7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Živilė Ramoškaitė

Živilė Ramoškaitė

Džiuginančios energijos sūkury

Lietuvos kamerinis orkestras su Sergejumi Krylovu ir Mūza Rubackyte pradėjo sezoną

Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) po sėkmingų koncertų užsienyje – apie juos žiniasklaida jau nesyk rašė – pradėjo naująjį sezoną. Orkestras atrodė akivaizdžiai pagyvėjęs, pasitempęs, spinduliuojantis energiją. LKO direktorius Egidijus Mikšys apie šį sezoną sakė: „Džiaugiamės galėdami pristatyti įdomias programas su ryškiais solistais ir dirigentais, plėtoti orkestro veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Už tai orkestras dėkingas ir meno vadovui Sergejui Krylovui, ir orkestro veiklą jau kelerius metus ištikimai palaikančiam mecenatui Virginijui Striogai.“
   
Orkestro sezono pradžios koncerte rugsėjo 27 d. filharmonijoje dėl pasirinktų kūrinių ir jų interpretacijos vyravo šviesi optimistiška nuotaika. Greta Ludwigo van Beethoveno Romanso smuikui ir orkestrui F-dur, op. 50, ir retai skambančios šio kompozitoriaus Antrosios simfonijos D-dur, op. 36, buvo pristatytas visiškai nežinomas kūrinys – austrų pianisto ir kompozitoriaus Johanno Nepomuko Hummelio (1778–1837) Koncertas fortepijonui, smuikui ir orkestrui G-dur, op. 17. Abu vakaro solistai skaitytojams gerai pažįstami – tai smuikininkas bei dirigentas Sergejus Krylovas ir pianistė Mūza Rubackytė. Kartu pagroti scenoje iškilūs muzikai planavo jau kelerius metus. Hummelio koncertas, kurį jie pasirinko, pasak žaismingai kalbėjusio S. Krylovo, yra niekieno neatliekamas apie 99 metus! Jį tik pats S. Krylovas yra pagrojęs – prieš gerus porą dešimtmečių užsienyje su kitais atlikėjais.

Mūza Rubackytė, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. M. Vorobjovaitės nuotr.
Mūza Rubackytė, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. M. Vorobjovaitės nuotr.
Mūza Rubackytė. M. Vorobjovaitės nuotr.
Mūza Rubackytė. M. Vorobjovaitės nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Apie sielų harmoniją ir sovietmečio akivarus

Mozartas, Schnittke ir Lietuvos kamerinis orkestras Vilniaus festivalyje

Galingo įvairiapusės informacijos srauto nešamam šių dienų žmogui tolimų epochų muzikos gretinimas koncertuose diskomforto nebekelia. Vis dažniau Filharmonijoje, Operos ir baleto teatre, Kongresų rūmuose tokie programų deriniai sutinkami vienodai entuziastingai, dažniausiai dar ir „ovacijomis stovint“. Pelnytomis ar ne – kita, ne šio rašinio tema.
 
Klasikos klausymasis reikalauja iš mūsų vienokių įgūdžių, susijusių daugiausia su žinojimu ir sukaupta kultūrine patirtimi, o šiuolaikinis, ypač naujai sukurtas veikalas, naudojantis kaskart kitokią kalbą, tampa tarsi mįsle, kurią įminti galima tik atradus tos kalbos kodą. Čia, žinoma, su manimi nesutiks kompozitoriai. Paprastai jie teigia, kad dabarties muzika nėra sunkiau suvokiama ir iš esmės nesiskiria nuo klasikos, tik „reikia jos nebijoti ir tiesiog klausytis“.

Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Maksimas Rysanovas, Aleksandras Rammas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Maksimas Rysanovas, Aleksandras Rammas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maksimas Rysanovas, Sergejus Krylovas, Vaiva Eidukaitytė-Storastienė, Džeraldas Bidva ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Maksimas Rysanovas, Sergejus Krylovas, Vaiva Eidukaitytė-Storastienė, Džeraldas Bidva ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Dabarties garsai praeities fone

Vilniaus festivalio koncerte – Richardo Strausso, Eduardo Balsio ir Gintaro Sodeikos kūriniai

Po italų „Aterballetto“ trupės choreografo Mauro Bigonzetti įspūdingų vienaveiksmių baletų Vilniaus festivalis iš Operos ir baleto teatro birželio 5-ąją persikėlė į Nacionalinę filharmoniją. Čia pirmąjį koncertą surengė šių rūmų senbuvis Nacionalinis simfoninis orkestras, penkis dešimtmečius, nuo 1964-ųjų, vadovaujamas maestro Juozo Domarko. Festivalinio koncerto programą rengė ir dirigavo profesoriaus J. Domarko ugdytas, Lietuvoje ir už jos ribų pripažintas dirigentas Modestas Pitrėnas, kaip ir jo mokytojas, jau pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Koncerto programa, įvardyta kaip festivalio premjera, aprėpė itin skirtingą muziką. Tarp dviejų Richardo Strausso kūrinių įsiterpė festivalio užsakymu sukurto Gintaro Sodeikos Koncerto fortepijonui ir orkestrui premjera ir Eduardo Balsio „Jūros atspindžiai“ styginių orkestrui.

Modesto Pitrėno diriguojamas Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modesto Pitrėno diriguojamas Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aga Mikolaj, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aga Mikolaj, Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pianistė Gryta Tatorytė. D. Matvejevo nuotr.
Pianistė Gryta Tatorytė. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Gintaras Sodeika. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Gintaras Sodeika. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Vadimas Gluzmanas griežia Dvarioną

Simfoninės muzikos sezono pabaigos koncertas filharmonijoje

Gegužės 10 d. koncertas filharmonijoje buvo skirtas kompozitoriaus Balio Dvariono 110-mečiui. Kartu su šia reikšminga sukaktimi dar paminėtos Richardo Strausso 150-osios metinės, o koncerto pranešėja minėjo ir dar vieną datą – koncertą dirigavusio Nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Juozo Domarko vadovavimo šiam orkestrui 50-metį. Taigi 73-ojo sezono pabaigos koncertas buvo išties išskirtinis.

Vadimas Gluzmanas, Juozas Domarkas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. E. Levin nuotr.
Vadimas Gluzmanas, Juozas Domarkas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. E. Levin nuotr.
Vadimas Gluzmanas. E. Levin nuotr.
Vadimas Gluzmanas. E. Levin nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Skrydis Sevilija–San Fransiskas–Vilnius

Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėjo“ premjera Nacionaliniame operos ir baleto teatre

Tris vakarus iš eilės, balandžio 11, 12, ir 13 d., pilnutėlėje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro salėje aidėjo karšti plojimai ir pritarimo šūksniai. Jie prapliupdavo muzikai dar tebeskambant, mat scenoje, šventiškų fejerverkų fone, išnirdavo ryškiai apšviestas tviskantis raudonas automobilis, į kurį sėsdavo tik ką su Rozina susituokęs grafas Almaviva. Štai suburzgia įjungiamas motoras ir laimingi jaunavedžiai miniai džiūgaujant išrieda kelionėn „į pasaulio kraštą“. Kuo ne smagus holivudiškų filmų happy endas?!

Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio. M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Grafas Almaviva), Joana Gedmintaitė (Rozina), Liudas Mikalauskas (Daktaras Bartolas). M. Aleksos nuotr.
Tomas Pavilionis (Grafas Almaviva), Joana Gedmintaitė (Rozina), Liudas Mikalauskas (Daktaras Bartolas). M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Rozina), Mindaugas Rojus (Figaras). M. Aleksos nuotr.
Julija Stupnianek (Rozina), Mindaugas Rojus (Figaras). M. Aleksos nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Įspūdinga devintųjų simfonijų pynė

Valstybinio simfoninio orkestro 25-ojo gimtadienio koncertui nuskambėjus

Valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius gimtadienio koncertus rengia kasmet ir būtinai sausio 30-ąją, pirmo viešo orkestro koncerto dieną. Apie tą koncertą jau sukurta legenda, kuo labiau jis tolsta, tuo įspūdingesnėmis detalėmis apauga. Nenuostabu, kiekvienas juk turime sukaupę stiprių meninių išgyvenimų, kurie metams bėgant darosi vis brangesni ir ryškesni. Į mūsų patetiškus prisiminimus koks nors iš šalies žvelgiantis abejingas subjektas gal tik galvą pakraipys...

Gintaras Rinkevičius. V. Ščiavinsko nuotr.
Gintaras Rinkevičius. V. Ščiavinsko nuotr.
Irena Bespalovaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Edgaras Montvidas, Michailas Kazakovas ir Valstybinis simfoninis orkestras. V. Ščiavinsko nuotr.
Irena Bespalovaitė, Jovita Vaškevičiūtė, Edgaras Montvidas, Michailas Kazakovas ir Valstybinis simfoninis orkestras. V. Ščiavinsko nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Violeta Urmana žėri Europos scenose

Operos genijų – Giuseppe’s Verdi ir Richardo Wagnerio – metams pasibaigus

Muzikos ir ypač operos mėgėjams 2013-ieji išliks atmintyje kaip dviejų operos genijų – Giuseppe’s Verdi ir Richardo Wagnerio metai. Visas pasaulis minėjo 200-ąsias jų gimimo metines. Operos teatrai rodė turimus repertuare arba naujai pastatytus veikalus, koncertų salėse skambėjo operų fragmentai bei kiti kūriniai. Ypač džiugino, kad jubiliejiniais metais Europos teatrų ir koncertų afišose nuolat mirgėjo Violetos Urmanos (Urmanavičiūtės) vardas. Ji aktyviai dalyvavo abiem kompozitoriams skirtuose spektakliuose ir koncertuose. Tarp garsiausių šių laikų solisčių V. Urmana tuo ir unikali, kad tobulai atlieka ne kurio vieno, kaip dažniausiai esti, o abiejų, ir Verdi, ir Wagnerio dramatinio soprano ir mecosoprano partijas.

Violeta Urmana Vienos valstybinės operos spektaklyje „Tristanas ir Izolda“. Vienos valstybinės operos nuotrauka
Violeta Urmana Vienos valstybinės operos spektaklyje „Tristanas ir Izolda“. Vienos valstybinės operos nuotrauka
Violeta Urmana ir Robertas Deanas Smithas Vienos valstybinės operos spektaklyje „Tristanas ir Izolda“. Vienos valstybinės operos nuotrauka
Violeta Urmana ir Robertas Deanas Smithas Vienos valstybinės operos spektaklyje „Tristanas ir Izolda“. Vienos valstybinės operos nuotrauka
Živilė Ramoškaitė

Armonų trio su naujausia muzika

Lietuvių šiuolaikinės muzikos koncertas Taikomosios dailės muziejuje

 

Sekmadienį klausydamasi Taikomosios dailės muziejuje Armonų trio atliekamos lietuvių šiuolaikinės muzikos nesyk pagalvojau: nebūtų šio trio, nebūtų ir gero pluošto mūsų kompozitorių veikalų. Prieš dvidešimt penkerius metus į fortepijoninį trio susibūrę Armonai – smuikininkė Ingrida, violončelininkas Rimantas ir jo žmona Irena Uss kone kasmet parengia po lietuviškos muzikos premjerą. Dauguma atliktų naujų opusų be Armonų iniciatyvos tikrai nebūtų sukurti. Dar svarbiau, kad atlikėjai juos groja ne vienąsyk. Regis, jiems rūpi įtikinti koncertus lankančius melomanus, kad dabar kuriama muzika gali būti tokia pati turininga kaip Beethoveno ar Brahmso, tik reikėtų į ją geriau įsiklausyti. O įsiklausyti įmanoma tik dažniau jos klausantis. Kai naujas veikalas suskamba vieną vienintelį kartą, tai neįmanoma.

 

Ingrida Armonaitė, Jonė Kaliūnaitė,Vytautas Germanavičius, Irena Uss ir Rimantas Armonas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ingrida Armonaitė, Jonė Kaliūnaitė,Vytautas Germanavičius, Irena Uss ir Rimantas Armonas. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Živilė Ramoškaitė

Tikra kelionė į Italiją!

„Kremerata Baltica“ ir violončelininko Mario Brunello koncertas Kongresų rūmuose

 

Apie orkestro „Kremerata Baltica“ tarptautinę veiklą mūsų žiniasklaida informuoja labai šykščiai. Galbūt daugiau apie tai turėtų kalbėti patys orkestro dalyviai? Juk Baltijos šalių muzikantų kolektyve groja nemažai vilniečių. Vilnietis yra ir pats orkestro koncertmeisteris, talentingas smuikininkas Džeraldas Bidva. Besidomintiems „Kremeratos“ koncertų maršrutais ir programomis gali padėti tik internetas, orkestro ir jo vadovo Gidono Kremerio svetainės. Net ir fragmentiška pažintis su jose paskelbta informacija byloja apie stulbinamai intensyvią meninę veiklą. Pasaulyje pripažintas savito kūrybinio braižo kolektyvas, koncertuojantis visose įžymiausiose salėse su aukščiausio lygio solistais ir dirigentais, per nepilnus 16 metų suspėjo įrašyti 25 kompaktinius diskus, pelnyti „Grammy“ ir kitų apdovanojimų, sukaupti didžiulį unikalų repertuarą. Būtent jam tenka išskirtinis orkestro vadovo dėmesys. Galima sakyti, kad per repertuarą kuriama orkestro tapatybė. Jis nenori groti to, ką groja kiti, ieško naujos muzikos, „nenugrotų“ ar užmirštų kūrinių. Nuolatinis ieškojimas, gal kartais netgi rizikingas, išreiškia šio kolektyvo savitumą ir unikalumą. Ieškoma taip pat naujų netradicinių koncerto formų, į kurias paskutiniu metu orkestro vadovas, regis, deda ypač daug kūrybinės energijos.

 

M. Brunello repeticijoje Rygoje. Nuotrauka iš www.failiem.lv
M. Brunello repeticijoje Rygoje. Nuotrauka iš www.failiem.lv
M. Brunello repeticijoje Rygoje. Nuotrauka iš www.failiem.lv
M. Brunello repeticijoje Rygoje. Nuotrauka iš www.failiem.lv
Živilė Ramoškaitė

Po dvigubo jubiliejaus

„Maskvos solistai“, Jurijus Bašmetas ir Darko Brlekas Vilniaus festivalyje

Sausio mėnesį fenomenalusis altininkas Jurijus Bašmetas atšventė šešiasdešimtmetį, o jo vadovaujamas kamerinis orkestras „Maskvos solistai“ šiemet mini savo kūrybinės veiklos dvidešimtmetį. Šios sukakties proga orkestras surengė pasaulinį turą, kurio metu koncertavo penkių žemynų klausytojams. Koncertuojantiems muzikantams akivaizdu: tokios intensyvios gastrolės teikia ne vien džiaugsmą, joms tenka atiduoti visas fizines ir dvasines jėgas. Jei kas tuo netiki, siūlau pasišnekėti kad ir su orkestro „Kremerata Baltica“ nariais. Šio kolektyvo dvidešimtmetis bus minimas po kelerių metų, tačiau sudėtis jau pasikeitė ženkliai. Ne kiekvienas muzikantas atlaiko milžinišką ilgų gastrolių įtampą... O vadovas? Pervargusio Gidono Kremerio scenoje nesame matę. Pamenu, kai orkestras į Vilnių skrido iš labai tolimų gastrolių ir dėl persėdimo (beje, Maskvoje) smarkiai vėlavo muzikantų lagaminai su koncertiniais drabužiais, G. Kremeris į sceną išėjo kaip paprastai susikaupęs ir nuostabiai grojo, nors teko paskubomis apsivilkti skolintą fraką.

Darko Brlekas ir Jurijus Bašmetas. D. Matvejevo nuotr.
Darko Brlekas ir Jurijus Bašmetas. D. Matvejevo nuotr.
Jurijus Bašmetas ir „Maskvos solistai“. D. Matvejevo nuotr.
Jurijus Bašmetas ir „Maskvos solistai“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 15  >>> Archyvas