Autorius: Helmutas Šabasevičius
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Debiutai balete „Korsaras“
Po Adolphe’o Adamo baleto „Korsaras“ premjeros, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvykusios 2018-ųjų pavasarį, šis prancūzų šokėjo ir choreografo Manuelio Legris kūrinys įgijo dar keletą sceninių pavidalų – buvo pastatytas Didžiajame teatre Varšuvoje (2020; čia, kaip ir Vilniuje, kelis spektaklius dirigavo Robertas Šervenikas) ir Milano Teatro alla Scala (2023; nuo 2020 m. Legris yra šio teatro baleto trupės vadovas).
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
2023 m. lapkritis ir gruodis
Jau ne pirmą kartą svetingoje Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje svečiuojasi Charkivo Mykolos Lysenko nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras, Rusijos karo veiksmų Ukrainoje išvarytas iš savo namų ir jau daugiau nei pusantrų metų priverstas klajoti po Europą. Pamatyti šią trupę skatino ne tik į Kauną atvežtas romantinio baleto šedevras – Adolphe’o Adamo „Žizel“, bet ir smalsumas: kaip svarbiausioje Kauno dramos scenoje sutilps baletas, kurio įtaigai reikšmingi ir scenografiniai, ir techniniai efektai, kaip spektaklis atrodys skambant įrašui. Tačiau pavyko išsaugoti svarbiausius estetinius šio ilgaamžio baleto akcentus, Antoninos Vasiljevos sukurta Žizel savitai ir jautriai pasakojo išdavystės ir atleidimo istoriją, Denisas Pančenko savo Albertui suteikė įdomių, nematytų detalių pirmame veiksme, mėgindamas įtikinti Žizel savo meile, o antrajame – akivaizdžiai atgailaudamas; įtaigų miškininko Hanso vaidmenį sukūrė Tarasas Kovšunas.
Helmutas Šabasevičius
Komiško baleto klasika
„Tuščias atsargumas“ Latvijos nacionalinėje operoje
Kai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kvietė į premjerinius Giuseppe’s Verdi operos „Aida“ spektaklius, lapkričio 10 ir 11 d. Latvijos nacionalinė opera pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – Ferdinando Héroldo baletą „Tuščias atsargumas“, pasaulio baleto istorijoje labiau žinomą prancūzišku „La Fille mal gardée“ pavadinimu.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Rugsėjis ir spalis
Trisdešimt trečiasis tarptautinis šokio festivalis „Aura“ savo programą pradėjo Izraelio choreografo Emanuelio Gato darbu „Kartotojai“. Šokio teatro „Aura“ būstinėje – kino teatro „Romuva“ salėje – parodytas spektaklis sudomino savita erdvine ir ritmine struktūra, kurioje „Auros“ šokėjai, apsirengę minimalistiniais Kristinos Čyžiūtės-Svirskienės sukurtais kostiumais, tapo lygiaverčiais choreografo partneriais. Tikslios judesių reakcijos derėjo su plastiškomis paslankių kūnų bangomis, smulkios rankų pirštų trelės tarytum pratęsė fortepijono muzikos garsus.
Helmutas Šabasevičius
Atostogos su šokiu
Šokio dienoraščiai – liepa ir rugpjūtis
Tradicinis tampantis „LNOBT Open“ festivalis Valdovų rūmų kieme buvo atidarytas Josepho Haydno oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Likus kelioms valandoms iki spektaklio – įdomus pasivaikščiojimas su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) choro artiste ir gide Inga Bagaliūniene, prasidėjęs prie Vilniaus rotušės, kur 1809 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Josepho Franko ir jo žmonos, talentingos dainininkės, Christine’s Gerhardi pastangomis oratoriją atliko to meto vilniečiai muzikantai. (Beje, Franko statomose operose buvo naudojami baleto intarpai – Niccolò Antonio Zingarelli „Romeo ir Džuljetoje“ juos statė baletmeisteris Dziwoni.)
Helmutas Šabasevičius
Laikinumo ir amžinybės sodas
Paroda „Florentem“ Vilniaus paveikslų galerijoje
„Aplinkui krenta žiedlapiai – it sniegas, / Ir krenta norai – jais šventai tikėjom, – / Pakąsti šalto rudeninio vėjo, / Tarytum metai, jau seniai praėję...“ – savo prisiminimuose apie Vilnių ir Lietuvos dvarus rašė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė (1815–1869; iš lenkų kalbos vertė Kazimiera Kazijevaitė). Įvairiausių augalų ir žiedlapių – sudžiovintų, nupieštų, nutapytų, išsiuvinėtų – apstu Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančioje parodoje „Florentem“, kuri žydinčius augalus atskleidžia pačiomis įvairiausiomis perspektyvomis: kaip stebėjimo, mokslo, kūrybos ir vaizduotės objektą.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Gegužė ir birželis
Per „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus didžiulio dėmesio sulaukęs Šeiko šokio teatro projektas „Indigo. Das Schliemann Projekt“, parodytas „Dūmų fabrike“, labiau priminė performatyvią instaliaciją, kurioje choreografinę mintį užgožė mėlynų plastiko dulkių pūga. Efektingas vizualinis sprendimas – juo gėrintis – drauge vertė nerimauti dėl Heinricho Schliemanno pėdomis sekančių šiuolaikinio šokio menininkų sveikatos: žiūrovams buvo siūlomi respiratoriai, o šokio archeologams klaidžioti po asociacijų erdves teko plikomis nosimis, burnomis ir akimis.
Helmutas Šabasevičius
Kur bėgi, Dezdemona?
Anatolijaus Šenderovo ir Anželikos Cholinos baletas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Dauguma Lietuvos kompozitorių parašytų baletų – vieno spektaklio kūriniai (išimtis – kelis kartus statyta Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“). Šią taisyklę sulaužė ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvykusi Anatolijaus Šenderovo baleto „Dezdemona“ premjera. 2005 m. į Vilniaus festivalio programą įtrauktas baletas, pastatytas Rusijos choreografo Kirillo Simonovo, tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro dalimi ir buvo rodomas iki 2013-ųjų. Tai vienintelis baleto spektaklis, sulaukęs paskyros „Prašome nenutraukti baleto „Dezdemona“ gyvavimo“ tinklalapyje www.peticijos.lt.
Helmutas Šabasevičius
Tarp literatūros ir choreografijos
Baletas „Baubas“ Latvijos nacionalinėje operoje
Naujausias Latvijos nacionalinės operos baleto trupės spektaklis – Oleksandro Rodino baletas „Baubas. Siaubo naktys“, kurio premjera įvyko 2023 m. balandžio 20 d., – atgaivino vaikystės prisiminimus apie nedideliame ir dar nespalvotame televizijos ekrane žiūrėtą, ko gero, vieną pirmųjų sovietinių siaubo filmų, sukurtą 1967 m. pagal Nikolajaus Gogolio apsakymą.
Helmutas Šabasevičius
Arlekinas atgyja
„Arlekino milijonai“ LNOBT
„Arlekino milijonai“ – naujausia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės premjera, kurios pirmieji spektakliai vyko kovo 24–25 ir 29–31 dienomis. Daugelyje pasaulio šalių žinomas Aleksejus Ratmanskis – choreografas archeologas, pagarsėjęs ne tik originaliais spektakliais, bet ir dėmesiu baleto istorijai. Jis LNOBT trupei ir žiūrovams padovanojo smagų reginį, nukeliantį į spalvingą ir lengvabūdišką fin de siècle epochą, kai grožio, meno ir pramogų pasaulyje buvo bandoma slėptis nuo artėjančių XX a. pradžios politinių ir socialinių negandų.
