7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kai galima rinktis

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 42 (1449), 2022-12-23
Kinas Rodo TV
„Lumière!“
„Lumière!“

Thierry Frémaux filmas „Lumière!“ (LRT, 24 d. 00.55, LRT Plius, 25 d. 00.50) – geriausia dovana kiekvienam, pasiilgusiam kino. Tai ir pasakojimas apie jo atsiradimą, ir apie jį „išradusius“ brolius Auguste’ą bei Louis Lumière’us, ir poetiškas sinefilo Frémaux monologas apie kino esmę. Frémaux pasirinko gana neįprastą istorikams, teigiantiems, kad broliai buvo pirmieji kino dokumentininkai, požiūrį: jis įrodo, kad Lumière’ai ne tik sugebėjo meistriškai kurti savitą ekrano tikrovę, bet ir buvo tikri autoriai. Jis taip pat pabrėžia, kad brolių kūryba – tai apmąstyta ir įvaldyta forma, kad iš jos atsiranda nuosekli pasaulio vizija.

 

„Lumière!“ rodo beveik šimto kino pionierių filmų fragmentus. Žvelgiant iš dabarties perspektyvos, tai lyg la Belle Époque kasdienybės kronika: broliai mėgo filmuoti savo šeimų laisvalaikį, žaidimus ir pokštus. Iš filmų sklinda naivumas, bet Frémaux priverčia tai suvokti ne kaip primityvius vaizdelius, bet kaip kino vaikystę, kai šis dar nebuvo „svarbiausias iš menų“, verčiamas tarnauti ideologijoms. Malonu stebėti kasdienybės akimirkas ir džiaugtis tuo, kad kinas, Frémaux žodžiais tariant, leidžia „pasauliui parodyti pasaulį“.

 

Per šventes televizijos, regis, lenktyniauja, kuri parodys daugiau filmų su žodžiu „Kalėdos“ pavadinime. Jei mėgstate tokius filmus, galite ir neišjungti televizoriaus – malonumas trunka ne vieną parą. Mazochistai taip pat neliks nuskriausti – jiems skirti ir susitikimai su cukriniais lietuvių kunigėliais, ir vadinamosios lietuviškos komercinės komedijos su tokiomis pat lietuvių žvaigždėmis. Jei pasuksite trečiuoju keliu, lauks biografiniai filmai – pamokantys ir nelabai, bet bandantys pasakoti konkrečių žmonių istorijas.

 

Damieno Chazelle’o „Pirmasis žmogus“ (TV3, 25 d. 22.30) – tai biografinis pasakojimas apie astronautą Neilą Armstrongą, pirmąjį žmogų, vaikščiojusį po Mėnulį. Chazelle’as užsispyręs griauna įsivaizdavimus, koks turėtų būti šiuolaikinis kinas. Tai jam pavyko ir „Atkirtyje“, kur genialiu būgnininku užsinorėjęs tapti jaunuolis kovoja su apsėstu mokytoju, ir „Kalifornijos svajose“, kur dviejų autsaiderių meilės istorija netikėtai virsta miuziklu apie sėkmės kartėlį. „Pirmasis žmogus“ lyg ir pakartoja ankstesnius: imamas gerai žinomas siužetas ir nuspėjami personažai, bet istorija pasakojama kitaip. Tik „Pirmajame žmoguje“ Chazelle’as labiau išplėtė sėkmės sąlygiškumo temą. Laimėjimas, sėkmė, didvyriškumas filme yra tikri, jais neabejojama, bet tai – tik regimas paviršius. Chazelle’ą domina, kas slypi po juo.

 

Neatsitiktinai „Pirmasis žmogus“ prasideda beveik klaustrofobiška scena lėktuve, kur viskas virpa, džeržgia, kliūva, ir tik lakūno Armstrongo (Ryan Gosling) šaltakraujiškumas priverčia akyse yrantį lėktuvą nusileisti. Taip minimaliomis priemonėmis režisierius ir aktorius supažindina su pagrindiniu filmo personažu. Armstrongas – introvertas, jis daug mąsto ir nemėgsta sentimentalių pokalbių, mielai renkasi vienatvę, bet jam teko laimė vesti kantriąją Džanet (Claire Foy), kuri tvirta kaip uola. Poros santykiai grįsti pasitikėjimu, supratimu ir praradimo skausmu dėl nuo smegenų auglio mirusios dukrelės Karen. Prisiminimai apie ją yra Armstrongo minčių ir jausmų kamertonas.

 

Anne Sewitsky filmas „Sonja. Baltoji gulbė“ (LRT, 31 d. 00.55) pasakoja apie ledo čiuožėją, olimpinių žaidynių nugalėtoją, tarpukario Holivudo žvaigždę, turtingiausią savo laikų moterį Sonją Henie. Filmo herojė, kurią suvaidino Ine Marie Wilmann, maudėsi piniguose, bet ir Holivude, ir gyvenime galioja taisyklė, kad už šlovę reikia mokėti, todėl ir didaktikos sunku išvengti.

 

Pas mus nelabai žinoma Barbara buvo ryškiausia 7-ojo dešimtmečio prancūzų muzikos žvaigždė, todėl Mathieu Amalrico filmas „Barbara“ (LRT Plius, 29 d. 21.33) pirmiausia sudomins prancūzų kultūros gerbėjus. Tai ne visai tradiciškas biografinis filmas – jame susipynė realybė ir pramanai, mat pasakojama, kaip režisierius Ivas (pats Amalricas) kuria filmą apie nuo šešiolikos metų garbintą Barbarą. Pamažu nusitrina ribos tarp archyvinių kadrų, Barbarą vaidinančios aktorės Brižit (Jeanne Balibar) gyvenimo ir filmo gamybos.

 

JAV šoumenas, svarbi XIX a. amerikiečių pramogų verslo figūra, mistifikatorius ir savo vardo cirko įkūrėjas P.T. Barnumas yra beveik mitas. Jis sukūrė pramogą paprastiems žmonėms ir ji tapo pagrindine amerikietiška atrakcija iki pat kino įsigalėjimo. Tačiau Michaelo Gracey filmas „Didysis šou meistras“ (TV3, sausio 1 d. 16.30) nėra dar viena Barnumo kino biografija. Jo gyvenimo faktai – tik pretekstas pagerbti idėją, kurią jis propagavo, kitaip tariant, parodyti, kad vulgari pramoga yra graži. Filme ji – magijos, džiaugsmo, laisvės sinonimas. „Didįjį šou meistrą“ galima vadinti kičo šedevru: tai pigios pramogos, garbinančios beskonybę ir maitinančios žemiausius žmogaus instinktus, apoteozė. Kiekvienas elementas nepakeliamai ryškus – tokių spalvų kasdieniame pilkame gyvenime nebūna. Čia karaliauja brokatas, Swarowskio kristalai ir kitokie blizgučiai. Galiu spėti, apie ką pagalvojote, bet filme vaidina Hugh Jackmanas, Michelle Williams, Zacas Efronas ir Zendaya.

 

Pasirodymo metais iš Christopherio Nolano filmo „Tenet“ (LNK, 25 d., 21.50) pasišaipiau, bet dabar jo mintys jau atrodo nebe tokios fantastiškos. Filmo herojus CŽV agentas, kurį vaidina Johnas Davidas Washingtonas, gelbsti žmoniją nuo ekologinės katastrofos, dar tik įvyksiančios ateityje. „Tenet“ prasideda Kijivo operos teatre, persikelia į Londoną, paskui į Mumbajų, Oslą, Vietnamą, Neapolį, o viena sudėtingiausių scenų filmuota Taline. Čia keliasdešimt minučių vyksta tai, apie ką visą filmą kalba jo veikėjai ir kas, regis, labiausiai domina Nolaną, – tai laiko inversija, jo entropija, paralelinio pasaulio galimybė.

 

Žodis „tenet“ – palindromas, skamba taip pat skaitant iš abiejų pusių, bet ir filmas – savotiškas palindromas, nes jo siužetas irgi gali prasidėti nuo pabaigos. Veikėjai peržengia subjektyvios realybės ribas. Didžiausias filmo piktadarys, įsikūnijęs blogis, yra rusų oligarchas Andrejus. Kennethas Branagh neslėpdamas pasitenkinimo vaidina dostojevskišką personažą, kurio motyvai bent jau aiškūs. Andrejus užaugo įslaptintame Sibiro mieste, kur buvo gaminamas atominis ginklas. Jis pardavė savo sielą, kad išgyventų, bet ateitis Andrejui nebetenka prasmės. Todėl būtinai reikia jį sustabdyti.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Lumière!“
„Lumière!“
„Sonja. Baltoji gulbė“
„Sonja. Baltoji gulbė“
„Tenet“
„Tenet“