Kinas
„Netflix“ eterį užtvindžius kalėdiniams filmams, verta atkreipti dėmesį į keletą mažiau šventiškų, tačiau svarbių premjerų. Pastaraisiais metais komercinio kino srityje vis populiariau tampa perdirbti gerai žinomus klasikinius filmus. Taip atsiranda galimybė paskęsti variacijų įvairovėje, tačiau pristatyti pažįstamą istoriją naujoje šviesoje – meistrystė. Tokios užduoties ėmėsi Timas Burtonas, kuris atsispyrė nuo Barry Sonnenfeldo filmo „Adamsų šeimynėlė“ ir sukūrė coming of age serialą „Trečiadienė“ („Wednesday“, JAV, 2022), o Guillermo del Toro sumanė rekonstruoti seną kaip pasaulis italų liaudies pasaką animaciniame filme „Guillermo del Toro Pinokis“ („Guillermo del Toro’s Pinocchio“, JAV, Meksika, Prancūzija, 2022), ekranizuotą daugiau nei dvidešimt penkis kartus.
Tokie personažai kaip Haris Poteris, Bilbas Beginsas ar Grinčas visiems gerai žinomi ir atpažįstami. Trečiadienė – viena iš jų. Augusiems su „Adamsų šeimynėlės“ trilogija naujasis Burtono serialas žadina nostalgiją, o jaunesnėms kartoms turėtų imponuoti viskuo nepatenkintos ir į socialinius rėmus netelpančios išsišokėlės Trečiadienės (Jenna Ortega) šaltas cinizmas.
Pirmosios „Trčiadienės“ serijos įtraukė į tvirtai sumegztą groteskiškos mokyklos, skirtos kitokiems vaikams, tikrovę. Tačiau išsirutuliojęs į detektyvą siužetas, kaip neretai būna „Netflix“ serialuose, šoko iš vietos it įniršęs bulius ir skuosdamas pakeliui pametė tikslumą bei pradinį žavesį. Kadangi Trečiadienė nėra naujas personažas, sunkiausia užduotis buvo parodyti standartinius paauglystės išgyvenimus, išlaikant veikėjos charakterio vientisumą. Deja, kūrėjams nepavyko: hormonų audros sušildė kietą kaip akmuo Trečiadienės širdį ir išskirtinis šaltakraujiškas jos būdas buvo paaukotas vardan personažo kismo. Kitaip tariant, aštrialiežuvė paauglių ikona tapo bet kurios feministinės figūros, galiausiai pasiduodančios vyro įtakai, analogija.
Antras ryškus disonansas – tarp kuriamo gudrios, bendraamžius įžvalgumu lenkiančios tyrėjos įvaizdžio ir akivaizdaus logikos nebuvimo akistatose su žudikais. Bandydama išnarplioti mistines žmogžudystes Trečiadienė renka įrodymus apdairiai, mąsto racionaliai, tačiau artėjant serialo pabaigai jos intuicija pasiklysta, kaltinimai tampa nepagrįsti, o įrodymai, kaip juodu ant balto aišku, sufalsifikuoti. Prieš tai kėlusi simpatiją Šerloko Holmso dedukciniu talentu, finale Trečiadienė virsta beviltiška, sutrikusia įsimylėjėle.
Garsiausia „Pinokio“ adaptacija kine – 1940 metų „Walt Disney“ studijoje sukurtas animacinis filmas, kuris iki šių dienų laikomas atgijusio medinio berniuko ekranizacijos etalonu. Viena originaliausių Pinokio istorijos versijų – Steveno Spielbergo „Dirbtinis intelektas“ („A.I. Artificial Intelligence“, 2001), kurioje jausti galintis robotas bando tapti tikru žmogumi. Guillermo del Toro taip pat domina Pinokio žmogiškoji pusė. Režisierius ne tiek aktualizuoja 1883 m. Carlo Collodi parašytą pasakojimą, kiek bando ironiškai pažvelgti į 1940 m. „Walt Disney“ adaptaciją. Priešingai nei rožiniame pasaulyje be rūpesčių gyvenantis naivus disnėjiškas Pinokis, del Toro veikėjas visų pirma tikroviškesnis – pagamintas iš pušies kamieno, jis skilinėja, lūžta ir panašiai. Juo labiau del Toro Pinokio gyvenimą rodo Antrojo pasaulinio karo fone. Tarsi teigdamas, kad joks šiuolaikinis, net animacinis, veikėjas nėra įtikinamas be istorinio laikotarpio aktualijų, tikroviškų gyvenimo elementų. Pinokio kilmė taip pat tampa politiškai angažuota: Džepetas, per Pirmąjį pasaulinį karą praradęs sūnų, negali susitaikyti su netektimi ir vieną naktį apimtas nevilties bei įtūžio išdrožia medinę sūnaus kopiją.
Del Toro apie fašistinę Italiją kalba subtiliais, minimalistiniais akcentais: stambiame važiuojančio automobilio plane ant kapoto švyti miniatiūrinė ranką iškėlusio Mussolini skulptūrėlė, kareiviui užbaigtą Kristų ant kryžiaus pristatantis dailidė Džepetas, viršun keldamas ranką, aptaško fašisto batą raudonais dažais, Pinokis kartu su kitais jaunuoliais patenka į karinės parengties stovyklą, kurioje berniukai verčiami žaisti nevaikiškus žaidimus dažasvydžio šautuvais ir konfeti granatomis.
Nors egzistuojant devynioms galybėms „Pinokio“ interpretacijų gali atrodyti sunku prisiversti pažiūrėti dar vieną, del Toro versija siūlo išskirtinę perspektyvą iš mirties gniaužtų išgelbėto berniuko medinuko istorijai.
