7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Lėtas gyvenimo būdas – mitas ar tiesa?

„Still life“ Meno ir mokslo laboratorijoje

Bendradarbiavimo su užsienio kūrėjais ir atlikėjais atvejų Lietuvos teatre ne per daugiausia – šis kūrybos formatas labiau įsitvirtinęs šiuolaikinio šokio ir šiuolaikinio cirko srityse. Vien tai paverčia Meno ir mokslo laboratorijos (MMLAB) spektaklį „Still life“, kurio premjera įvyko gruodžio 13 ir 14 d. „Menų spaustuvėje“, neeiliniu įvykiu. Spektaklyje nagrinėjama vieno iš jo kūrėjų ir atlikėjų – Tomo Bailey – asmeniniais išgyvenimais paremta kovos su destruktyvia vėžio liga tema bei pasitelkiamas kolektyvinės kūrybos metodas.

Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Ignė Barkauskaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Ignė Barkauskaitė ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Tomas Bailey spektaklyje „Still life“. M. Dejoie nuotr.
Greta Vilnelė

Priešingybių dėlionė

Apie spektaklius „Duetas“ ir „Maisto prekės“

Kas gali būti labiau nesuderinama nei protas ir jausmai? Būtent tokios mintys kankina Jane Austen romano „Protas ir jausmai“ veikėją Elinorą Dašvud, sprendžiančią dėl būsimo gyvenimo partnerio. Toks pats klausimas kyla ir šio teksto autorei, rašančiai apie spektaklius „Duetas“ ir „Maisto prekės“.

Ibai Jimenezas ir Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas ir Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Clara Davidson ir Ibai Jimenezas šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Clara Davidson ir Ibai Jimenezas šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas ir Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Ibai Jimenezas ir Clara Davidson šokio spektaklyje „Duetas“. E. Kandratavičiūtės nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maisto prekės“. D. Putino nuotr.
Greta Vilnelė

Tarp materijos ir koncepcijos

Apie spektaklius „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“ ir „Lustopia“

Šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinoje – dešimt per pastaruosius metus sukurtų kūrinių. Programos sudarytojoms teatro kritikėms Almai Braškytei ir Kristinai Steiblytei pavyko išryškinti šiuolaikinio Lietuvos teatro kryptis, akcentuojant ne tik dramos pastatymus, bet ir kitus scenos menus įtraukiančius darbus. Lietuviška vitrina parodo ir dėl tarpdisciplininio meno įtakos paplitusias hibridinio teatro formas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į programoje padidėjusį nepriklausomų teatrų spektaklių kiekį, įtvirtinant jų meninės kokybės lygiateisiškumą su po nuolatinio valstybinio finansavimo stogu sukurtais darbais.

Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. A. Navickaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Lustopia“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Airida Gintautaitė spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs Angelą)“. T. Kelerto nuotr.
Greta Vilnelė

Žiūrovas kaip kertinė festivalio ašis

Apie festivalį „FiraTàrrega“ Ispanijoje

Minias tarptautinių žiūrovų į Katalonijos miestelį Taregą sutraukiantis scenos menų festivalis „FiraTàrrega“, šiais metais vykęs rugsėjo 5–8 d., itin atidus ir vietinei bendruomenei. Jo metu organizuojama scenos menų profesionalų mugė, veikianti kaip spektaklių pirkimo–pardavimo, verslo susitikimų, naujų pažinčių ir ryšių mezgimo erdvė. Pagal šią lygia greta su festivaliu atsiradusią sekciją sudaroma ir „FiraTàrrega“ programa, didžioji jos dalis – iš Katalonijos kilusių ar čia dirbančių menininkų kūryba.

Scena iš spektaklio „QOROQ“. „Kolektiv Lapso Cirk“ nuotr.
Scena iš spektaklio „QOROQ“. „Kolektiv Lapso Cirk“ nuotr.
Spektaklio „Després de tot, el tràiler“ kūrėjai. J. Waisbord nuotr.
Spektaklio „Després de tot, el tràiler“ kūrėjai. J. Waisbord nuotr.
Scena iš spektaklio „La Dyane“. S. Scheda nuotr.
Scena iš spektaklio „La Dyane“. S. Scheda nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Perdón“. „Losinformalls“ nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Perdón“. „Losinformalls“ nuotr.
Klounados spektaklis „Embolic“. „Pau Palaus“ nuotr.
Klounados spektaklis „Embolic“. „Pau Palaus“ nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carrer 024“. J. Vidal („Sol Picó“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Carrer 024“. J. Vidal („Sol Picó“) nuotr.
Greta Vilnelė

Menas – ne vien akims, ausims ir jausmams

Pokalbis su kompozitore Agne Matulevičiūte

Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė – svarbi daugelio Lietuvos teatro ir šokio spektaklių kūrybinių komandų narė, festivalio „Muzika erdvėje“ meno vadovė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) doktorantė; taip pat rašo šiuolaikinę bei kino muziką. Pavasarį kartu su Meno ir mokslo laboratorija, režisieriumi Naubertu Jasinsku ir aktoriumi Matu Dirginčiumi sukūrė vienos dalies performansą „Pilėnai*“, paremtą nacionaliniu mitu. Neseniai grįžusi iš rezidencijos Japonijoje, buria menininkų komandą naujam kūriniui, įkvėptam paslaptingo Japonijos kultūros reiškinio „Sayonakidori“.

Agnė Matulevičiūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Agnė Matulevičiūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius ir Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Dirginčius ir Naubertas Jasinskas sceniniame vyksme „Pilėnai*“. M. Norvaišos nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnė Matulevičiūtė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. D. Putino nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Me Two / Savoj krūvoj“. D. Matvejevo nuotr.
Edvinas Kopcevas ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame videoperformanse „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Edvinas Kopcevas ir Agnė Matulevičiūtė muzikiniame videoperformanse „Synth porn“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Teiresijo krūtis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Teiresijo krūtis“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Žmogiška stiprybė

„Anchored in Air“, „Fora“ ir „Konstrukt“ šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija“

Perfrazuojant šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovo Gildo Aleksos prieš spektaklio „Konstrukt“ rodymą birželio 7 d. Kauno Girstučio kultūros centre pasakytus žodžius, šiųmetės programos spektakliams pavyko dar kartą pakviesti žiūrovus persvarstyti, kas yra šiuolaikinis cirkas ir koks įvairus jis gali būti. Tris iš festivalio kūrinių – „Anchored in Air“, „Fora“ ir „Konstrukt“ – sieja troškimas ištrūkti iš socialinių rėmų. Tokia formuluotė festivalį paskandintų kultūrinių renginių „apie viską ir nieką“ kategorijoje, todėl organizatoriai šių metų temą įvardijo trumpesne sąsaja „Biografijos“.

Scena iš spektaklio „Anchored in Air“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Anchored in Air“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Anchored in Air“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Anchored in Air“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Anchored in Air“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Anchored in Air“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Anchored in Air“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Anchored in Air“. D. Ališausko nuotr.
Alice Rende spektaklyje „Fora“. D. Ališausko nuotr.
Alice Rende spektaklyje „Fora“. D. Ališausko nuotr.
Alice Rende spektaklyje „Fora“. D. Ališausko nuotr.
Alice Rende spektaklyje „Fora“. D. Ališausko nuotr.
Alice Rende spektaklyje „Fora“. D. Ališausko nuotr.
Alice Rende spektaklyje „Fora“. D. Ališausko nuotr.
Alice Rende spektaklyje „Fora“. D. Ališausko nuotr.
Alice Rende spektaklyje „Fora“. D. Ališausko nuotr.
Greta Vilnelė

Ponas Flagmanas ir jo problemos

„Bydermanas ir padegėjai“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

„AIZENRINGAS: Tačiau visada geriausia ir tikriausia maskuotė, manau, – tai tikrų tikriausia teisybė. Komiškas būdas. Teisybe niekas netiki.“ (Maxas Frischas, „Bydermanas ir padegėjai“)

Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Karolis Kasperavičius, Arnoldas Jalianiauskas ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Karolis Kasperavičius, Arnoldas Jalianiauskas ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Arnoldas Jalianiauskas, Karolis Kasperavičius ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Arnoldas Jalianiauskas, Karolis Kasperavičius ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas ir Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas ir Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Greta Vilnelė

Monospektaklio ABC

„Dar vienas Džokeris“ ir „Motinos pienas“

Didžioji dalis kultūrinėje spaudoje publikuojamų recenzijų aptaria pagrindinių šalies valstybinių teatrų spektaklius, rečiau pasirodo tekstų apie nevyriausybinio sektoriaus kūrinius. Vis dėlto jie sudaro svarią dalį Lietuvos teatro kultūros. Remiantis „Bilietai.lt“ duomenimis, 2023 m. populiariausias pagal žiūrovų skaičių tapo nepriklausomo improvizacijų teatro „Kitas kampas“ spektaklis „Nuostabūs dalykai“ (rež. Kirilas Glušajevas, 2018). Tačiau šį konkretų spektaklį, matyt, reikėtų laikyti išimtimi, o ne taisykle, nes kitas devynias iš dešimties pozicijų lankomiausiųjų sąraše užima valstybinių teatrų kūriniai.

Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

At(s)itik(t)i(nu)mai

Apie spektaklius „Aš miegosiu prie sienos“ ir „Pasistengiau“ Vilniuje

Esame taip įpratę prie režisierių ar meno vadovų prieš premjerą sakomų monologų, kad kartais jų neišgirstame. Šiuose trumpuose ir iš pažiūros šabloniškuose pristatymuose galima ne tik apčiuopti tai, kaip teatras prisistato publikai, bet ir išgirsti intriguojančių prieštaravimų apie netrukus scenoje prasidėsiantį kūrinį. Štai prieš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“ rodymą Vilniaus „Menų spaustuvėje“ vasario 21 d. Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė žiūrovams pasakė kalbą, norėdama atsieti naujausią teatro pasirodymą nuo savo vardo ir net paties teatro. Letukaitė akcentavo, kad spektaklį kūrė ne ji, o kviestinis vengrų choreografas Ferencas Fehéris, patikino, jog scenoje nebus „Aurai“ būdingos estetikos, ir paragino vien iš šio spektaklio nesusidaryti nuomonės apie teatrą ir ateiti į kitą premjerą pasižiūrėti tikrosios „Auros“.

Kristina Marija Kulinič, Raimondas Klezys ir Andrius Mockus spektaklyje „Pasistengiau“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Kristina Marija Kulinič, Raimondas Klezys ir Andrius Mockus spektaklyje „Pasistengiau“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Greta Vilnelė

Pasenusi pora

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis „Pupos“

Atrodo, kad praėjusio sezono šlovė (du „Auksiniai scenos kryžiai“) Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui (JMDT) kol kas liks vienkartiniu pasirodymu šalia pagrindinių didesnių miestų teatrų. Tokių stiprių spektaklių kaip „Laukys“ (rež. Olga Lapina), „Sala, kurios nėra“ (rež. Aleksandras Špilevojus) ir „Jona“ (rež. Špilevojus) kontekste šį sezoną teatras į sceną grįžo su nuslopusia kūrybine energija. Žiūrint „Feromonus“ (rež. Jo Strømgrenas) ir „Pupas“ (rež. Špilevojus) pastebimas regresas, pirmuoju atveju turinio, antruoju – formos atžvilgiu. Be to, dėl techninio pastato atnaujinimo Miltinio teatras kurį laiką priverstas gastroliuoti. Tad naujo teatro spektaklio „Pupos“ premjera vasario 17 d. įvyko Panevėžio teatre „Menas“.

Julius Tamošiūnas ir Vita Šiaučiūnaitė spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas ir Vita Šiaučiūnaitė spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas ir Vita Šiaučiūnaitė spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas ir Vita Šiaučiūnaitė spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Vita Šiaučiūnaitė ir Julius Tamošiūnas spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Vita Šiaučiūnaitė ir Julius Tamošiūnas spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Vita Šiaučiūnaitė spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Vita Šiaučiūnaitė spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Vita Šiaučiūnaitė ir Julius Tamošiūnas spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
Vita Šiaučiūnaitė ir Julius Tamošiūnas spektaklyje „Pupos“. A. Gudo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas