Šokio dienoraščiai

Gegužės 21 d.

„Kūrybinis impulsas“

Tradicinis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pavasarinis renginys – choreografinių kompozicijų koncertas „Kūrybinis impulsas“ – šiemet vyko po COVID-19 ženklu. Kurį laiką atrodė, kad „Impulso“ išvis nesulauksime, tačiau baleto artistai mobilizavosi ir žiūrovus pakvietė į ypatingą renginį. Pirmiausia neįprasta buvo jo tema. Penkerius metus nuo 1920-ųjų „Traviatos“ po operos sparnu brendęs baletas 1925-aisiais jau buvo pajėgus pristatyti pirmą savarankišką spektaklį – Léo Delibes’o „Kopeliją“, tad „Impulse“ padėkojo savo „vyresnei sesei“, interpretuodamas įvairių operos spektaklių muziką. Antra, koncertą žiūrovai stebėjo iš vietos, į kurią paprastai nepatenka – susodinti scenoje, veidu į savo įprastinę teritoriją, į salę, kurios ložių eiles ženklinantys prigesintų šviestuvų taškai tapo visų choreografinių kūrinių scenografija.

Koncertą pradėjo pagal Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybų“ duetą ir Gioachino Rossini „Sevilijos kirpėjo“ ariją Urtės Bareišytės sukurta „virusinė“ istorija, kuri iš pradžių kiek trikdė savo groteskiškomis intonacijomis ir utriruota vaidyba. Tokios raiškos priemonės, galvojant apie „Impulsą“ kaip choreografinių idėjų platformą naujiems pilnametražiams spektakliams, kažin ar pasiteisintų, tačiau atsižvelgiant į konkrečią situaciją buvo įdomu matyti baleto artistus, apsivilkusius paprastai ligoninių reanimacijos palatoms skirtus ant nugaros surišamus baltus chalatus, pasineriančius į savo stichiją karščiuojančioje vaizduotėje su repeticijų salės „lazdomis“, gėlių puokštėmis ir klasikinio baleto judesių pynėmis, kurias išbaido pasigirdęs vienos artistės kosulys ir pro sceną praskriejantis raudonai švytintis virusas.

Jei reikėtų pasirinkti tris šio „Impulso“ favoritus, tai būtų Živilės Baikštytės sukurtas jautrus, plastiškas duetas „Pasikalbėkim“ pagal Antano Jasenkos muziką, kurią įkvėpė Giacomo Puccini „O mio babino caro“ (šoko Aistis Kavaliauskas ir Vilija Montrimaitė), Charlotte Lejeune „Vingiuotos mintys“ – duetas pagal Philipo Glasso „Einstein on the Beach: Knee Play 5“ muziką (šoko Haruka Ohno ir Montrimaitė) bei Julijos Stankevičiūtės sukurtas solo „Nurimk, širdie“ pagal Broniaus Kutavičiaus operos „Lokys“ muziką, kurį atliko Zsoltas Vencelis Kovácsas.

Gegužės 24 d.

Pokalbis su baleto istoriku ir kritiku Žilvinu Dautartu

LNOBT inicijavo pokalbį su baleto istoriku ir kritiku Žilvinu Dautartu – žmogumi, kurio pastangomis užpildyta ne viena Lietuvos baleto istorijos baltoji dėmė. Jis pasirinko baletą – o gal baletas pasirinko jį – todėl, kad augo baleto artisto, dainininko ir režisieriaus Stasio Dautarto šeimoje (1899–1989), kurioje gimė ir choreografė Laisvė Dautartaitė bei kurį laiką XX a. 8-ajame dešimtmetyje apie baletą rašiusi Saulė Dautartaitė. Žilvinas Dautartas baigė garsųjį teatro institutą (žinomą GITIS santrumpa) Maskvoje – yra Teatrologijos fakulteto absolventas. Būtent jo dėka pirmieji Lietuvos baleto žingsniai užfiksuoti ir išanalizuoti mokslinėje studijoje, išspausdintoje knygoje „Lietuvių teatro istorija 1918–1929“ (Vilnius, 1981). Kaip baleto kritikas jis aktyviai reiškėsi XX a. 8-ajame dešimtmetyje, buvo ir šio laikotarpio Lietuvos baleto „hito“ – spektaklio „Baltaragio malūnas“ pagal Viačeslavo Ganelino muziką – libreto bendraautoris (kartu su choreografu Vytautu Brazdyliu), o pastaraisiais metais džiugina įdomiais straipsniais apie praeitin grimztančius mūsų baleto solistus ir artistus. (Pokalbio įrašą galima paklausyti čia) 

Gegužės 27 d.

„Vaikai vaikams“

Tradicinis Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos (NMKČMM) koncertas, skirtas Vaikų gynimo dienai, sutelkė Muzikos ir Baleto skyrių auklėtinius. Pirmoje dalyje skambėjo smuiko, obojaus, arfos, fortepijono garsai, verti atskiro Muzikos dienoraščio įrašo, o antrojoje pasirodė scenos ir žiūrovų išsiilgę jaunieji šokėjai. Iš netrumpo epizodų sąrašo įsiminė septintokė Eva Bugakova, aštuntokės Akvilė Šulcaitė ir Ieva Repšytė, vienuoliktokai Nora Straukaitė ir Jonas Bernardas Kertenis, tryliktokės Barbora Gudavičiūtė, Agnė Juškaitė, Gabrielė Marčiukaitytė.

Gegužės 28 d.

„Deginanti trintis“

Kauno šokio teatras „Aura“ „Menų spaustuvėje“ parodė 2019 m. sukurtą spektaklį „Deginanti trintis“. Jo autorius – jaunas belgų menininkas Brandonas Lagaertas, dirbantis trupėje „Peeping Tom“. Sudėtingos koncepcijos kūrinys sąmoningai eklektiškas – tiek plastiniu, tiek vaizdiniu aspektu; savaime įdomūs šokėjų darbai reikalauja daug energijos ir susitelkimo, tačiau paradoksalūs režisūriniai sprendimai net ir pasitelkus aprašyme pateiktas užuominas lyg sukuria ketvirtąją sieną, kuri, vienintelį kartą pamačius spektaklį, atmuša interpretacines pastangas ir palieka spektaklį paralelinėje realybėje.

Birželio 9, 11, 15 d.

„TheATRIUM“ Klaipėdoje

Tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“, kurį organizuoja Klaipėdos dramos teatras (KLDT), pasirodė labai choreografiškas. Trijuose matytuose spektakliuose plastinis, dinamiškasis dėmuo labai stiprus, kuriamas ir pačių režisierių, ir jiems padedančių choreografų. Festivalį atidariusiame KLDT spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz pasitelkė choreografą Tomaszą Wesołowskį, ir spektaklis pulsuoja energija nuo pat pradžių, kai įsimaišę tarp žiūrovų personažai kviečia į salę, o paskiau šėlsta scenoje, sukurdami įspūdingą judesių, vaizdų, spalvų ir šviesų sūkurį.

Spektaklyje „Faustas“ lenkų režisierius Janas Klata su Čekijos teatro „Pod Palmovkou“ aktoriais taip pat į pagalbą pasikvietė choreografą Maćko Prusaką – čia daug juda antraeiliai personažai, virsdami nelyginant antikiniu choru, o paskutinėje spektaklio dalyje net pasirodo klasikinio baleto pamoką imituojančios moterys, ramiais, mechaniškais judesiais sukuriančios darnos ir tvarkos iliuziją.

Nors „Sardegna Teatro“ „Makbeto“ autorius – režisierius, scenografas, kostiumų ir šviesų dailininkas – Alessandro Serra savęs choreografu nevadina, jo spektaklyje vyrauja tiksliai apskaičiuotas judesys, kurio, labai įtaigaus ir paveikaus, ypač daug laumių vaidmenų piešiniuose ir jų scenose. „Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos / Link nužymėtos kiekvienam ribos“, – įstringa švieslentėje šmėkštelėję Williamo Shakespeare’o ir Makbeto žodžiai (vertė Aleksys Churginas); tie smulkūs žingsneliai, kuriais laumės sklando po sceną, lyg kojomis neliesdamos žemės, ir tampa charakterizavimo priemone, ir sukuria bemat įtraukiantį prasmių lauką, tuo pat metu juokinantį ir bauginantį.

Gaila, kad nepavyko pamatyti Agnijos Šeiko režisuoto spektaklio-kelionės „Laikas nė(e)rimui“, kuris buvo skirtas „Neringos – Lietuvos kultūros sostinės“ renginių programos atidarymui ir vyko birželio 12 dieną. Šios kelionės finalas – menininko Beno Šarkos ugnies šokis – daro įspūdį net stebint vaizdo įrašą.

Birželio 16 d.

„Prix du Nord“

Nuo 1988 m. rengiamas Šiaurės Baltijos baleto konkursas („Stora Daldansen“) buvo dosnus jauniesiems Lietuvos baleto šokėjams (čia vieną pirmųjų tarptautinių apdovanojimų 2002 m. pelnė Jurgita Dronina). Šiais metais festivalis pakeitė pavadinimą – tapo „Prix du Nord“ – ir persikėlė į Geteborgą. Dėl pandemijos jis vyko nuotoliniu būdu. Į Geteborgą suvažiavusi vertinimo komisija, kuriai pirmininkavo pedagogas, choreografas, buvęs Karališkojo Švedijos baleto pagrindinis solistas Jonas Kåge, narės – Madeleine Onne (Suomijos nacionalinio baleto meno vadovė), Micol Mantini (Geteborgo operos šokio trupė) ir Nadja Sellrup (Karališkojo Švedijos baleto pagrindinė solistė) – vertino atsiųstus dviejų solo pasirodymų įrašus. Jaunių ir vyresniųjų grupėse varžėsi 46 šokėjai, Lietuvai atstovavo NMKČMM Baleto skyriaus moksleivės Eva Bugakova (mokytoja Rūta Kudžmaitė), Ieva Repšytė ir Akvilė Šulcaitė (mokytoja Kristina Kanišauskaitė). Tarp septynių jaunių grupės finalininkų – Repšytė ir Šulcaitė.

Birželio 17 d.

Baleto skyriaus egzaminai

NMKČMM klasikinio baleto egzaminai, oficialiai vadinami „Modulio „Klasikinio šokio technika“ atlikimas“, į savarankišką baleto artisto kelią palydėjo dvylika jaunuolių. Šokio teatre per ilgus studijų metus sukauptus įgūdžius demonstravo pedagogo Aleksandro Semionovo klasę baigęs Deividas Dulka, Neli Beredinos auklėtinės tryliktokės Paulina Čistovaitė, Barbora Gudavičiūtė, Agnė Juškaitė, Rūta Karvelytė, Gabrielė Marčiukaitytė, Vakarė Radvilaitė, Kotryna Rudych, Loretos Bartusevičiūtės-Noreikienės mokinės dvyliktokės Jekaterina Lychvar, Rusnė Rimkutė, Jolita Svidraitė ir Ieva Vilkūnaitė. Daugumos jų pavardės jau žinomos iš Baleto skyriaus renginių, LNOBT scenoje rodomo Sergejaus Prokofjevo baleto „Pelenė“, edukacinių koncertų „Baleto atmintis“ ir „Romantizmo svajos“. Tradicinę egzamino struktūrą pedagogai pateikė išradingai, stengdamiesi atskleisti ir individualias moksleivių savybes. Birželio 30 dieną jų laukia ir paskutinis mokyklinis – kompetencijų vertinimo – koncertas, po kurio paaiškės tolesnės jų karjeros perspektyvos.

Per dvyliktokių egzamino pertraukėlę, kol šokėjos ruošėsi pasirodymui „ant pirštų“, parodytas filmukas, skirtas NMKČMM 75-mečiui. Čia po vienu stogu sugyvena muzika, šokis ir dailė. „Tai mokykla, kurioje norisi likti antriems metams“, – sujaudino filme kalbėjusios Dailės skyriaus moksleivės žodžiai.

P. S. Penktadienį, birželio 18 d., paaiškėjo tarptautinio jaunųjų baleto šokėjų konkurso „Prix du Nord“ rezultatai: jaunių skyriaus antroji vieta teko NMKČMM mokinei Šulcaitei (mokytoja –Kanišauskaitė). Pirmąją vietą užėmė Norvegijos nacionalinio baleto mokyklos moksleivė Erle Østraat, trečiąją – tos pačios mokyklos moksleivė Sofia Blok Lysvåg.