Autorius: Helmutas Šabasevičius
Helmutas Šabasevičius
Baleto dienoraščiai
Birželis – nuo 1922 iki 2022
Ši diena Lietuvos profesionaliajam šokiui ypatinga – lygiai prieš šimtą metų Kaune, laikinojoje Lietuvos sostinėje, įvyko pirmasis Olgos Dubeneckienės baleto studijos moksleivių koncertas. Pirmoje dalyje mokinės parodė baleto pamoką prie atramų, po to – salės viduryje. Antroje dalyje žiūrovai pamatė atskirų šokių programą, kurioje kartu su kitomis studijos auklėtinėmis dalyvavo Jadvyga Jovaišaitė, vėliau tapusi viena mėgstamiausių Valstybės teatro baleto artisčių.
Helmutas Šabasevičius
Tikrasis Afrikos „aš“
Šiuolaikinė Afrikos dailė Vytauto Kasiulio dailės muziejuje
„Juodasis žemynas“ – vyresnioji karta tikriausiai dar prisimena šį vaizdingą posakį, kuriuo net ir dabar kartais apibūdinama Afrika. Tačiau Vytauto Kasiulio dailės muziejuje gegužės 10 d. atidaryta paroda „Šiuolaikinė Afrikos dailė: tapatybės, svajos ir realijos“ atskleidžia kur kas daugiau šio žemyno spalvų – tiesiogine ir perkeltine prasme. Parodos kuratorės Vilma Gradinskaitė ir Karina Simonson bei eksponuojami kūriniai griauna ir šį, ir kitus su Afrika susijusius stereotipus, rodo įdomią, nevienareikšmę jos šiuolaikinės vizualinės kultūros panoramą.
Helmutas Šabasevičius
Nerimo ir ilgesio šokis
Vienaveiksmių baletų triptikas LNOBT
Prieš porą metų Didžiajame teatre Poznanėje parodytas vienaveiksmių baletų vakaras BER (Robert Bondara / Alexander Ekman / Martynas Rimeikis), o gegužės 27 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) įvykusio panašiais principais sukomponuoto baletų triptiko programėlę papuošė raidės RPM. Trys choreografai – lietuvis Martynas Rimeikis (g. 1980), ispanas Ivánas Pérezas (g. 1983) ir anglas Wayne’as McGregoras (g. 1970), trys skirtingi kūriniai, trys panašia kontempliatyvia nuotaika persmelktos šokio novelės, judesiu atskleidžiančios žmogaus sielą, spinduliuojančią nerimą, ilgesį ir viltį.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Balandžio pabaiga ir gegužė
Marija Simona Šimulynaitė – jauniausia choreografė, išmananti klasikinio baleto leksiką ir galinti ja remtis savo choreografiniuose darbuose. Nors jos vadovaujamas Baltijos baleto teatras (BBT) kuria įvairių žanrų spektaklius, kuriuose derinamos įvairios stilistinės priemonės, nemažai juose dalyvaujančių įvairių kartų šokėjų turi ir klasikinio baleto artisto išsilavinimą (nuo žinomo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solisto Igorio Zaripovo iki prieš porą metų baleto artisto diplomą gavusio Pijaus Ožalo), ir choreografė stengiasi atskleisti jų šokio technikos galimybes.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Balandis
Vienas paskui kitą rodyti trys Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ spektakliai iš nerimo ir nežinios persmelktos kasdienybės nukėlė į romantizmo idėjomis alsuojantį XIX a. pasaulį ir padėjo kuriam laikui atkurti emocinę pusiausvyrą. Balete daug dėmesio skirta ne tik choreografinėms formoms, bet ir vaidybinėms scenoms, leidžiančioms žiūrovams įsijausti į pasakojimą ir mėgautis tokiomis būdingomis tam laikotarpiui estetizuotomis netekties ir liūdesio būsenomis. Solistai Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius toliau kuria ir tobulina savo herojų biografijas, o Laucius entrechat six serijoje, atrodė, atsiplėš nuo žemės ir pramuš scenos lubas.
Helmutas Šabasevičius
Fantazija ir tikrovė
Dimitris Papaioannou Vilniuje
Ilgai lauktas pirmasis pasimatymas su graikų menininko Dimitrio Papaioannou kūryba, kuriam įvykti padėjo šių metų festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, atvėrė tokias estetinio suvokimo erdves, kurias įtikinamai perteikti gali tik nemenką literatūrinį talentą turintis vertintojas.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Pirmasis karo mėnuo
Viena naujausių Kauno šokio teatro „Aura“ premjerų – „Pluto“ – gimė ypatingu laiku: pirmas spektaklis įvyko dar prieš karą Klaipėdoje, antras – antrąją karo dieną Vilniuje, „Menų spaustuvėje“. Šios aplinkybės iš esmės pakeitė galimybes ir suvokti, ir vertinti spektaklį, kurį pastatė jau ketverius metus Lietuvoje gyvenantis niujorkietis šokėjas Matthew Dane’as Livingstonas.
Helmutas Šabasevičius
„Skirtis su baletu tai man kaip mirtis“
Baleto dienoraščiai. 2022-ųjų sausis ir vasaris
Žieminių baleto dienoraščių antraštė – fragmentas iš pareiškimo, kuris atkreipė dėmesį, sausio 26 d. sklaidant Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomus Valstybės teatro dokumentus. 1933 m. gruodžio 6 d. artistas Mykolas Vansevičius kreipėsi į Valstybės teatro direktorių prašydamas tarpininkauti, kad jis ir toliau galėtų mokytis baleto studijoje: „5 metus mokindamasis, stengdamasis ir atsidavęs baleto mokslui, jo mylėtojas, visa širdimi pasišventęs, jokio kito mokslo nesimokindamas, per dieną visuomet studijoje užimtas, padėjęs daug sveikatos, mokėjęs po 35 litus į mėnesį už baleto mokslą, užduotas roles atlikdamas be jokių nusižengimų <...>
Helmutas Šabasevičius
Šokanti tapyba
Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Balerinos efektas“
Pamėnkalnio galerijoje veikiančią Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės parodą „Balerinos efektas“ pradeda vos įėjus žvilgsnį prikaustanti didžiulė drobė „Judita“. Ne baletinis, veikiau operinis siužetas, kurį Vilniuje 2014 metais, regis, vienintelį kartą buvo galima išgirsti ir pamatyti Lietuvos rusų dramos teatre. Antonio Vivaldi oratoriją „Juditos triumfas“ režisierius Gintaras Varnas perteikė vaizdiniais, papildydamas šios temos interpretacijų tradiciją.
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Lapkritis ir gruodis
Šiuolaikinio šokio kūrėjai pastaruoju dešimtmečiu nebenori būti vien menininkai – juos traukia įvairiausių reiškinių tyrimai, kurių rezultatas nebūtinai turi būti kūrinys, apsiribojantis estetinės programos įgyvendinimu. Su vienu tokių spektaklių-tyrimų supažindino Šeiko šokio teatras, Vilniuje parodęs spektaklį „Audros akis“.
