7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kora Ročkienė

Kora Ročkienė

Artėja naujieji viduramžiai

Slavojus Žižekas apie ateitį

Vasario pradžioje „Gazeta Wyborcza“, „Le Nouvel Observateur“, „L’Espresso“, „Der Standard“, „Die Tageszeitung“, „Los Angeles Review of Books“ išspausdino Sławomiro Sierakowskio pokalbį su filosofu Slavojumi Žižeku, kuris vadinamas paskutiniuoju tikru filosofu. Žižekas (g. 1949 m. Liublianoje) – provokatorius ir revoliucionierius, Markso ir Lenino gerbėjas, postmodernizmo, kapitalizmo, bedančio liberalizmo, politkorektiškumo, sveiko gyvenimo būdo ir kitokių reiškinių (sąrašas būtų ilgas) kritikas. Kai situacija tampa sudėtinga, žmonės vis dar kreipiasi į išminčius, kad šie ją padėtų suprasti. Tačiau Žižekas mėgsta sakyti: „Neduodu aiškių atsakymų net į paprasčiausius, pačius nuoširdžiausius klausimus. Mėgstu komplikuoti problemas ir nekenčiu paprastų pasakojimų. Jie įtartini. Tai automatiška mano reakcija.“ Oponentus labiausiai nervina Žižeko kompetencija ir visapusiškumas. Pastarasis bruožas ir daro Žižeką išskirtinį. Jis sugrąžina filosofijai tikrąjį lygmenį – bando kritiškai vertinti beveik visus žmogaus veiklos aspektus. Pokalbį spausdiname gerokai sutrumpintą.

Slavoj Žižek
Slavoj Žižek
Kora Ročkienė

Kiekvienas turi savo Žmogų-paukštį

Pokalbis su Emma Stone

Woody Allenas, kurio „Mėnesienos magijoje“ Emma Stone suvaidino pagrindinį vaidmenį, pavadino jauną aktorę didžiausiu atradimu ir iškart pakvietė į naują filmą. „Žmoguje-paukštyje“ Stone suvaidino Rigano dukterį Sem, bandančią išsivaduoti nuo narkotikų priklausomybės. Šis vaidmuo atnešė jai „Oskaro“ nominaciją. Pateikiame internete pasirodžiusio Martos Balagos pokalbio su Emma Stone apie „Žmogaus-paukščio“ filmavimą fragmentus.

Emma Stone filme „Žmogus-paukštis“
Emma Stone filme „Žmogus-paukštis“
Kora Ročkienė

Krystianas Lupa Lietuvoje

„Gazeta Wyborcza“ apie „Didvyrių aikštės“ premjerą

Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre įvyko Krystiano Lupos režisuotos „Didvyrių aikštės“ premjera. Spektaklio koprodiuseris – Krokuvos festivalis „Boska Komedia“. Lenkiška premjera – gruodį.
 
Lupa, kuris ne vienus metus statė „Didvyrių aikštės“ autorių Thomasą Bernhardą ir sukūrė legendinius spektaklius „Kalverką“ ar „Ištrynimą“, pastaruoju metu vėl grįžo prie austrų rašytojo kūrybos puikiai sutikta, Vroclave pastatyta „Atkarpa“ („Wycinka“). Metai prieš mirtį parašyta „Didvyrių aikštė“ – tai kaltinimas visuomenei, nesuvedusiai sąskaitų su nacizmu.
 

Po premjeros, minint Trečiojo reicho įvykdytos Austrijos aneksijos 50-metį, kilo skandalas. Prezidentas Kurtas Waldheimas (taip pat turintis nacistinę praeitį) pavadino pjesę „dideliu austrų tautos įžeidimu“. Neatsisakydamas šiuolaikinių aliuzijų Lupa sukūrė spektaklį apie sukompromituotą, silpną ir prieš prievartą bejėgę visuomenę.

„Didvyrių aikštė“. D. Matvejevo nuotr.
„Didvyrių aikštė“. D. Matvejevo nuotr.
Kora Ročkienė

Žinau, ką darau

Lenkų aktorius Januszas Gajosas apie „Kūną“

Vieną pagrindinių vaidmenų Małgorzatos Szumowskos filme „Kūnas“, kurį „Kino pavasaris“ parodė konkursinėje programoje „Baltijos žvilgsnis“, sukūręs Januszas Gajosas išgarsėjo iškart po to, kai prieš keliasdešimt metų suvaidino populiariame seriale „Keturi tankistai ir šuo“. Populiarumas bei susižavėjimas ypatingu Gajoso meistriškumu nenuslūgsta iki šiol. Apie naujausią jo kino vaidmenį lenkų žurnale „Newsweek“ su aktoriumi kalbėjosi Małgorzata Sadowska. Pateikiame pokalbio fragmentus.

„Kūnas“
„Kūnas“
Kora Ročkienė

Turiu skubėti

Peteris Greenaway’us apie Sergejų Eizenšteiną

Man 72-eji ir esu įsitikinęs, kad kinas miršta. Todėl skubu paminėti pačius garsiausius jo atstovus. Sergejus Eizenšteinas – vienas iš jų. Atradau Eizenšteiną septyniolikos. Buvau sukrėstas, kad savo ankstyvuosius kūrinius jis nufilmavo vos dvidešimt kelerių. Viename Londono kino teatrų dar paauglys pasižiūrėjau „Streiką“ ir nuo tada susirgau Eizenšteinu. Bet ar ne visi mes juo persirgome? Turiu galvoje savo režisierių kartą – Francisą Fordą Coppolą, Woody Alleną, Brianą De Palmą. Nuo tada pradėjau pirkti visas knygas apie Eizenšteiną, perskaičiau visas jo biografijas, geras ir blogas, bent jau tas, kurios buvo prieinamos Vakaruose. Ėjau į retas jo filmų peržiūras avangardiniuose kino teatruose, kur vis dar vertinamas tikras menas. Prieš greitą ir dinamišką Eizenšteino montažą, jo įspūdingą intelektą ir vaizduotę nublanksta ašaringos ir naivios Holivudo melodramos, pompastiškai depresyvus vokiečių ekspresionizmas ir intelektualiai literatūriški prancūzų darbai. Eizenšteinas tapo mano pirmuoju kino dievaičiu. Išvykau jo pėdsakais į Maskvą, Sankt Peterburgą, Odesą ir net į Kazachstaną, į Almatą, kur jis buvo evakuacijoje. Norėjau kvėpuoti jo oru, matyti vaizdus, kuriuos matė jis. Galbūt esu jam dėkingas už tai, kad tapau režisieriumi. Regis, tą patį jau kalbėjo Francis Coppola...

„Eizenšteinas Gvanachuate“
„Eizenšteinas Gvanachuate“
„Eizenšteinas Gvanachuate“
„Eizenšteinas Gvanachuate“
„Eizenšteinas Gvanachuate“
„Eizenšteinas Gvanachuate“
Kora Ročkienė

Pagrindinis vaidmuo menui

Pokalbis su filmo „Didelės akys“ scenaristais

Timas Burtonas – vienas originaliausių šių dienų režisierių. Jo filmuose dažnai susilieja pasaka, siaubas, animacija. Ypatingas Burtono vizualumo pojūtis prikėlė naujam kino gyvenimui komiksų didvyrį Betmeną ir daugybę kitų masinės kultūros ir vaizduotės personažų. Šią savaitę ekranuose pasirodo naujausias režisieriaus filmas „Didelės akys“ („Big Eyes“, JAV, 2014), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Amy Adams ir Christophas Waltzas. Pateikiame pokalbį su filmo scenarijaus autoriais Larry Karaszewskiu ir Scottu Alexanderu, kurie bendradarbiavo su Burtonu ir kuriant filmą „Edas Woodas“. Pokalbį, kuris buvo išspausdintas žurnale „Kino“ (2015, Nr. 1), pateikiame sutrumpintą.

„Didelės akys“
„Didelės akys“
„Didelės akys“
„Didelės akys“
Kora Ročkienė

Kaip mažuma tampa minia

Pokalbis su vengrų režisieriumi Kornéliu Mundruczó

Penktadienį Lietuvoje pradedamas rodyti naujausias žymaus vengrų kino ir teatro režisieriaus Kornélio Mundruczó („Delta“) filmas „Baltas Dievas“ („Fehér Isten“, Vengrija, Vokietija, Švedija, 2014 ). Jo premjera įvyko pernai, Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje. „Baltas Dievas“ – tai kolektyvinio abejingumo istorija, papasakota mažos mergaitės, kuri išdavė mylimą šunį, lūpomis, ir kartu benamio šuns pasakojimas. Tai ir pasakojimas apie meną, kuris sutaiko visus. Režisierius filmą skyrė pernai mirusiam vengrų kino klasikui Miklósui Jancsó. Pateikiame Kanuose vykusio Inos Denisovos pokalbio su režisieriumi fragmentus. Pokalbis buvo išspausdintas tinklalapyje colta.ru.

„Baltas Dievas“
„Baltas Dievas“
Kora Ročkienė

Gyvenimas rašo keistus scenarijus

Aktorius Markas Ruffalo apie filmą „Foxcatcher“

 

Šį penktadienį ekranuose pasirodo 2014 m. Kanų kino festivalio prizu už geriausią režisūrą apdovanotas Bennetto Millerio filmas „Foxcatcher“ (JAV, 2014). Du brolius imtynininkus –  olimpinių žaidynių nugalėtojus Marką ir Deivą Šulcus – šiame tikrais faktais grįstame filme suvaidino Channingas Tatumas ir Markas Ruffalo. Brolių ryšys patirs išbandymų „Foxcatcher“ klube, kurio savininkas – multimilijonierius Džonas Du Pontas (netikėtas komiko Steve’o Carello vaidmuo) – daro viską, kad jo imtynininkai pasiektų pergales iš pradžių pasaulio čempionate Budapešte, paskui Seulo olimpiadoje 1988-aisiais. Markui tai ir šansas ištrūkti iš treneriu tapusio vyriausiojo brolio šešėlio. Tačiau „mecenato“ charakteris ir jo psichologinis nestabilumas neigiamai veikia sportininką. Pamažu trys pagrindiniai veikėjai pradeda neišvengiamai artėti prie tragedijos, kurios finalo niekas negalėjo numanyti.
Markas Ruffalo vaidino Martino Scorsese, Ango Lee, Michaelo Manno, Spike’o Lee filmuose. Jis išgarsėjo po vaidmenų Davido Fincherio trileryje „Zodiakas“ (2007) ir Lisos Cholodenko komedijoje „Viskas bus gerai“. Ruffalo ir pats režisuoja, yra filmų prodiuseris. Pateikiame aktoriaus pokalbio su Anna Tatarska fragmentus.

Kadras iš filmo „Foxcatcher“
Kadras iš filmo „Foxcatcher“
Mark Ruffalo
Mark Ruffalo
Kadras iš filmo „Foxcatcher“
Kadras iš filmo „Foxcatcher“
Kora Ročkienė

Norėjau pasiekti transo būseną

Pokalbis su „Atkirčio“ režisieriumi Damienu Chazelle’u

Metų pradžioje Lietuvos ekranuose pasirodė Damieno Chazelle’o filmas „Atkirtis“ („Whiplash“, JAV, 2014). Pernai jis pelnė pagrindinį Sandanso kino festivalio apdovanojimą, buvo gerai įvertintas Kanuose, pateko į „Sight and Sound“ ir „Cahiers du cinema“ geriausių 2014-ųjų filmų dešimtukus, pretenduoja į svarbius JAV kino apdovanojimus. Pateikiame pokalbio su „Atkirčio“ režisieriumi, išspausdinto dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, fragmentus. Su Chazelle’u Kanuose kalbėjosi Pawełas T. Felisas.

„Atkirtis“
„Atkirtis“
Kora Ročkienė

Budraitis vaidina Beckettą rusiškai

 

Praėjusį gruodį Maskvoje vyko teatro festivalis NET-2014, simboliškai uždaręs Rusijos sostinės festivalių metus. Vienas svarbių NET-2014 įvykių – Samuelio Becketto „Paskutinė Krepo juosta“ ir Juozas Budraitis. Pateikiame dienraštyje „Novaja gazeta“ (2014 m. gruodžio 6 d.) išspausdintus teatro kritikės Jelenos Djakovos įspūdžius.
 
Senas apsileidęs ponas sunešiotais batais, vilkintis siaubingu (regis, „buvusiu kašmyriniu“, kaip sakydavo 3-iojo dešimtmečio vargetos apie savo draiskalus) paltu prieš spektaklį knarkia parteryje. Ir kas jį įleido į „Stanislavskio fabriko“ pastatą, į išblizgintą tarsi laineris Ženovačo teatrą? Iš kokio dešimtmečio jis atklydo?
 
Sapne jis urzgia ir aimanuoja. Gyvenimo rezultatas – vien mykimas, kriokimas, maurojimas. Žodžiai buvo kažkada anksčiau. Bet įsižiūri į tvarkos griovėją... na, žinoma, spektaklis jau prasidėjo. Juozas Budraitis vaidina visiškai pasinėręs į „Paskutinę Krepo juostą“.

„Paskutinė Krepo juosta“. D. Matvejevo nuotr.
„Paskutinė Krepo juosta“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas