Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai

Autorius: Kristina Steiblytė

Kristina Steiblytė

Pagal grafiką

Teatro renginiai Kultūros naktyje

Birželio 20-osios naktį vilniečiai ir vėl buvo pakviesti įprastinę naktinio gyvenimo kultūrą sujungti su kultūringu laiko leidimu meno ar bent meniškuose renginiuose. Poilsiaujantys miestiečiai patraukė į parodas, koncertus, tarpdisciplininius renginius, teatrą. Vieni – tiesiog paslampinėti, o kiti, įsigilinę į programą, – aplėkti miestą pagal savo susidarytą būtinų pamatyti, suvartoti renginių sąrašėlį.

Teatro mėgėjams tokių privalomų renginių buvo ne vienas. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kvietė į vieną naujausių savo premjerų – „Kosmosas+“, teatras „Lėlė“ pristatė būsimo spektaklio ištrauką ir supažindino su lėlių teatru suaugusiesiems, „Menų spaustuvėje“ Simona Biekšaitė su kolegėmis iš Norvegijos ir Estijos rodė „Pink Cloud Effect“, OKT kvietė palyginti pradinį ir galutinį „Shopping and Fucking“ variantus, o po Vilniaus gatves su Don Kichotu pasivaikščioti siūlė jaunų aktorių komanda (režisierė Agnija Leonova). Vyko ir daugiau teatro renginių, skirtų įvairiausio amžiaus ir skonio publikai, bet net ir šių, išvardintų, visų aplankyti buvo neįmanoma. Tad noras suvartoti kuo daugiau kultūros neleido tapti slampinėjančiu, atrandančiu flaneur, teko būti skubančiu turistu, turinčiu fiksuoti kuo daugiau per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Skaityti toliau >>

Nr. 25 (1086), 2014-06-26 | Teatras

„Smėlio žmogaus“ repeticija. P. Gasiūno nuotr.

Scena iš spektaklio „Pink Cloud Effect“. M. Budraičio nuotr.

Kristina Steiblytė

Kalbėti judesiu, kalbėti kūnu

„Naujasis Baltijos šokis 2014“

Festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ šiemet buvo itin gausu sėkmingų lietuvių darbų. Prisimenant matytus spektaklius neiškyla idėja, tema ar vaizdinys, apibendrinantis visus pristatytus darbus. Jau įprasta, kad pavadinime esantis žodis „Baltijos“ nėra spektaklių geografinio bendrumo nuoroda. Tačiau šiemet ir pats žodis „šokis“ neatrodė tinkamiausias net ir pagrindinei raiškos priemonei apibrėžti: festivalyje rodytuose spektakliuose jo vaidmuo svyravo nuo pagrindinio iki tiesiog įrašo kūrėjų biografijose. Šoktas modernus, šiuolaikinis ir gatvės šokis, buvo šiek tiek baleto ir fizinio teatro, šiek tiek performanso ir dramos teatro bei šokio derinių. Taigi – visko iš daugelio Europos kraštų.

Skaityti toliau >>

Nr. 20 (1081), 2014-05-23 | Šokis

„What the Body Does Not Remember“. D. Matvejevo nuotr.

„Criseless“. D. Matvejevo nuotr.

„Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.

Kristina Steiblytė

Kartus pabuvimas kartu

Premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Apie kartą, susiformavusią sovietmečiu, kalbama nemažai. Apie kartą, užaugusią laisvoje Lietuvoje, taip pat kalbama. Tiesa, mene jos dar nedaug, bet liko visai nebeilgai laukti, ir tos kartos atstovai patys vis garsiau ims kalbėti apie save. Tarp šių kartų yra dar ir tie, kurie gimė sovietmečiu, buvo auklėjami kaip sovietiniai žmonės (jei ne šeimoje, tai bent išėję į kiemą), o kas tas sovietinis pasaulis, nebesuspėjo pajausti savarankiškai mąstančio žmogaus kailiu.

Skaityti toliau >>

Nr. 18 (1079), 2014-05-06 | Teatras

Scena iš spektaklio „Kartu“. D. Stankevičiaus nuotr.

Kristina Steiblytė

Gaivaus teatro gūsis iš Klaipėdos

Festivaliui „Jauno teatro dienos“ pasibaigus

Pastaruoju metu kalbėti apie jaunus kolektyvus, teatrus nėra labai džiugu. Vos keli sėkmingi bandymai ieškoti savitos kalbos leidžia konstatuoti, kad dažniau ieškoma prieglobsčio valstybiniuose teatruose, kartojant mokytojų estetiką ar koketuojant su žiūrovais pokštavimais ar patrauklia išvaizda. Jaunas teatras, keletą metų pabandęs kurti kitaip, labai greitai pasensta, o kartais debiutuoja jau senas. Regis, trūksta tik drąsos pasipriešinti mokytojui, mokyklai, tradicijai, status quo įsikibusioms institucijoms ar (nepatvirtintais duomenimis) banalių pramogų tetrokštantiems žiūrovams.

Skaityti toliau >>

Nr. 15 (1076), 2014-04-16 | Teatras

Teatro „Apeironas“ spektaklis „Uroboras“. V. Liaudanskio / „Klaipėdos“ laikraščio nuotr.

Kristina Steiblytė

Daugiau, naujau, geriau!

Pokalbis su Mantu Stabačinsku

Mantas Stabačinskas šoka ne viename lietuvių ir užsienio choreografų spektaklyje bei pats kuria projektus. Kalbėtis apie šokį su Mantu susitikome prieš Teatro dieną, šiemet, kaip vėliau paaiškėjo, jam itin dosniai pažėrusią apdovanojimų.

Skaityti toliau >>

Nr. 13 (1074), 2014-04-03 | Šokis

Mantas Stabačinskas. R. Ščebrausko nuotr.

Mantas Stabačinskas „Auros“ šokio spektaklyje „1863“

Kristina Steiblytė

Pirmieji naujojo cirko žingsniai

Mintys po „Linksmosios Einšteino laboratorijos“

Nors premjera įvyko dar vasarą, spektaklį „Linksmoji Einšteino laboratorija“ Lietuvos rusų dramos teatre pavyko pamatyti visai neseniai. Vaikams pasakojama apie fiziką, o pagrindinis veikėjas čia (akivaizdu!) – Albertas Einšteinas. „Linksmoji Einšteino laboratorija“ mintis galėjo pasukti įvairiomis kryptimis. Pavyzdžiui, apie pasikliovimo technologijomis ir vaizduote santykį. Apie žmonijos istorijai svarbius obuolius (pradedant tuo, kurį paragavus buvo lemta išsikraustyti iš rojaus, ir baigiant taip pat prakąstu, puošiančiu ne vieną kompiuterį). Apie mokslo ir religijos santykį: veikti kartu ar vienam prieš kitą. Apie teatrą vaikams apskritai. Arba apie naująjį, šiuolaikinį lietuvių cirką.

Skaityti toliau >>

Nr. 11 (1072), 2014-03-21 | Teatras

„Linksmoji Einšteino laboratorija“. T. Pikturnos nuotr.

Kristina Steiblytė

Juokeliai už barikadų

Premjera Nacionaliniame dramos teatre

Apie sudėtingesnes traumines patirtis kalbėti, sako, sunku, o kartais ir neįmanoma. Ne tik todėl, kad nesinori dar kartą susidurti su praeityje patirtu sukrėtimu, bet ir todėl, kad tai apskritai sunku prisiminti, nuosekliai papasakoti. Tad neretai stipresnių trauminių patirčių (išgyventų karų, trėmimų, susidūrimų su mirtimi) prisiminimai išreiškiami fragmentiška kalba arba pasitelkiant humorą. Galima paminėti, pavyzdžiui, fragmentiškus, sumontuotus, siurrealius ir ironiškus dadaistų darbus, kurtus po susidūrimo su karu ir visiškai nusivylus civilizacija, ar Balio Sruogos „Dievų mišką“, kur ironija, juokas padeda kalbėti apie išgyventus sunkumus.

Skaityti toliau >>

Nr. 8 (1069), 2014-02-28 | Teatras

Ainis Storpirštis, Elzė Gudavičiūtė, Tadas Gryn, Toma Vaškevičiūtė, Monika Vaičiulytė, Marius Repšys, Vainius Sodeika. D. Matvejevo nuotr.

Marius Repšys, Tadas Gryn. D. Matvejevo nuotr.

Scena iš spektaklio „Barikados“. D. Matvejevo nuotr.

Kristina Steiblytė

Miltinis pro domino akinius

Antono Čechovo „Žuvėdra“ Juozo Miltinio dramos teatre

Išvados prašosi būti išsakytos pačioje teksto pradžioje. Taigi, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre po šešiasdešimties metų vėl pastatyta Antono Čechovo „Žuvėdra“. Šį kartą jokių skandalų nebus. Žiūrovai žiūrės, kritikai kritikuos, o spektaklis ilgainiui tyliai numirs, taip nieko gero ir neišprovokavęs.

Skaityti toliau >>

Nr. 3 (1064), 2014-01-22 | Teatras

Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Nuotrauka iš J. Miltinio teatro archyvo

Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Nuotrauka iš J. Miltinio teatro archyvo

Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Nuotrauka iš J. Miltinio teatro archyvo

Kristina Steiblytė

Neužmigti teatre

Eksperimentas: įtikėjimas Kalėdų seneliu

Baigiasi dar vieni metai. Ir vėl rašau laišką Kalėdų Seneliui: „Mielas Kalėdų Seneli, šiemet buvau labai gera, todėl prašau padovanoti man įdomių eksperimentinių spektaklių, kad daugiau niekada niekada neužmigčiau teatre.“ Bijau, kad ir šiemet prašymas nebus išklausytas ir teks džiaugtis kojinėmis, muilu ar kažkuo kitu, telpančiu po egle.

Negaliu pykti. Pati puikiai suprantu, kad eksperimentuoti, išmėginti ką nors nauja teatro scenoje nėra taip lengva, kaip gali atrodyti. Regis, ko gi reikia: sudedi kūrėjų komandą ir naują idėją į krūvą, ir štai turi, ko prašei. Tačiau... naujos idėjos, o neretai ir nauji žmonės į teatrų scenas patenka ne taip jau ir lengvai (nors tokių dovanų vis dėlto gauname). Be to, kyla ir paties naujumo klausimas: kas gali būti laikoma mėginimu kurti ką nors nauja, eksperimentu?

Skaityti toliau >>

Nr. 47 (1061), 2013-12-19 | Teatras

„Nematomi monstrai“

Kristina Steiblytė

Susigalvokim naują planą

Vido Bareikio „Įstabusis ir graudusis planas B“

Įstabiai ir graudžiai Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (turint omeny tiek švenčiamą aštuoniasdešimtmetį, tiek daugybę išugdytų puikių kūrėjų ir atlikėjų, tiek ir pastaruoju metu ryškėjančias problemas, pradedant netinkamomis patalpomis, baigiant dėstytojų trūkumu) pagerbti Vidas Bareikis Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje surežisavo „Įstabųjį ir graudųjį planą B“. O surežisavęs gruodžio 5 d. pakvietė pasižiūrėti tos antrosios, nefasadinės žmogaus pusės, išryškėjančios Herlufo Bidstrupo vaizduotės pasiūlytose situacijose.

Skaityti toliau >>

Nr. 46 (1060), 2013-12-12 | Teatras

„Įstabusis ir graudusis planas B“. M. Aleksos nuotr.

„Įstabusis ir graudusis planas B“. M. Aleksos nuotr.

„Įstabusis ir graudusis planas B“. M. Aleksos nuotr.

< PUSLAPIS IŠ 7 >>> Archyvas