7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Greta Vilnelė

Greta Vilnelė

Užstrigę besisukančio pasaulio gyventojai

„Jona“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Režisieriui Aleksandrui Špilevojui stojus prie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vairo, jo repertuaras sparčiai modernėja – naujasis teatro meno vadovas bando atrasti šiuolaikinį, intelektualų repertuarą, atliepiantį ir pramoginius Panevėžio publikos lūkesčius. Šių metų „Auksinių scenos kryžių“ komisija teatrą nominavo net penkiose kategorijose, iš kurių pelnyti du apdovanojimai: Mantvydas Leonas Pranulis apdovanotas už muzikinę kompoziciją spektakliui „Sala, kurios nėra“ (rež. Špilevojus), o teatro aktorių ansamblis – už spektaklį „Laukys“ (rež. Olga Lapina). Panevėžio teatro salė lūžta nuo vietinių teatro mėgėjų ir iš kitų miestų atvažiuojančių smalsuolių. Špilevojaus kuriamas naujas repertuaras neabejotinai traukia ir rafinuoto meno gerbėjo, ir teatre smagiai praleisti vakarą norinčio žiūrovo akį.

Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Donatas Kalkauskas, Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Marius Cemnickas ir Dainius Jankauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Marius Cemnickas ir Donatas Kalkauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Marius Cemnickas ir Donatas Kalkauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Rokas Pijus Misiūnas, Mantas Pauliukonis ir Joris Zaliauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Rokas Pijus Misiūnas, Mantas Pauliukonis ir Joris Zaliauskas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Mantas Pauliukonis, Joris Zaliauskas ir Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Mantas Pauliukonis, Joris Zaliauskas ir Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Julius Tamošiūnas spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Jona“. A. Gudo nuotr.
Greta Vilnelė

Intertekstualumo eksperimentas

Spektaklis „Psichozė“ LMTA festivalyje „Pulsas“

Balandžio 11–15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) vykusio scenos meno festivalio „Pulsas“ uždarymo dieną Balkono teatre parodytas ketvirto režisūros kurso studento Justino Vinciūno (vadovas Gintaras Varnas) spektaklis „Psichozė“. Šių metų pradžioje Kauno miesto kameriniame teatre įvyko jo spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“ pagal Jeano‑Paulio Sartre’o pjesę premjera. Abiejuose kūriniuose nagrinėjamos veikėjų ribinės būsenos, sklandžiai remiamasi istorinių epochų pasaulėjautomis. Nors jaunosios kartos kūrėjų darbai neretai pasižymi kurso vadovo braižu, Vinciūno spektaklyje „Psichozė“ pastebimos autorinės vizijos užuomazgos – jo dėmesį traukia psichologinio teatro subtilybės.

Šarūnas Rapolas Meliešius, Mindaugas Činčys, Radvilė Budrytė ir Nojus Mikalauskas spektaklyje „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius, Mindaugas Činčys, Radvilė Budrytė ir Nojus Mikalauskas spektaklyje „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Radvilė Budrytė spektaklyje „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Radvilė Budrytė spektaklyje „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Scena iš spektaklio „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Scena iš spektaklio „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Scena iš spektaklio „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Scena iš spektaklio „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Scena iš spektaklio „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Scena iš spektaklio „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Mindaugas Činčys, Nojus Mikalauskas ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Mindaugas Činčys, Nojus Mikalauskas ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Radvilė Budrytė spektaklyje „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Radvilė Budrytė spektaklyje „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Scena iš spektaklio „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Scena iš spektaklio „Psichozė“. G. Matkutės nuotr.
Greta Vilnelė

Europos ateitis?

„Kino pavasario“ konkursinė programa

Šiais metais „Europos debiutų“ konkursinė programa pakeitė pavadinimą – liko tiesiog konkursu. Tačiau tai nieko nekeičia – visi filmai debiutiniai arba antrieji režisierių filmografijoje ir sukurti europiečių. Konkursinės programos sudarytojus derėtų pagirti už plačią žanrų amplitudę (tarp vaidybinių filmų pateko po vieną animacinį ir dokumentinį), tačiau išskirtinių filmų vos keletas – kiti nepasiekė originalumo kartelės. Autentikos dėlei grįžtama prie neprofesionalių aktorių, daug dėmesio skiriama formai ir nepabūgstama eksperimentų. Smagu matyti, kad iš visų „Kino pavasaryje“ pasirodžiusių lietuviškų premjerų būtent „Per arti“, filmas, nustebinęs režisūriniu potencialu ir nuodugnia, įvairiapuse temos analize, pateko į konkursą.

„20 000 bičių rūšių“
„20 000 bičių rūšių“
„Disko berniukas“
„Disko berniukas“
„Aklas gluosnis, mieganti moteris“
„Aklas gluosnis, mieganti moteris“
„Apolonija, Apolonija“
„Apolonija, Apolonija“
„Duona ir druska“
„Duona ir druska“
„La Palisiada“
„La Palisiada“
Greta Vilnelė

Lyras. Pradžia

Spektaklis „L. yra. S.“ Vilniaus mažajame teatre

Išbandžiusi šiuolaikinės operos ir audiovizualinių performansų kryptį jaunosios kartos režisierė Greta Štiormer sugrįžo į teatro sceną. Vilniaus mažojo teatro eskizų konkurse „DramaTest“ pristačiusi spektaklio pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę „L. yra S.“ idėją, Štiormer pelnė galimybę įgyvendinti savo viziją scenoje. Spektaklio premjera įvyko kovo 15 dieną. Pjesės, glaudžiai susijusios su Williamo Shakespeare’o tragedija „Karalius Lyras“, tikslas – patyrinėti Lyro jaunystę, atvirkštiniu priežasties ir pasekmės principu atsekti, kokie įvykiai galėjo daryti įtaką nestabiliam Lyro charakteriui ir liūdnam likimui. Princo Lyro kasdienybėje atsispindi šiuolaikinio žmogaus problemos, kapitalistinėje visuomenėje gyvenančio jaunuolio egoizmas priverčia suklusti – galbūt net savo artimoje aplinkoje matome ne vieną tokį Lyrą?

Matas Sigliukas ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna, Pijus Ganusauskas ir Vainius Sodeika spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Tomas Stirna, Pijus Ganusauskas ir Vainius Sodeika spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas ir Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas ir Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas ir Vainius Sodeika spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Matas Sigliukas ir Vainius Sodeika spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Pijus Ganusauskas spektaklyje „L. yra. S.“. M. Savičiūtės nuotr.
Greta Vilnelė

Aukso vidurio beieškant

Šokio spektaklis „Tylėjimai“

Kovo 4 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko antra choreografo Pauliaus Prievelio šokio spektaklio „Tylėjimai“, sukurto su M.K. Čiurliono menų mokyklos šiuolaikinio šokio krypties mokinėmis ir Miglės Praniauskaitės šokio trupės šokėja, premjera. „Tylėjimai“ turi sąlyčio taškų su trupės „Nuepiko“ šokio spektakliu „Perdegimas“. Abiejuose kūriniuose trys šokėjai kuria abstrakčią choreografiją, abu kalba apie kritines žmogaus būsenas: „Perdegimas“ – apie fizinį ir emocinį išsekimą, o „Tylėjimai“ – vien apie psichologinę plotmę. Pastarojo choreografija kuriama tyrinėjant minčių nebuvimo ir chaotiško jų pertekliaus dinamiką.

Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Greta Vilnelė

Barokinė karikatūra

„Gyvenimas – tai sapnas“ Meno ir mokslo laboratorijoje

Šiuolaikinis žmogus vis dažniau baroką renkasi interpretuoti atsispirdamas nuo memento mori moto, o ne nuo daugiasluoksnės istorinės epochos dvasios. Barokas tampa groteskiškai pompastiška, mirties kvapo persmelkta ir bet kokia kaina Dievo valią pasirengusių vykdyti tarnų apgyventa erdve. Tačiau tai – netiesa. Didžiojo ispanų „aukso amžiaus“ dramaturgo Pedro Calderón de la Barcos pjesėje „Gyvenimas – tai sapnas“ atsiveria tam metui būdingos teatrališkos iliuzijos ir krikščioniškais pagrindais grįstos kasdienybės dermės pulsas. 2000 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre šį kūrinį režisavo Gintaras Varnas, o vasario 23 ir 24 d. savąją Meno ir mokslo laboratorijoje sukurtą versiją pristatė jaunosios kartos aktorius ir režisierius Gediminas Rimeika.

Simonas Dovidauskas spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Simonas Dovidauskas spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Algirdas Dainavičius spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Vygandas Vadeiša spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Vygandas Vadeiša spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Vygandas Vadeiša spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Vygandas Vadeiša spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Greta Vilnelė

Kaip neprasilenkti?

Projekto „Vilkta svetainė“ performansas „Socialinės jungtys“

Liepą tarptautiniame muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalyje „Yaga Gathering“ pristatyto projekto „Vilkta svetainė“, veikiančio kaip trumpų kūrybinių idėjų eskizų platforma, veikla tęsiasi. Vidutiniškai kartą per mėnesį atviri pristatymai vyksta kultūros erdve vakarais virstančiame bare „Opera Social House“.

Konstantinas Kosovecas ir Elena Kosovec performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas ir Elena Kosovec performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Elena Kosovec performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Elena Kosovec performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Paulius Ramonas ir Karolina Ramonė performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Paulius Ramonas ir Karolina Ramonė performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Performansas „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Performansas „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Aistė Lasytė performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Aistė Lasytė performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Povilas Bastys performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Povilas Bastys performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Konstantinas Kosovecas ir Povilas Bastys performanse „Socialinės jungtys“. G. Ban nuotr.
Konstantinas Kosovecas ir Povilas Bastys performanse „Socialinės jungtys“. G. Ban nuotr.
Povilas Bastys ir Konstantinas Kosovecas performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Povilas Bastys ir Konstantinas Kosovecas performanse „Socialinės jungtys“. G. Jauniškio nuotr.
Greta Vilnelė

Herojai ir prisitaikėliai

Nauji filmai – „Poetas“

Sudėtingą pokario laikotarpį nagrinėjantis Vytauto V. Landsbergio ir Giedriaus Tamoševičiaus filmas „Poetas“ (Lietuva, 2022) po sėkmės tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ Valstybės atkūrimo dieną pristatytas ir Lietuvos kino teatruose. Pasirinkę problemiškiausią Kosto Kubilinsko, su kurio poezija užaugo ne viena karta, gyvenimo fragmentą kūrėjai stengiasi dekonstruoti niūrų šešėlį, krintantį ant poeto biografijos, vedžiodami žiūrovus asmeninės istorijos vingiais.

Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Kadras iš filmo „Poetas“
Greta Vilnelė

Reabilituoti kūno svarbą

Juozo Miltinio dramos teatro spektaklio „Kūnai“ gastrolės Vilniuje

Gyvename pasaulyje, iškeliančiame intelektą kaip didelę vertybę. Norint susikurti svajonių karjerą dažnai tenka aukoti fizinio aktyvumo, visavertės mitybos ir kokybiško miego valandas. Šokio spektaklyje „Kūnai“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro trupė su choreografais Mariumi Pinigiu ir Adrianu Carlo Bibiano priešakyje stengiasi reabilituoti mąstymą apie fizinį kūną kaip apie prigimtinę žmogaus visumos dalį, kurią šiuolaikinė visuomenė neretai sumenkina iki gyvuliškų instinktų ir bazinių išgyvenimo funkcijų.

Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Kūnai“. A. Gudo nuotr.
Greta Vilnelė

Košmariškos fantazijos

Nauji serialai – „Kopenhagos kaubojus“

Danija – šalis, į platųjį pasaulį išleidusi ne vieną skandalingą, išskirtinio braižo kino režisierių. Tarp jų – avangardinio kino manifesto „Dogma 95“ paskelbėjas Thomas Vinterbergas, jo bendraautoris Larsas von Trieras ir stilingo žiaurumo meistras Nicolas Windingas Refnas, neseniai sukūręs šešių serijų mistinę kelionę po Kopenhagos kriminalinį pasaulį „Kopenhagos kaubojus“ („Copenhagen Cowboy“, Danija, 2022–2023) žiūrimiausiai pasaulyje namų kino platformai „Netflix“. Serialo pasakojimas klajoja pasakų, viduramžių mitų paraštėse, kartais nuklystama į siaubo istorijos žanrą.

„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
„Kopenhagos kaubojus“
  < PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas