Autorius: Greta Vilnelė
Greta Vilnelė
Užstrigę besisukančio pasaulio gyventojai
„Jona“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre
Režisieriui Aleksandrui Špilevojui stojus prie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vairo, jo repertuaras sparčiai modernėja – naujasis teatro meno vadovas bando atrasti šiuolaikinį, intelektualų repertuarą, atliepiantį ir pramoginius Panevėžio publikos lūkesčius. Šių metų „Auksinių scenos kryžių“ komisija teatrą nominavo net penkiose kategorijose, iš kurių pelnyti du apdovanojimai: Mantvydas Leonas Pranulis apdovanotas už muzikinę kompoziciją spektakliui „Sala, kurios nėra“ (rež. Špilevojus), o teatro aktorių ansamblis – už spektaklį „Laukys“ (rež. Olga Lapina). Panevėžio teatro salė lūžta nuo vietinių teatro mėgėjų ir iš kitų miestų atvažiuojančių smalsuolių. Špilevojaus kuriamas naujas repertuaras neabejotinai traukia ir rafinuoto meno gerbėjo, ir teatre smagiai praleisti vakarą norinčio žiūrovo akį.
Greta Vilnelė
Intertekstualumo eksperimentas
Spektaklis „Psichozė“ LMTA festivalyje „Pulsas“
Balandžio 11–15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) vykusio scenos meno festivalio „Pulsas“ uždarymo dieną Balkono teatre parodytas ketvirto režisūros kurso studento Justino Vinciūno (vadovas Gintaras Varnas) spektaklis „Psichozė“. Šių metų pradžioje Kauno miesto kameriniame teatre įvyko jo spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“ pagal Jeano‑Paulio Sartre’o pjesę premjera. Abiejuose kūriniuose nagrinėjamos veikėjų ribinės būsenos, sklandžiai remiamasi istorinių epochų pasaulėjautomis. Nors jaunosios kartos kūrėjų darbai neretai pasižymi kurso vadovo braižu, Vinciūno spektaklyje „Psichozė“ pastebimos autorinės vizijos užuomazgos – jo dėmesį traukia psichologinio teatro subtilybės.
Greta Vilnelė
Europos ateitis?
„Kino pavasario“ konkursinė programa
Šiais metais „Europos debiutų“ konkursinė programa pakeitė pavadinimą – liko tiesiog konkursu. Tačiau tai nieko nekeičia – visi filmai debiutiniai arba antrieji režisierių filmografijoje ir sukurti europiečių. Konkursinės programos sudarytojus derėtų pagirti už plačią žanrų amplitudę (tarp vaidybinių filmų pateko po vieną animacinį ir dokumentinį), tačiau išskirtinių filmų vos keletas – kiti nepasiekė originalumo kartelės. Autentikos dėlei grįžtama prie neprofesionalių aktorių, daug dėmesio skiriama formai ir nepabūgstama eksperimentų. Smagu matyti, kad iš visų „Kino pavasaryje“ pasirodžiusių lietuviškų premjerų būtent „Per arti“, filmas, nustebinęs režisūriniu potencialu ir nuodugnia, įvairiapuse temos analize, pateko į konkursą.
Greta Vilnelė
Lyras. Pradžia
Spektaklis „L. yra. S.“ Vilniaus mažajame teatre
Išbandžiusi šiuolaikinės operos ir audiovizualinių performansų kryptį jaunosios kartos režisierė Greta Štiormer sugrįžo į teatro sceną. Vilniaus mažojo teatro eskizų konkurse „DramaTest“ pristačiusi spektaklio pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę „L. yra S.“ idėją, Štiormer pelnė galimybę įgyvendinti savo viziją scenoje. Spektaklio premjera įvyko kovo 15 dieną. Pjesės, glaudžiai susijusios su Williamo Shakespeare’o tragedija „Karalius Lyras“, tikslas – patyrinėti Lyro jaunystę, atvirkštiniu priežasties ir pasekmės principu atsekti, kokie įvykiai galėjo daryti įtaką nestabiliam Lyro charakteriui ir liūdnam likimui. Princo Lyro kasdienybėje atsispindi šiuolaikinio žmogaus problemos, kapitalistinėje visuomenėje gyvenančio jaunuolio egoizmas priverčia suklusti – galbūt net savo artimoje aplinkoje matome ne vieną tokį Lyrą?
Greta Vilnelė
Aukso vidurio beieškant
Šokio spektaklis „Tylėjimai“
Kovo 4 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko antra choreografo Pauliaus Prievelio šokio spektaklio „Tylėjimai“, sukurto su M.K. Čiurliono menų mokyklos šiuolaikinio šokio krypties mokinėmis ir Miglės Praniauskaitės šokio trupės šokėja, premjera. „Tylėjimai“ turi sąlyčio taškų su trupės „Nuepiko“ šokio spektakliu „Perdegimas“. Abiejuose kūriniuose trys šokėjai kuria abstrakčią choreografiją, abu kalba apie kritines žmogaus būsenas: „Perdegimas“ – apie fizinį ir emocinį išsekimą, o „Tylėjimai“ – vien apie psichologinę plotmę. Pastarojo choreografija kuriama tyrinėjant minčių nebuvimo ir chaotiško jų pertekliaus dinamiką.
Greta Vilnelė
Barokinė karikatūra
„Gyvenimas – tai sapnas“ Meno ir mokslo laboratorijoje
Šiuolaikinis žmogus vis dažniau baroką renkasi interpretuoti atsispirdamas nuo memento mori moto, o ne nuo daugiasluoksnės istorinės epochos dvasios. Barokas tampa groteskiškai pompastiška, mirties kvapo persmelkta ir bet kokia kaina Dievo valią pasirengusių vykdyti tarnų apgyventa erdve. Tačiau tai – netiesa. Didžiojo ispanų „aukso amžiaus“ dramaturgo Pedro Calderón de la Barcos pjesėje „Gyvenimas – tai sapnas“ atsiveria tam metui būdingos teatrališkos iliuzijos ir krikščioniškais pagrindais grįstos kasdienybės dermės pulsas. 2000 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre šį kūrinį režisavo Gintaras Varnas, o vasario 23 ir 24 d. savąją Meno ir mokslo laboratorijoje sukurtą versiją pristatė jaunosios kartos aktorius ir režisierius Gediminas Rimeika.
Greta Vilnelė
Kaip neprasilenkti?
Projekto „Vilkta svetainė“ performansas „Socialinės jungtys“
Liepą tarptautiniame muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalyje „Yaga Gathering“ pristatyto projekto „Vilkta svetainė“, veikiančio kaip trumpų kūrybinių idėjų eskizų platforma, veikla tęsiasi. Vidutiniškai kartą per mėnesį atviri pristatymai vyksta kultūros erdve vakarais virstančiame bare „Opera Social House“.
Greta Vilnelė
Herojai ir prisitaikėliai
Nauji filmai – „Poetas“
Sudėtingą pokario laikotarpį nagrinėjantis Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Poetas“ (Lietuva, 2022) po sėkmės tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Valstybės atkūrimo dieną pristatytas ir Lietuvos kino teatruose. Pasirinkę problemiškiausią Kosto Kubilinsko, su kurio poezija užaugo ne viena karta, gyvenimo fragmentą kūrėjai stengiasi dekonstruoti niūrų šešėlį, krintantį ant poeto biografijos, vedžiodami žiūrovus asmeninės istorijos vingiais.
Greta Vilnelė
Reabilituoti kūno svarbą
Juozo Miltinio dramos teatro spektaklio „Kūnai“ gastrolės Vilniuje
Gyvename pasaulyje, iškeliančiame intelektą kaip didelę vertybę. Norint susikurti svajonių karjerą dažnai tenka aukoti fizinio aktyvumo, visavertės mitybos ir kokybiško miego valandas. Šokio spektaklyje „Kūnai“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro trupė su choreografais Mariumi Pinigiu ir Adrianu Carlo Bibiano priešakyje stengiasi reabilituoti mąstymą apie fizinį kūną kaip apie prigimtinę žmogaus visumos dalį, kurią šiuolaikinė visuomenė neretai sumenkina iki gyvuliškų instinktų ir bazinių išgyvenimo funkcijų.
Greta Vilnelė
Košmariškos fantazijos
Nauji serialai – „Kopenhagos kaubojus“
Danija – šalis, į platųjį pasaulį išleidusi ne vieną skandalingą, išskirtinio braižo kino režisierių. Tarp jų – avangardinio kino manifesto „Dogma 95“ paskelbėjas Thomas Vinterbergas, jo bendraautoris Larsas von Trieras ir stilingo žiaurumo meistras Nicolas Windingas Refnas, neseniai sukūręs šešių serijų mistinę kelionę po Kopenhagos kriminalinį pasaulį „Kopenhagos kaubojus“ („Copenhagen Cowboy“, Danija, 2022–2023) žiūrimiausiai pasaulyje namų kino platformai „Netflix“. Serialo pasakojimas klajoja pasakų, viduramžių mitų paraštėse, kartais nuklystama į siaubo istorijos žanrą.
