7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

33 viršeliai

Knygų dailininko Jokūbo Jacovskio paroda Šiauliuose

Danutė Zovienė
Nr. 27 (1392), 2021-09-10
Kultūra
Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.
Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.

Pirmoje asmeninėje knygų dailininko Jokūbo Jacovskio parodoje, kuri rugsėjo 9 – spalio 5 d. eksponuojama Šiauliuose, „Laiptų“ galerijoje, rodoma tik labai nedidelė jo gausios kūrybos dalis – vos 33-ijų knygų viršeliai. Paroda surengta gavus Lietuvos kultūros tarybos individualią stipendiją. Tačiau iš tiesų daug gausesnes dailininko kūrinių ekspozicijas galime matyti kiekviename Lietuvos knygyne. Čia nuolat vykstančioje „knygų mugėje“ jo apipavidalintus leidinius nesunku atpažinti gausybės viršelių margumyne. Šiandien Jacovskis yra vienas profesionaliausių ir produktyviausių knygos meno kūrėjų, pelnęs daugybę premijų ir diplomų Lietuvos bei Baltijos šalių knygos meno konkursuose.

 

Nors Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) Jacovskis studijavo grafiką (1976–1982) ir diplome jo specialybė įvardinta kaip „Knygos iliustratorius“, nei iliustruotoju, nei grafiku netapo. Viename interviu yra prisipažinęs, jog tradicinės grafikos nepasiilgsta (Jokūbas Jacovskis: „Liaudžiai visiškai nereikia primityvių dalykų“, https://www.bernardinai.lt/2016-02-25-jokubas-jacovskis-liaudziai-visiskai-nereikia-primityviu-dalyku). Dailininkas pasuko kita linkme – jau daug metų jo kūrybos erdvė yra knyga. O tikslas – sukurti knygą kaip tobulą informacijos perdavimo bei skaitymo instrumentą, kaip kultūros objektą, kurio vienas akivaizdžiausių elementų – viršelis. Todėl parodoje autorius sąmoningai nusprendė eksponuoti tik knygų viršelius, ir pateikia juos kaip savarankius meno kūrinius.

 

Kokią funkciją knygos visumoje, kurią sudaro tekstinės ir vaizdinės medžiagos darna, atlieka viršelis? Technologinė jo paskirtis – sutvirtinti knygos bloką, apsaugoti jį nuo fizinio poveikio. O komunikacinė – suteikti skaitytojui aiškią informaciją apie leidinį – jo turinį, paskirtį ir žanrą, taip pat paskatinti vartotoją iš daugybės kitų rinktis būtent tą knygą.

 

Viršelis, kaip vienas labiausiai vizualiai įtaigių išorinių knygos struktūros elementų, ypatingą svarbą įgijo XX a. antroje pusėje, įvykus vadinamajam „informacijos sprogimui“ ir ėmus dominuoti kitoms komunikacijos priemonėms. Dėl to knygoje pasikeitė matymo ir skaitymo santykis. Todėl šiuolaikiniame knygos dizaine reklaminis viršelio aspektas tapo ypač svarbus, o dažnai ir dominuojantis. Beje, vartotojo pasirinkimą lemia ne tik viršelio vaizdinė raiška, bet ir fiziologiniai regėjimo ir lytėjimo aspektai: įrišimo būdas (kietas ar minkštas viršelis, jo standumas, vartymo patogumas) ir medžiagos, spaudos galimybės bei popieriaus įvairovė (faktūrų, spalvų gausa). Taigi knygos viršelis atskleidžia ne tik tam tikro laikotarpio menines tendencijas, bet ir technologines spaudos galimybes. Antra vertus, visa tai yra niekai, jeigu nėra „dirigento“ – knygos dailininko, kuris arba tikslingai parenka meninį viršelio sprendimą ir technologines priemones, arba siekia demonstruoti savo „kūrybingumą“. Pastarasis kelias Jacovskiui nepriimtinas: „Geriausia, jei tavo braižas yra nepastebimas“ (ten pat). Kurdamas knygą jis itin vertina glaudų bendradarbiavimą su tekstų autoriais ir leidinių sudarytojais, laikosi principo, kad tai bendras autoriaus, sudarytojo, dailininko ir leidėjo darbas. Dailininkas produktyviai bendradarbiauja su įvairiomis leidyklomis (pastaruoju metu daugiausia su R. Paknio leidykla, „Apostrofa“, MO muziejumi), taip pat rengia knygas, kurias inicijuoja ir sava leidykla „Inter se“.

 

Pasak Jacovskio, knygos „viršelis tam tikra prasme panašu į plakatą“. Neatsitiktinai jo kūrybos pradžia susijusi su šia kūrybos sritimi (dauguma jo sukurtų plakatų skirti teatrui, parodoms, įvairiems kultūros įvykiams). Panašiu keliu į knygos meną atėjo ne vienas šiandien žinomų vyresnės kartos knygų dailininkų (Eugenijus Karpavičius (1953–2010), Izaokas Zibucas, Albertas Broga, Rimvydas Kepežinskas ir kt.). Nors plakatas ir knygos viršelis turi tam tikrų sąlyčio taškų (idėja, minties aiškumas, lengvai perskaitomas, įsidėmėtinas šriftas), knygos viršelis privalo ne tik reklamuoti knygą, bet ir stilistiškai atitikti jos koncepciją bei vidinių dizaino elementų sistemą.

 

Naują požiūrį į knygos dizainą Jacovskis pademonstravo dar XX a. pabaigoje, sukūręs apipavidalinimą prozos leidinių serijai „XX a. aukso fondas“ (leidykla „Alma littera“) ir už šį darbą įvertintas diplomu 1997 m. Lietuvos knygų konkurse. Jo sukurta serijos viršelių stilistika tuometinėje Lietuvos leidybinėje situacijoje ženklino naują požiūrį į grožinės literatūros leidinių dizainą: atitiko laisvalaikio skaitiniams keliamus reikalavimus – funkcionalumą, komercinį patrauklumą, minkštą įrišimo būdą, lemiantį patogų vartojimą. Pagrindiniu meniniu šios serijos akcentu tapo vizualinis serijos viršelių sprendimas. Viename iš trijų serijos knygų viršelių dailininkas panaudojo savo brolio, scenografo ir tapytojo Adomo Jacovskio tapybos kūrinio „Be pavadinimo“ (1995) reprodukciją, kituose dvejuose – fotografinių vaizdų montažus. Tačiau skiriamuoju ženklu tapo inicialinių raidžių kompozicija – kelių garnitūrų ir dydžių šriftai sudaro vientisą užrašo bloką (vėliau šiuo originaliu Jacovskio sprendimu ėmė naudotis ir kiti lietuvių knygų dizaineriai).

 

Puikiai išmanydamas knygos meno principus, Jacovskis nevengia interpretuoti nusistovėjusių taisyklių, mėgsta tarp jų laviruoti. Tradiciškai knygos viršelių dizaine išskiriami keturi pagrindiniai apipavidalinimo būdai – šriftinis, ornamentinis, simbolinis ir siužetinis. Kurdamas knygų viršelius Jacovskis nevengia jų jungti, bet montažines šrifto ir fotografijos ar dailės kūrinių kompozicijas visuomet parenka tikslingai, atsižvelgdamas į knygos žanrą ir dizaino visumą.

 

Parodoje eksponuojami keli knygų viršeliai, kuriuose naudojamos fotografų Algimanto Aleksandravičiaus (Rolandas Rastauskas, Kitas pasaulis, „Apostrofa“, 2004; Tomas Venclova, Nelyginant šiaurė magnetą, Apostrofa, 2017), Remigijaus Treigio (Rolandas Rastauskas, Privati teritorija, „Apostrofa“, 2009), Algimanto Kunčiaus (Karalių kuria aplinka. Operos artistas Vaclovas Daunoras, R. Paknio leidykla, 2018), Aleksandros Jacovskytės (Vilniaus veidai. 1964–1993, „Kultūros tiltai“, 2014), Aleksandros Kremer (Marius Ivaškevičius, Rusiškas romanas, „Apostrofa“, 2019) ir kitų autorių nuotraukos. Ne mažiau svarią Jacovskio kūrybos dalį sudaro knygos apie dailininkus.

 

Neabejotinai įspūdingiausios Stasio Eidrigevičiaus, Žibunto Mikšio, Vinco Kisarausko kūrybai skirtos monografijos bei naujausi MO muziejaus inicijuoti leidiniai – „Lietuvos grafika“ (2018) su Mikalojaus Povilo Vilučio kūriniu, „Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų“ (2020) su SetP Stanikų piešiniu viršeliuose. Abiejų pastarųjų leidinių sudarytoja – dr. Erika Grigoravičienė, kuri su dailininku bendradarbiauja jau seniai: ji yra ir knygų „Stasys“ („art seria“, 2010), „Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį“ („Inter se“, 2015) sudarytoja.

 

Išraiškingi knygos herojų portretai, taikliai parinkti meno kūriniai ar jų fragmentai knygų viršeliuose darniai siejami su šriftu, kurį dailininkas komponuoja ne tik kaip įprasta horizontaliai, bet ir pasuka kiek įstrižai, kas knygos vaizdui suteikia papildomą emocinį poveikį. Toks komponavimas ilgainiui tapo vienu iš jo meninio braižo skiriamųjų požymių.

 

Dailininko įdirbis grafinio dizaino srityje, taip pat puikus tradicinės bei šiuolaikinės vakarietiškos knygos kultūros pažinimas suformavo savitą Jacovskio meninį stilių, kuriam būdingas santūrumas, elegancija ir kartu – šiek tiek žaismingos bravūros. Nors dažnai sakoma „nespręsk apie knygą pagal viršelį“, kaskart pasižvalgius knygyne neklystant galima pasakyti: šios knygos dailininkas – Jokūbas Jacovskis.

Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.
Jokūbas Jacovskis. J. Jacovskienės nuotr.