Autorius: Greta Vilnelė
Greta Vilnelė
Animalistinė pasakaitė
„Šuo ir beždžionė“ Oskaro Koršunovo teatre
Likus keletui dienų iki spektaklio „Šuo ir beždžionė“ premjeros, Oskaro Koršunovo teatrui (OKT) minint dvidešimt penkerių metų sukaktį, įvyko jubiliejinė konferencija, šūkiu „25-eri nepasidavimo metai“ uždavusi toną naujam sezonui. Tačiau po ne itin kokybiško pastarųjų metų repertuaro ir vidutiniškos naujo sezono pradžios – estų režisieriaus, per savo karjerą pastačiusio daugiau nei šimtą spektaklių, vieno garsiausių savo šalies teatro kūrėjų Priito Pedajaso spektaklio „Šuo ir beždžionė“ premjeros – kyla klausimas: ar OKT vis dar maištauja?
Greta Vilnelė
Apie lynus ir blynus
Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium’23“
Šių metų tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ pasirodymai reikalavo iš žiūrovų įdėmios koncentracijos ir nepriekaištingo smegenų darbo. Trys matyti renginio kūriniai paskatino mąstyti apie nuostabą ir atstumą bei saugumo ir vienybės jausmą kuriantį šiuolaikinį cirką. Prancūzų trupės „La Sociale K“ pasirodymas „In Bilico“ ir šveicarų menininko Juliano Vogelio tarpdisciplininis projektas „China Series“, palyginti su Monikos Neverauskaitės ir Elenos Damasio dueto „Accompany ME“ tebeplėtojamo kūrinio „Paces“ eskizu, yra paveikūs, įtikinami ir beprotiški pasirodymai, tačiau sterilizuoti nuo jausmų ir žmogiškumo.
Greta Vilnelė
Neeuropietiškas šiuolaikinis cirkas yra politinis
Festivalis „Cirkuliacija ’23“
Septintą kartą Kaune ir pirmą kartą Vilniuje vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ šįmet siūlė praplėsti kultūrinį akiratį, šūkiu „Nuo migracijos prie cirkuliacijos“ birželio 3–11 d. kviesdamas didžiųjų ir mažesnių Lietuvos miestų žiūrovus į spektaklius, atvežtus iš Senegalo, Palestinos, Maroko, Brazilijos ir Čilės. Užuot pasirinkęs scenos menų sričiai įprastą kelią – pristatyti geriausius srities kūrėjus, festivalio meno vadovas Gildas Aleksa ryžosi atsisakyti atlikėjų iš Europos, programą užpildydamas dar nepažintomis šiuolaikinio cirko geografinėmis platumomis – iš kitų žemynų kilusiomis cirko trupėmis.
Greta Vilnelė
Originali kopija
LMTA režisūros studentų diplominiai darbai
Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigia keturi režisieriai – Milda Pakamanytė, Karolis Zajauskas, Jonas Kuprevičius ir Justinas Vinciūnas. Gintaro Varno studentų diplominiai darbai gegužės 20–30 d. buvo pristatyti įvairiose Lietuvos scenos menų institucijose: Pakamanytės darbas „Venera kailiuose“ – Oskaro Koršunovo teatre, Kuprevičiaus režisuoto spektaklio „Camino Real“ premjera įvyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre kaip jo repertuaro dalis. Šiame tekste aptariami „Menų spaustuvėje“ pristatytas Zajausko spektaklis „Apvalytieji“ ir Jaunimo teatre parodytas Vinciūno kūrinys „Dulkės“, įtrauktas į šio teatro repertuarą.
Greta Vilnelė
Šokiu keisti visuomenę
Oonos Doherty spektakliai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Pernai „Naujajame Baltijos šokyje“ buvo parodytas žymaus graikų choreografo Dimitrio Papaioannou šokio spektaklis „Transverse Orientation“, tapęs ryškiausiu festivalio akcentu. Šiais metais didžiausią įspūdį padarė konfrontacijos siekiantis, aršiai pasaulio susiskaldymo problematiką narstantis choreografės Oonos Doherty spektaklis „Navy Blue“. Antrą kartą Vilniuje parodytas ankstesnis choreografės spektaklis „Hope Hunt“ tapo atskaitos tašku, leidžiančiu įvertinti per šešerius metus įvykusi jos kūrybos pagreitį. Airių kilmės menininkė pasižymi unikalia choreografine raiška ir socialiai bei politiškai angažuotu spektaklių turiniu. Tai maištinga kūrėja, turinti tvirtą požiūrį ir nebijanti jo išreikšti garsiai.
Greta Vilnelė
Pažvelgti kitaip
Programa „LT kūrėjai Europoje“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Iš Lietuvos scenos meno kūrėjų šiuolaikinio šokio atstovai išsiskiria kosmopolitiškumu: daugelis jų išvažiuoja studijuoti į užsienio mokyklas, dirba su garsiausiais Europos choreografais, nuolat keliauja į skirtingose šalyse vykstančias dirbtuves. „Naujojo Baltijos šokio“ lietuvių, kuriančių Europoje, platformos pasirodymuose šokėjai atskleidė ne tik aukštą techninio profesionalumo lygį, bet ir tvirtą, progresyvių konceptualių idėjų pagrindą, pasiduodantį ir žiūrovo interpretacijoms.
Greta Vilnelė
Užstrigę besisukančio pasaulio gyventojai
„Jona“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre
Režisieriui Aleksandrui Špilevojui stojus prie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vairo, jo repertuaras sparčiai modernėja – naujasis teatro meno vadovas bando atrasti šiuolaikinį, intelektualų repertuarą, atliepiantį ir pramoginius Panevėžio publikos lūkesčius. Šių metų „Auksinių scenos kryžių“ komisija teatrą nominavo net penkiose kategorijose, iš kurių pelnyti du apdovanojimai: Mantvydas Leonas Pranulis apdovanotas už muzikinę kompoziciją spektakliui „Sala, kurios nėra“ (rež. Špilevojus), o teatro aktorių ansamblis – už spektaklį „Laukys“ (rež. Olga Lapina). Panevėžio teatro salė lūžta nuo vietinių teatro mėgėjų ir iš kitų miestų atvažiuojančių smalsuolių. Špilevojaus kuriamas naujas repertuaras neabejotinai traukia ir rafinuoto meno gerbėjo, ir teatre smagiai praleisti vakarą norinčio žiūrovo akį.
Greta Vilnelė
Intertekstualumo eksperimentas
Spektaklis „Psichozė“ LMTA festivalyje „Pulsas“
Balandžio 11–15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) vykusio scenos meno festivalio „Pulsas“ uždarymo dieną Balkono teatre parodytas ketvirto režisūros kurso studento Justino Vinciūno (vadovas Gintaras Varnas) spektaklis „Psichozė“. Šių metų pradžioje Kauno miesto kameriniame teatre įvyko jo spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“ pagal Jeano‑Paulio Sartre’o pjesę premjera. Abiejuose kūriniuose nagrinėjamos veikėjų ribinės būsenos, sklandžiai remiamasi istorinių epochų pasaulėjautomis. Nors jaunosios kartos kūrėjų darbai neretai pasižymi kurso vadovo braižu, Vinciūno spektaklyje „Psichozė“ pastebimos autorinės vizijos užuomazgos – jo dėmesį traukia psichologinio teatro subtilybės.
Greta Vilnelė
Europos ateitis?
„Kino pavasario“ konkursinė programa
Šiais metais „Europos debiutų“ konkursinė programa pakeitė pavadinimą – liko tiesiog konkursu. Tačiau tai nieko nekeičia – visi filmai debiutiniai arba antrieji režisierių filmografijoje ir sukurti europiečių. Konkursinės programos sudarytojus derėtų pagirti už plačią žanrų amplitudę (tarp vaidybinių filmų pateko po vieną animacinį ir dokumentinį), tačiau išskirtinių filmų vos keletas – kiti nepasiekė originalumo kartelės. Autentikos dėlei grįžtama prie neprofesionalių aktorių, daug dėmesio skiriama formai ir nepabūgstama eksperimentų. Smagu matyti, kad iš visų „Kino pavasaryje“ pasirodžiusių lietuviškų premjerų būtent „Per arti“, filmas, nustebinęs režisūriniu potencialu ir nuodugnia, įvairiapuse temos analize, pateko į konkursą.
Greta Vilnelė
Lyras. Pradžia
Spektaklis „L. yra. S.“ Vilniaus mažajame teatre
Išbandžiusi šiuolaikinės operos ir audiovizualinių performansų kryptį jaunosios kartos režisierė Greta Štiormer sugrįžo į teatro sceną. Vilniaus mažojo teatro eskizų konkurse „DramaTest“ pristačiusi spektaklio pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę „L. yra S.“ idėją, Štiormer pelnė galimybę įgyvendinti savo viziją scenoje. Spektaklio premjera įvyko kovo 15 dieną. Pjesės, glaudžiai susijusios su Williamo Shakespeare’o tragedija „Karalius Lyras“, tikslas – patyrinėti Lyro jaunystę, atvirkštiniu priežasties ir pasekmės principu atsekti, kokie įvykiai galėjo daryti įtaką nestabiliam Lyro charakteriui ir liūdnam likimui. Princo Lyro kasdienybėje atsispindi šiuolaikinio žmogaus problemos, kapitalistinėje visuomenėje gyvenančio jaunuolio egoizmas priverčia suklusti – galbūt net savo artimoje aplinkoje matome ne vieną tokį Lyrą?
