Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Džiaugsmas muzikuoti
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezonas prasidėjo su brolių Jussenų duetu
Rugsėjo 25 d. savo sezoną pradėjo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Salė buvo pilnutėlė simfoninio orkestro skambesio ištroškusių melomanų. Programa numatyta puiki: daugumai klausytojų dar negirdėta „Karmen“ autoriaus Georges’o Bizet Pirmoji simfonija C-dur – 17-mečio, kūrinyje bandžiusio perteikti XIX a. patirtis; simbolizmo filosofiją įprasminančio Aleksandro Skriabino „Ekstazės poema“ ir „impresionizmo rūką bandžiusio sklaidyti“ Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Dedikacija pianistei Olgai Šteinberg
Profesorės 100-mečio minėjimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje
Rugsėjo 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje įvyko vakaras, skirtas pianistės profesorės Olgos Šteinberg šimtmečiui paminėti (1920-aisiais gimė Rostove prie Dono, mirė 2005 m. Vilniuje). Pandemija, karantinai privertė šį vakarą nukelti į kitus metus. Tačiau pernai atminimo parodą interneto platformoje surengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Prisimintas ir bendraamžis jos vyras, smuikininkas, pedagogas Aleksandras Livontas. Jų gyvenimo istorija – tai ir žydų genocido atminimas. Nors tiesiogiai šeima nepatyrė karo metais vykdyto naikinimo proceso, ne mažiau žeminantys buvo tarsi žvėries genamo žmogaus gyvenimo epizodai: holodomoras, vaikystė muzikos ir knygos mieste Odesoje, karo vejamų žmonių prieglobstis Rytuose, tolimoje Udmurtijoje, laimingi studijų metai Maskvos konservatorijoje, Jakovo Zako klasėje, ir vėl žydams grėsusi nelemtis, pastūmėjusi link Lietuvos.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Reginai Praksedai Paskačimaitei-Tamošaitienei
(1930 08 11, Panevėžys – 2021 06 20, Vilnius)
Didžiulės pusnys abiejose keliuko pusėse... Vaikui nešalta, iš gerų, pasiturinčių namų brenda į Senamiesčio gatvės gale buvusią mokyklėlę. Visada su knyga, šiuose namuose laikoma garbingoje vietoje. Meilė jai – knygnešio senelio Antano Briedelio palikimas. Ir taip – iš kartos karton. Raštinga mama Antanina net tarnavo garsaus Panevėžio advokato mašininke. Tėvas Stasys – Panevėžio apygardos teisme sekretoriumi.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Kameriniame vakare – primiršti opusai
Mūza Rubackytė ir kvartetas „Mettis“ Vilniaus festivalyje
Vilniaus festivalio koncertas birželio 11 d. Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas reprezentuoti XX a. vidurio sovietmečiu primirštą muziką. Pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“ atliko Dmitrijaus Šostakovičiaus ir Mieczysławo Weinbergo fortepijoninius kvintetus.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Romantizmo pagairėje
Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerto
Gal nelabasis jau pasitraukia? Dvasinės ramybės, kuri glūdi kilnioje klasikinės muzikos prigimtyje, ištroškę melomanai jau suskubo ir į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Pasidairiau: aplinkui grįžtančiųjų veidai. Kadaise Raffaello Santi draugas, brandžiojo Renesanso laiku gyvenęs grafas Baldassare Castiglione vienoje iš savo knygų muzikai suteikė nuo seniausių laikų prilipusį cosa sacra („švento dalyko“) vardą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
„Norėjau uolą nuversti...“
In memoriam pedagogui, dirigentui, poetui Petrui Juodelei (1924 05 20–2021 05 15)
„Norėjau nuversti uolą ir atrasti paslaptingą raktą, kuriuo būtų galima atrakinti duris į gyvenimą – gražesnį, prasmingesnį, laimingesnį. Stengiausi rinkti gėrio trupinėlius, juos kaupti, brandinti ir dovanoti kitiems, būsimoms kartoms, ypač jaunimui – mūsų ateičiai“, – savo gyvenimo prasmę apibrėžė artėjęs prie šimtmečio, kardinalius istorijos, kultūros fenomenų pasikeitimus matęs, juos pergyvenęs birbynininkas, dirigentas, poetas, pedagogas, kultūrinio švietimo darbo organizatorius Petras Juodelė.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Mielas mano...
Nacionalinės filharmonijos koncertas Vytauto Barkausko atminimui
Praėjo metai, kai balandžio 25-ąją netekome vieno ryškiausių XX a. Lietuvos kompozitorių Vytauto Barkausko. Pagerbdama šio kūrėjo, nuoširdaus bičiulio ir ištikimo koncertų lankytojo atminimą, minėdama kompozitoriaus mirties bei 90-ąsias gimimo metines, Nacionalinė filharmonija net ir pandemijos akivaizdoje surengė virtualų koncertą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Melitai Diamandidi
(1949 08 08–2021 03 13)
Nelemtoji corona pasiglemžė dar vieną gyvybingą menininką: kovo 13-osios paryčiais kovoje su virusu pasidavė pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Melita Diamandidi, mylima dainininko Vincento Kuprio žmona ir scenos partnerė.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Įkūniję muzikinio teatro idėją
Apie „Karmen siuitą“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir kitas aktualijas
Pasirodo, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Aišku, tuo tik guodžiamės. Viena iš gerų karantino tendencijų – „LRT Klasikos“ sumanymas rengti koncertus tuščioje salėje („Koncertas vienam“). Kiek rasis valios juos rengti ir toliau, sistemingai? Šie pradmenys gali tapti katastrofiškų skylių LRT veikloje lopymu.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Romualdui Aleknai
1931 spalio 15 – 2021 sausio 2
Dailėtyrininkas, lietuviškos kryždirbystės tradicijų paveldo puoselėtojas, poetas, Dailininkų sąjungos narys Romualdas Alekna anapilin išėjo įžengęs į devintojo dešimtmečio vainikavimą.
