Autorius: Helmutas Šabasevičius
Helmutas Šabasevičius
Baleto dienoraščiai
Rugsėjis ir spalis
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupė naująjį sezoną pradėjo pasipildžiusi vienuolika naujų artistų. Septynios merginos šiais metais gavo Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos diplomus: tai Baleto skyriaus absolventės, mokytojos Neli Beredinos auklėtinės Paulina Čistovaitė, Barbora Gudavičiūtė, Agnė Juškaitė, Rūta Karvelytė, Gabrielė Marčiukaitytė, Vakarė Radvilaitė ir Kotryna Rudych. Visos jau pažįstamos baleto mėgėjams iš sukurtų vaidmenų mokykliniuose spektakliuose, LNOBT scenoje rodomoje „Pelenėje“, mokyklos rengtuose koncertuose, o kai kurios – ir iš jaunųjų baleto artistų konkursuose pelnytų apdovanojimų.
Helmutas Šabasevičius
Meilė ir mirtis po kryžiais
Baletas „Romeo ir Džuljeta“ Klaipėdoje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė sezoną pradėjo Sergejaus Prokofjevo baletu „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjeriniai spektakliai vyko rugsėjo 17, 18 ir 19 d. Žvejų rūmuose. Baletą pastatė Rusijos choreografas Kirillas Simonovas, su kuriuo trupė jau yra bendradarbiavusi, – baigiantis 2019 metams pristatė jo sukurtą Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ versiją.
Helmutas Šabasevičius
Baletas senajame elinge
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“
Su rumunų kilmės Slovėnijos choreografo Edwardo Clugo kūryba Lietuvos žiūrovus pirmą kartą 2017 m. supažindino festivalis „Midsummer Vilnius“, pristatęs jo baletą „Radio and Juliet“. 2018 m. Latvijos nacionalinės operos baleto trupė minint Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybingumo šimtmečius surengtoje didžiausių nacionalinių teatrų mainų programoje Vilniuje parodė jo baletą „Peras Giuntas“ (https://www.7md.lt/sokis/2018-10-19/Latviu-baletas-Vilniuje).
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Gegužė ir birželis
Tradicinis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pavasarinis renginys – choreografinių kompozicijų koncertas „Kūrybinis impulsas“ – šiemet vyko po COVID-19 ženklu.
Helmutas Šabasevičius
Lietuvos dailės patriarchas
Paroda, skirta tapytojui Pranciškui Smuglevičiui
„Juo tapytojas parodė žmogaus meilę gimtajai žemei ir apdainavo amžiną draugų ištikimybę“, – tai skelbimo apie parduodamo Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) paveikslo „Agripina perkelia vyro Germaniko palaikus į tėvynę“ fragmentas, kurį savo monografijoje „Pranciškus Smuglevičius“ (1973) cituoja dailės istorikas Vladas Drėma (1910–1995). Skelbimą dienraštyje „Kurjer Litewski“ 1825 m. įdėjo tapytojo pagalbininkas ir mokinys Mykolas Juzefavičius.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
2021 m. pavasaris
Pavasaris Lietuvos šokiui prasidėjo baigiantis žiemai – Stanisławo Moniuszkos Didžiajame teatre Poznanėje įvyko nuotolinė šokio spektaklių triptiko BER premjera. R raidė šiame akronimu tapusiame pavadinime reiškia Martyno Rimeikio kūrinį „Akli žodžiai“, pastatytą pagal Steve’o Reicho, Lawrence’o Englisho ir Meredith Monk muziką.
Helmutas Šabasevičius
Baleto dienoraščiai
Rugsėjis
Baleto artistų grupė, skambiai pasivadinusi „ClassicArt“, toliau vykdo savo misiją ir su baleto menu supažindina mažesnių Lietuvos miestų žiūrovus. Koncertas Trakų kultūros rūmuose vyko su „didžiojo baleto“ kvapu – organizatoriai pasirūpino ne tik šokio kompozicijomis, bet ir karštu šokoladu, kuris jau daugelį dešimtmečių neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) ir kuriuo gana gausiai į koncertą susirinkę žiūrovai buvo vaišinami per pertrauką.
Helmutas Šabasevičius
Apie meilę, išdavystę ir atleidimą
Baletas „Žizel“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Adolphe’o Adamo baletas „Žizel“ – reikšminga Lietuvos baleto tapatybės dalis. Į Valstybės teatro afišas įrašytas 1931-aisiais, šis romantizmo epochos šedevras, daugelį dešimtmečių statytas, tobulintas, redaguotas pačiuose įvairiausiuose pasaulio teatruose, Kaune, vėliau Vilniuje beveik nuolat buvo teatro repertuare, o paskutinė jo redakcija, kurios premjera įvyko 1985-aisiais, išsilaikė rekordiškai ilgai, daugiau nei tris dešimtmečius, ir subrandino kelių kartų Lietuvos baleto solistų talentus.
Helmutas Šabasevičius
Nerimastingos sielos
Baltiški simbolizmo dailės atgarsiai Nacionalinėje dailės galerijoje
2018-ųjų liepos viduryje, pakeliui į Avinjono festivalį stabtelėjus Paryžiuje, teko aplankyti paskutinę dieną Orsė muziejuje rodomą Baltijos šalių simbolistinės dailės parodą, kuriai buvo ilgai ruoštasi ir kuri tapo vienu svarbiausių nepriklausomybės šimtmetį mininčių Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūrinių renginių Prancūzijos sostinėje.
Helmutas Šabasevičius
Baletas tarp keturių sienų. II dalis
Baleto artistai atsako į klausimus
Dabar išgyvename keistą laiką. Labai dviprasmiški jausmai, nes kaip ir visada juk truputį laukiam atostogų, nes norisi pailsėti, sustoti, pabūti namie su šeima, atitrūkti, kad iš naujo pasiilgtume darbo. O dabar... tarsi ir laisvi, bet ir laukiame. Aš stengiuosi „neįjungti“ atostogų režimo, stengiuosi susidėlioti dienotvarkę su konkrečiais darbais ir tikslais, susikurti tam tikrą rutiną ir taip išbūti šį laiką. Žinoma, namų sąlygos mūsų profesijai nėra dėkingiausias variantas, tačiau visi tampam labai kūrybingi, kai tenka prisitaikyti ir rasti naujų būdų. Juolab kad visas pasaulis išgyvena tą patį. Baleto bendruomenė labai geranoriška, labai daug baleto pamokų iš daugelio teatrų galima rasti internete – su puikiais pedagogais ir artistais, sudėliotų taip, kad galima dirbti namie. Mes taip pat savo trupėje dirbam per pamokas videokonferencijos formatu.
