Autorius: Greta Vilnelė
Greta Vilnelė
Maišto ir vienybės amžius
Šeiko šokio teatro spektaklis „Flocking“
Prieš 2300 metų Aristotelis žmogų apibūdino kaip politinį gyvūną. Tai galioja ir šiandien. O kaip su socialine būtimi susiję Vakarų visuomenių pilietiniai ir politiniai užmojai, nagrinėja naujausias Šeiko šokio teatro spektaklis „Flocking“. Jį sukūrusi prancūzų choreografė Joanne Leighton Lietuvoje tęsia šokio spektaklių trilogijos „9000 Steps“ (2015), „Songlines“ (2018) ir „People united“ (2021) tyrinėjimus.
Greta Vilnelė
Egzotinė proto karštligė, pasibaigusi žmogiškumu
Artūro Areimos teatro spektaklis „Amokas“
Kelis šaltus žiemos vakarus (sausio 14, 15 d.) režisierius Artūras Areima pakvietė žiūrovus susišildyti pasakojimu apie egzotišką, nesustabdomą proto karštligę. Austrų rašytojo Stefano Zweigo novelėje „Amokas“ kruopščiai atliekamas vokiečių daktaro atipiškos psichologinės būsenos pjūvis. Jos kilmės priežastis – Indonezijoje tarp dviejų europiečių užsimezgusi dramatiškų įvykių virtinė. Vieną dieną į atokią gydytojo rezidenciją atvyksta europietė ir prašo atlikti abortą, bet gydytojas iš pradžių atsisako. Netrukus pasigailėjęs, jis kaip apsėstas seka paskui, kol randa moterį gulinčią kraujo klane apskretusioje vietinės žiniuonės bakūžėje.
Greta Vilnelė
Personažų renesansas
Apie dvi „Netflix“ premjeras
„Netflix“ eterį užtvindžius kalėdiniams filmams, verta atkreipti dėmesį į keletą mažiau šventiškų, tačiau svarbių premjerų. Pastaraisiais metais komercinio kino srityje vis populiariau tampa perdirbti gerai žinomus klasikinius filmus. Taip atsiranda galimybė paskęsti variacijų įvairovėje, tačiau pristatyti pažįstamą istoriją naujoje šviesoje – meistrystė. Tokios užduoties ėmėsi Timas Burtonas, kuris atsispyrė nuo Barry Sonnenfeldo filmo „Adamsų šeimynėlė“ ir sukūrė coming of age serialą „Trečiadienė“ („Wednesday“, JAV, 2022), o Guillermo del Toro sumanė rekonstruoti seną kaip pasaulis italų liaudies pasaką animaciniame filme „Guillermo del Toro Pinokis“ („Guillermo del Toro’s Pinocchio“, JAV, Meksika, Prancūzija, 2022), ekranizuotą daugiau nei dvidešimt penkis kartus.
Greta Vilnelė
Ar tai nuosprendis jaunimui?
Spektaklis „Tinder Dates“ Vilniaus mažajame teatre
Pamačius naują Vilniaus mažojo teatro premjerą, vėl tenka nusivilti. Teatro įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas Rimas Tuminas savo spektakliais siekė, anot Audronės Girdzijauskaitės, bristi iš nevilties į viltį. Meno vadovo pareigas einančiai režisierei Gabrielei Tuminaitei naujas teatro sezonas kol kas buvo itin produktyvus – per tris mėnesius išleistos net trys premjeros. Naujausio Tuminaitės spektaklio „Tinder Dates“, režisuoto kartu su Stasu Žirkovu ir Kirilu Glušajevu, premjera įvyko lapkričio 18, 19 dienomis. Nors vilties jame netrūksta, Tumino teatro dvasia, tiek metų sklandžiusi teatre, regis, pamažu jį palieka.
Greta Vilnelė
Ne tik apie karą
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“
Lapkričio 15–20 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyko šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. Šiais metais susitelkta į šiuolaikinius ukrainiečių dramaturgus ir jų kūrybą. Skaitytos keturios pjesės: Lenos Liagušonkovos „Gorkio motina“, Maksimo Kuročkino „Žolėdžiai“, Natalijos Vorožbit „Blogi keliai“ ir Pavlo Arje „Laikų pradžioje ir pabaigoje“. Taip pat surengta diskusija „Kaip gimsta ir kur dingsta lietuvių dramaturgija?“ ir pristatyta naujo Eglės Švedkauskaitės spektaklio „Fossilia“ idėja.
Greta Vilnelė
Dramaturgijos trūkumas
Trupės „Nuepiko“ šokio spektaklis „Niekur, bet ne čia“
Trupės „Nuepiko“ šokio spektaklis „Niekur, bet ne čia“ (2022) įkvėptas tapytojo Francio Bacono paveikslų. Vienas įtakingiausių XX a. dailininkų pagarsėjo ekspresyvia raiška, kuria bandė įprasminti pokarinį žmonijos būvį. Jo paveiksluose gausu deformuotų, skausmo iškreiptų žmonių kūnų ir veidų. Daugelyje šokio spektaklio scenų nuorodos į Bacono meno kūrinius blankios. Ant apšviestos širmos pasirodo kūno dalių – plaštakos, pėdos ir t.t. – šešėliai. Dekonstruotas kūnas atrodo mįslingai, tačiau neatkuria Bacono vaizduoto grotesko. Vienintelis šokio etiudas aplink stačiakampę širmą paveikiai liudijo apie įkvėpimo šaltinį. Vienas po kito šokėjai išnyra į šviesą tarpusavyje susipynusiomis rankomis, kai neaišku, kur viena prasideda, o kita baigiasi. Nuleidę galvas, pritūpę ir sukumpę, jie lėtai sėlina aplink. Ant sienos išryškėja begalvių, agonijos iškreiptų žmonių šešėliai. Siena tampa drobe, o šokėjų kūnai – dažais, kuriais tapomas paveikslas.
Greta Vilnelė
Karo herojai?
Nauji filmai – „Vakarų fronte nieko naujo“
Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus savo kailiu patyręs vokiečių rašytojas Erichas Maria Remarque’as 1929 m. išleistame savo romane „Vakarų fronte nieko naujo“ aprašė tik ką mokyklą baigusio Paulo Boimerio ir jo draugų patirtis kare. Knyga, kalbanti apie žmogiškumą režimo sąlygomis, skaitytojus patraukė deheroizuotu karo vaizdavimu, nuoširdžiais veikėjų portretais. Sukurtos dvi ekranizacijos: Lewiso Milestone’o, kuri 1930 m. pelnė „Oskarą“ už geriausią filmą ir yra laikoma karinės dramos etalonu, ir 1979-ųjų Delberto Manno, skirta televizijai.
Greta Vilnelė
Judesiai, vaizdai ir praradimai
„Laukys“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre
Spalio 28, 29 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyko režisierės Olgos Lapinos spektaklio „Laukys“ premjera, ją kartu kūrė ir keli nauji aktoriai, visai neseniai baigę vaidybos studijas ir įsilieję į Miltinio teatro trupę. Likus keletui dienų iki Vėlinių parodyto kūrinio tema susijusi su mirtimi. Aprašyme teigiama, kad pasirinkta atsiremti į filosofinę mirties koncepciją, o ne į asmeninę konkretaus žmogaus patirtį, tačiau spektaklyje paeiliui pristatomos devynių bevardžių asmenų istorijos, tik vėliau susijaukiančios į anoniminių pokalbių srautą. Teksto svarba šiame kūrinyje gerokai nublankusi – „Laukys“ susieja judesį ir vaizdą, kurdamas originalią aplinką šnekėti abstrakcijomis.
Greta Vilnelė
Komunistinis mokyklos režimas
„Gyvuliai“ Meno ir mokslo laboratorijoje
Spalio 19, 20 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklio „Gyvuliai“ premjera. Ją laikyčiau proveržiu Lietuvos paauglių teatro scenoje. Pjesę inscenizavo pati dramaturgė Goda Simonaitytė – tai jos režisūrinis debiutas. Simonaitytė yra baigusi vaidybos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovai Vytautas ir Velta Anužiai). Kūrėjos išsilavinimas lemia teatrališką, vaidybos svarbai pirmenybę teikiančią sceninę raišką bei režisūroje plačiai ir sumaniai išnaudojamus simbolius.
Greta Vilnelė
Lyties takumas Balkanų kaime
„Sūnelis“ festivalyje „Sirenos“
Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ nustebino kitoniškumu – daug metų su festivaliu siejamus didelius užsienio šalių teatrų pastatymus pakeitė kamerinio intymumo kupini spektakliai-paskaitos. Šis žanras nebuvo vienintelis šių metų „Sirenas“ vienijantis vardiklis, tačiau ir tarp kitų tarptautinės programos spektaklių sklandė panaši asmeninių istorijų šmėkla. Artimą ryšį su žiūrovais spektaklyje „Sūnelis“ taip pat kūrė ir režisierė bei pagrindinė aktorė Nataša Živković, kartu su aktoriais Danieliu Petkovićiumi ir Loupu Abramoviciumi supažindinusi festivalio žiūrovus su Balkanų burnešų (moterų, davusių skaistybės įžadą ir tapusių vyrais) kultūriniu reiškiniu.
