Autorius: Helmutas Šabasevičius
Helmutas Šabasevičius
Vis spartesniu žingsniu
2013-ieji Lietuvos šokiui
Šios santykinai jauniausios Lietuvos teatro srities brandą liudija bene pirmasis mėginimas pažvelgti į save ne tik iš šalies, bet ir su tam tikra ironija, lengvai pašiepiant šiuolaikinio šokio kūrimo ir suvokimo stereotipus – spektaklį „Contemporary?“, parodytą prieš porą savaičių, kūrė ne jau įsitvirtinę choreografai, o patys atlikėjai – Agnė Ramanauskaitė, Paulius Tamolė ir Mantas Stabačinskas, padedami dramaturgės Sigitos Ivaškaitės. Tai irgi liudija tam tikrus pokyčius šokio srityje, nes iki šiol būtent scenarijus (ne pasakojimas, o naratyvas) neretai būdavo labiausiai pažeidžiama šiuolaikinio šokio spektaklių dalis.
Helmutas Šabasevičius
Kaimynų šokio tradicijos
Lenkijos nacionalinio baleto spektaklis
Lietuvos baleto istorijoje mėgstama didžiuotis, jog XVIII a. pabaigoje Varšuvos karališkasis baletas buvo suformuotas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiūnų dvaruose išmankštintų šokėjų. Bet šis istorinis ryšys vėliau visiškai nusilpo, o nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio profesionalusis teatrinis Lietuvos šokis ilgam suartėjo su rusų baleto mokykla. Tik pastarajame dešimtmetyje lenkų ir lietuvių baleto sąsajos įgauna naujų formų – pirmiausia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro dėka. Nuo 1997-ųjų, kai Vilniuje pastatė baletą „Karmen“, lietuvių šokėjus pažįstantis choreografas 2011 m. ėmėsi jiems vadovauti, tuo pačiu metu nepalikdamas ir pagrindinės Lenkijos baleto trupės vairo. Formulė „vienas vadovas – dvi trupės“ jau davė apčiuopiamų rezultatų: lenkų menininkų komanda vėlyvą pavasarį pastatė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“, kurį kartu su Anželikos Cholinos pastatytu baletu „Barbora Radvilaitė“ lietuviai spalį parodė Varšuvos žiūrovams, o gruodžio 4 ir 5 d. Vilniuje parodyta šiuolaikinių vienaveiksmių baletų programa „Laiko aidai“ – 2012-ųjų Lenkijos nacionalinio baleto naujiena.
Helmutas Šabasevičius
Tai modernu?
Spektaklis „Contemporary?“ programoje „Atvira erdvė“
Nors šiuolaikinis Lietuvos šokis dar neapsisprendęs, kur ieškoti savo šaknų, naujasis spektaklis „Contemporary?“, įtrauktas į „Menų spaustuvės“ programą „Atvira erdvė ’13“, byloja, kad erdvės ir laiko distancija, iš kurios pradedama žvelgti į savo istoriją ir nūdieną su tam tikra saviironijos doze, jau susiformavo. Aktorių ir šokėjų Agnės Ramanauskaitės, Manto Stabačinsko ir Pauliaus Tamolės spektaklis „Contemporary?“ (premjera – lapkričio 22 d.) žadėjo atskleisti šiuolaikinio šokio kūrimo užkulisius. Pirmasis žingsnis šokio savistabos link žengtas, o naujasis kūrinys skatina galvoti ne tiek apie jį patį, kiek apie jo objektą. Šis impulsas, matyt, yra didžiausias artistų ir jiems talkinusios dramaturgės Sigitos Ivaškaitės nuopelnas, leidžiantis ir šią jauniausią Lietuvos teatro formą įtraukti į šiuo metu vis daugiau dėmesio sulaukiantį metateatro diskursą.
Helmutas Šabasevičius
Šedevrų atspindžiai
Paroda „Antoine Watteau ir prancūzų graviūros menas“ Vilniaus paveikslų galerijoje
Antoine’o Watteau (1684–1721) kūryba siejama su XVIII a. pradžioje pradėjusia formuotis prancūzų dailės tapatybe, su naujomis stilistinėmis ir estetinėmis dailės tendencijomis, vėliau įgavusiomis rokoko apibūdinimą. Watteau reikšmė Prancūzijos XVIII a. menui, visos Europos kultūros virsmui labai
Helmutas Šabasevičius
Senstančių „Kūnų“ grožis
Sachos Walz šokio spektaklis „Kūnai“ Vilniuje
Apie Sashos Waltz spektaklį „Kūnai“, parodytą Vilniuje birželio 30 ir liepos 1 d., buvo kalbama gerus tris mėnesius – su įkvėpimu ir dideliais lūkesčiais, kuriuos visada siejame su pasaulinę šlovę užsitarnavusių menininkų pasirodymais. Jau daugiau nei dešimtmetį garsėjantį šiuolaikinio šokio spektaklį Vilnius pasitiko pasiruošęs: seriją tekstų apie kontroversiškus šiuolaikinio šokio spektaklius žurnale „Krantai“ paskelbė menotyrininkė Raminta Bumbulytė (dar sausio mėnesį pasirodė jos pokalbis su Lietuvos šokėju Virgiu Puodžiūnu – vienu iš garsios choreografės „kūnų“), Vilniaus dailės akademijos scenografijos studijų magistrantė Elvita Brazdylytė prieš kelias savaites apsigynė darbą „Nuogumas kaip kostiumas šiuolaikiniame šokyje“, o daugumoje galerijų iki pat pirmosios spektaklio dienos veikė dešimties parodų ciklas „Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“.
Helmutas Šabasevičius
Antrojo impulso zonoje
Pirmoji kompozicija, kurios autorius – Andrius Žužžalkinas, tiesiogiai susijusi su
Helmutas Šabasevičius
Plastinis konspektas pagal „Romeo ir Džuljetą“
Judesio spektaklis Rusų dramos teatre
Reklaminė spektaklio kampanija buvo korektiška ir tiksli – žadėta daugiau mažiau tiek, kiek
Helmutas Šabasevičius
Baleto sezonas: švenčių pusiaukelė
Pagal tradiciją kalendorinių metų pabaiga ženklina teatro sezono įsibėgėjimą, o šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis teatralams – tikras darbymetis. Vis dėlto baigiantis metams verta stabtelėti ir įvertinti ryškiausius įpusėjusio sezono įspūdžius.
2012–2103 m. naujoves Lietuvos baletas paskirstė racionaliai – sezoną atidarė ir užbaigs premjeriniais spektakliais, kurie Lietuvos baletui reikšmingi keliais aspektais. Baleto trupės meno vadovo Krzysztofo Pastoro „Tristanas ir Izolda“ supažindino žiūrovus su neoklasikinės XXI a. pradžios choreografijos estetika, pareikalavo didesnių nei įprasta žiūrovų pastangų suvokiant ir vertinant šį pagal Richardo Wagnerio muziką pastatytą kūrinį. Spektaklis ir jo staigmenos – įdomūs artistų darbai – jau pakankamai aptarti Lietuvos spaudoje, vertėtų tik dar kartą pasidžiaugti LNOBT iniciatyva šio spektaklio proga surengta konferencija ir recenzijų konkursu, kurio rezultatai žinomi ir „7 meno dienų“ skaitytojams, – puiki iniciatyva skatinti šokio meno refleksiją, drąsinti gausiai lankomų baleto spektaklių aistruolius ir profesionalus artikuliuotai reikšti savo susižavėjimą ar neišsipildžiusius lūkesčius. O paskutinis šio baleto sezono akcentas domina
Helmutas Šabasevičius
Vakar ir šiandien
Teatro sezonai Londone
1935 m. vasario ir kovo mėnesiais Londono afišose pirmą kartą didelėmis raidėmis buvo užrašytas Lietuvos vardas – po sėkmingų gastrolių Monte Karle keturių savaičių sezonui Londone buvo angažuota Valstybės teatro Baleto trupė. Šis faktas pakankamai gerai žinomas, tačiau, pasirodo, apie šias istorines gastroles vis dar įmanoma surasti naujų faktų ir detalių. Teatro „Alhambra“, kuriame šoko Lietuvos artistai, jau seniai nebėra – jis
Helmutas Šabasevičius
Naujausia šokio spektaklio redakcija
Anželikos Cholinos „Karmen“ puolė į Maskvos glėbį
ACH teatro afišose vis dažniau mirga Maskvos pavadinimas. Spalio 24 d. „Ūkio banko“ teatro arenoje buvo parodytas šokio spektaklis „Karmen“, kurio premjera Rusijos sostinėje numatyta Aleksandro Puškino dramos teatre lapkričio mėnesį.
Lietuvoje „Karmen“ gyvavo nuo 1998-ųjų, kai Anželika Cholina pastatė jį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Tuomet tai buvo iššūkis šio teatro artistams, kuriems teko žodžius iškeisti į judesio kalbą. „Karmen“, iš esmės atnaujinta 2004 metais, – brandžiausias, muzikiniu, dramaturginiu, režisūriniu, choreografiniu ir vaizdiniu požiūriu labiausiai vientisas spektaklis ne tik choreografės ligšiolinėje kūryboje, bet ir pastarųjų dešimtmečių Lietuvos šokio kultūroje.
Nors Maskvai Anželika Cholina tikina sukūrusi kitokią „Karmen“, ankstesni spektakliai nesiduoda užmirštami. Spektaklio struktūroje naujovių yra, bet jos neatrodo esminės – veikiau redakcinio pobūdžio. O panašumų apstu – ta pati muzikinė dramaturgija, režisūriniai akcentai, talentingas, įtaigus
