7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tokie kaip žmonės

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 40 (1447), 2022-12-09
Kinas Rodo TV
„Naujienos iš Marso planetos“
„Naujienos iš Marso planetos“

Metų pabaiga, kai dar reikia spėti užbaigti ne vieną darbą, sudalyvauti keliuose vakarėliuose ir nupirkti kalėdines dovanas, – tinkamas laikas pasižiūrėti Dominiko Mollio filmą „Naujienos iš Marso planetos“ (LRT, 10 d. 23.10) ir įsitikinti, kad gali būti blogiau. IT specialistas Filipas Marsas (François Damiens), kurį kiekvienas stengiasi apsukti aplink pirštą ir kuris levituoja sapne, pakliuvo į sudėtingą situaciją. Buvusi žmona išvyko į komandiruotę ir neperspėjusi paliko globoti vaikus, su kuriais Filipas nesugeba užmegzti ryšio, bet šie diktuoja jam savo sąlygas. Dvylikametis sūnus ką tik tapo veganu, duktė rengiasi egzaminams kartu su viską išmanančiu vaikinu, viršininkas šantažuoja, o naujasis bendradarbis, nors ir nukerta Filipui pusę ausies, bet pabėgęs iš psichiatrinės kartu su mergina neturi kur prisiglausti. „Naujienos iš Marso planetos“ – tai juodosios komedijos, filmų apie šeimą ir ekologinio trilerio mišinys. Kartu jis kupinas siurrealizmo ilgesio, ir tai nestebina, turint omenyje, kad Mollis – kadaise ir pas mus populiarių filmų „Lemingas“ ir „Haris – draugas, linkintis jums gero“ autorius.

 

Filipas svajoja apie kosmosą, Luco Bessono filmo „Anna“ herojė (LNK, šįvakar, 9 d., 21 val.) – apie laisvę. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vienos prancūzų modelių agentūros atstovas rado Anną (Sacha Luss) Maskvos turguje, prekiaujančią matrioškomis. Potencialus modelis moka kelias kalbas, skrenda į Paryžių, puikiai pozuoja, užmezga romaną su kaimyne (Lera Abova), atkreipia į save rusų oligarcho dėmesį, bet turi vykdyti KGB užduotį – žudyti žmones, tarp jų ir minėtą oligarchą, išlikdama tipiška romantine heroje, kurią įsimyli kiekvienas.

 

Kadaise rusų kritikai gerokai pasišaipė iš Bessono, surinkusio filme įvairias klišes apie sovietus, šnipus ir mirtinas KGB blondines, bet kad pastarosios amžinos, įrodo ir visai nauja Emilio Vėlyvio „Piktųjų karta“. Tačiau kritikai buvo teisūs sakydami, kad Bessono traukinys nuvažiavo ir pakartoti kito filmo apie žudymo mašina tapusią trapią merginą – „Nikita“ – sėkmės režisieriui nepavyko.

 

1990 m. pasirodęs Johno McTiernano filmas „Raudonojo Spalio medžioklė“ (LNK, šiąnakt, 9 d., 23.15) sukurtas pagal Thomo Clancy romaną, kurį įkvėpė 1968-ųjų kovo 8 dienos Jono Pleškio žygis, kai jis nuvedė sovietų karinį laivą prie Gotlando krantų. Romanas patiko Ronaldui Reaganui – JAV prezidentas, regis, net rekomendavo dovanoti šią knygą per Kalėdas. Filmas, žinoma, taip pat grūste prigrūstas klišių ir neatkuria konkrečios istorijos, bet rodo, kaip Šaltojo karo metais pasaulis atsiduria ties branduolinio karo riba. Jei norite sužinoti daugiau, siūlau pasižiūrėti dokumentinį Gary Lango ir Camerono Rothery serialą „Tikroji „Raudonojo Spalio istorija“, kurį 14 d. 19.30 pradės rodyti LRT Plius. Autoriai pakalbino ir rašytoją, ir McTiernaną, ir filme vaidinusius aktorius, ir dar daug kitų.

 

Tikros istorijos maitina kiną, ypač tada, kai realybė stabteli, kai išsenka filmų kūrėjų fantazija, kai prireikia didvyrių, kurių žygių nepaaiškina buitinė logika. Alpinistai (tikri ir išgalvoti) visada gelbėjo kiną. Ne išimtis ir Baltasaro Kormákuro filmo „Everestas“ (TV 3, 10 d. 21.30) ekspedicijos dalyviai, 1996-aisiais patekę į sniego audrą. Patyręs alpinistas Robas (Jason Clarke) rengia „išvykas“ į Everestą, kuriose gali dalyvauti kiekvienas turintis kelias dešimtis tūkstančių dolerių. Tarp Robo globotinių – atvykėlis iš Teksaso (Josh Brolin), laiškanešys (John Hawkes), japonė verslininkė (Naoko Mori). Oras geras, tačiau pakilus aštuonis tūkstančius metrų virš jūros lygio laukia išretėjęs oras, žemas spaudimas ir dar žemesnė temperatūra, tad gyvenimo nuotykis netruks virsti siaubu. Kaip sako vienas filmo herojų, paskutinis žodis visada priklauso kalnui.

 

Kormákuras pasakoja apie tikrą tragiškai pasibaigusią ekspediciją ir privalo atiduoti pagarbos duoklę jos dalyviams. Problema ta, kad filmo herojų aukštyn neveda jokia kilni idėja: vieni rizikuoja dėl pinigų, kiti siekia sėkmės ar adrenalino ir nors aiškina, kokia svarbi jiems šeima, dėl artimųjų nelabai jaudinasi. Todėl režiserius, man regis, ir pabrėžia gamtos žiaurumą bei jos didybę.

 

Bet šaltą žiemos vakarą ne vienas mieliau rinksis paspoksoti ne į Everestą, o į Italijos peizažus. James D’Arcy filmo „Atsiminimai iš Italijos“ (TV1, 10 d. 22.55) veikėjai – tėvas Robertas (Liam Neeson) ir sūnus Džekas (Micheál Richardson) – atvažiuoja į Toskaną parduoti vilos. Galerijos savininkui Džekui reikia pinigų ir tėvas nusprendžia padėti. Vila apleista, tenka ją remontuoti, kad būtų galima parduoti brangiau, bet per trumpą laiką to padaryti nepavyks. Todėl kelionė užsitęsia, o tėvas ir sūnus įsitikina, kad Italijoje laikas teka visai kitaip. Jų suartėjimas atrodo neišvengiamas. „Atsiminimai iš Italijos“ – tai gražiai nufilmuota ir suvaidinta šeimos drama su šabloniškais ir nuspėjamais personažais.

 

Kita vertus, kur visuotinių socialinių tinklų laikais rasti tokių, kurie nenorėtų būti kaip visi – lydimi sėkmės, nuspėjami ir šabloniški? Nebent mokslinės fantastikos filme, nors ir jų veikėjai, regis, trokšta būti kaip žmonės. Drake’o Doremuso melodramos „Zoja“ (LRT Plius, šįvakar, 9 d., 22 val.) veikėjai Zoja (Léa Seydoux) ir Koulas (Ewan McGregor) dirba įmonėje, kuriančioje sintetinius replikantus, kurie galės pakeisti žmones – būti idealiais darbuotojais, globėjais, meilužiais, išvaduoti žmones nuo vienatvės ar meilės be atsako. Toks yra Ašas – naujos kartos androidas. Regis, akivaizdu, kad kuo toliau juda eksperimentas, tuo labiau Zoja ir Koulas pradeda abejoti jo rezultatais, juolab kad ir Zoja – ne toks jau tikras žmogus, kaip atrodo, nors ir sugeba nuvarvinti ašarą.

 

Beje, ateitis filme atrodo visai priimtina: žmonės vis dar vaikšto į parodas, klausosi plokštelių, geria robotų pagamintus kokteilius, androidai vienas kitam daro erotinį masažą... Tad gal svarbesnis klausimas – ar įmanoma sukurti paprastos laimės programą, jei tos laimės ir nėra?

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Naujienos iš Marso planetos“
„Naujienos iš Marso planetos“
„Anna“
„Anna“
„Raudonojo Spalio medžioklė“
„Raudonojo Spalio medžioklė“
„Zoja“
„Zoja“