Autorius: Greta Vilnelė
Greta Vilnelė
Žiūroviškas ir tuo besimėgaujantis
Jo Strømgreno „Feromonai“ Juozo Miltinio dramos teatre
Po premjerų gausaus praėjusio Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro (JMDT) sezono naujajame jų ne tiek daug, tačiau jos vertos ne mažiau dėmesio. Antroji šio sezono premjera, įvykusi spalio 21 ir 22 d., seka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valstybinių teatrų tendencija kviestis užsienio režisierius. Spektakliu „Feromonai“ norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgrenas su Miltinio teatro trupe išreiškia siekį atgaivinti melodramos žanrą. Tai trečiasis režisieriaus pastatymas Lietuvoje ir antrasis šiais metais: Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis sukūrė šokio spektaklį „Durys“ (2018) ir komediją „Ruletė“ (2023).
Greta Vilnelė
Legendos portretas
Nauji filmai ‒ „Aš esu Rožytė“
Kiekviename mieste ‒ daugybė istorinių sluoksnių. Kartais jie įgyja plytų ar cemento pavidalą, kartais tai monumentai, skulptūros, architektūrinis paveldas. Žmonės ‒ taip pat laiko ženklai. Užfiksuoti šiuos laiko ženklus svarbu, nes jie nėra autonomiški dėmenys, jie transliuoja žinutę apie praėjusio laiko estetiką. Pavyzdžiui, 10-asis dešimtmetis buvo ekstravagantiškų asmenybių ir maištingų judėjimų metas. Ir nors atkūrus nepriklausomybę ši „mada“ praėjo, dar kurį laiką, klaidžiojant po Vilniaus senamiestį, buvo galima sutikti gyvų simbolių, liudijančių lūžio ir permainų laiką.
Greta Vilnelė
Kai kinas tampa įrankiu
Pokalbis su ukrainiečių režisiere Alisa Kovalenko
Alisa Kovalenko – ukrainiečių režisierė, kino režisūrą studijavusi Kyjive ir Varšuvoje. Jos pirmasis dokumentinis filmas „Alisa karo lauke“ („Alisa w krainie wojny“, 2015) buvo pristatytas tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje, kaip ir vėliau sukurtas „Rungtynės namuose“ („Home Games“, 2018). Trečiasis jos filmas „Mūsų neužgesins“ („My ne zgasnemo“, Ukraina, Lenkija, Prancūzija, 2023) – apie Donbaso kaimeliuose gyvenančius paauglius ir jų trumpą pabėgimą nuo kasdienybės į Himalajus.
Greta Vilnelė
Animalistinė pasakaitė
„Šuo ir beždžionė“ Oskaro Koršunovo teatre
Likus keletui dienų iki spektaklio „Šuo ir beždžionė“ premjeros, Oskaro Koršunovo teatrui (OKT) minint dvidešimt penkerių metų sukaktį, įvyko jubiliejinė konferencija, šūkiu „25-eri nepasidavimo metai“ uždavusi toną naujam sezonui. Tačiau po ne itin kokybiško pastarųjų metų repertuaro ir vidutiniškos naujo sezono pradžios – estų režisieriaus, per savo karjerą pastačiusio daugiau nei šimtą spektaklių, vieno garsiausių savo šalies teatro kūrėjų Priito Pedajaso spektaklio „Šuo ir beždžionė“ premjeros – kyla klausimas: ar OKT vis dar maištauja?
Greta Vilnelė
Apie lynus ir blynus
Šiuolaikinio cirko festivalis „Helium’23“
Šių metų tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Helium“ pasirodymai reikalavo iš žiūrovų įdėmios koncentracijos ir nepriekaištingo smegenų darbo. Trys matyti renginio kūriniai paskatino mąstyti apie nuostabą ir atstumą bei saugumo ir vienybės jausmą kuriantį šiuolaikinį cirką. Prancūzų trupės „La Sociale K“ pasirodymas „In Bilico“ ir šveicarų menininko Juliano Vogelio tarpdisciplininis projektas „China Series“, palyginti su Monikos Neverauskaitės ir Elenos Damasio dueto „Accompany ME“ tebeplėtojamo kūrinio „Paces“ eskizu, yra paveikūs, įtikinami ir beprotiški pasirodymai, tačiau sterilizuoti nuo jausmų ir žmogiškumo.
Greta Vilnelė
Neeuropietiškas šiuolaikinis cirkas yra politinis
Festivalis „Cirkuliacija ’23“
Septintą kartą Kaune ir pirmą kartą Vilniuje vykęs tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ šįmet siūlė praplėsti kultūrinį akiratį, šūkiu „Nuo migracijos prie cirkuliacijos“ birželio 3–11 d. kviesdamas didžiųjų ir mažesnių Lietuvos miestų žiūrovus į spektaklius, atvežtus iš Senegalo, Palestinos, Maroko, Brazilijos ir Čilės. Užuot pasirinkęs scenos menų sričiai įprastą kelią – pristatyti geriausius srities kūrėjus, festivalio meno vadovas Gildas Aleksa ryžosi atsisakyti atlikėjų iš Europos, programą užpildydamas dar nepažintomis šiuolaikinio cirko geografinėmis platumomis – iš kitų žemynų kilusiomis cirko trupėmis.
Greta Vilnelė
Originali kopija
LMTA režisūros studentų diplominiai darbai
Šiemet Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigia keturi režisieriai – Milda Pakamanytė, Karolis Zajauskas, Jonas Kuprevičius ir Justinas Vinciūnas. Gintaro Varno studentų diplominiai darbai gegužės 20–30 d. buvo pristatyti įvairiose Lietuvos scenos menų institucijose: Pakamanytės darbas „Venera kailiuose“ – Oskaro Koršunovo teatre, Kuprevičiaus režisuoto spektaklio „Camino Real“ premjera įvyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre kaip jo repertuaro dalis. Šiame tekste aptariami „Menų spaustuvėje“ pristatytas Zajausko spektaklis „Apvalytieji“ ir Jaunimo teatre parodytas Vinciūno kūrinys „Dulkės“, įtrauktas į šio teatro repertuarą.
Greta Vilnelė
Šokiu keisti visuomenę
Oonos Doherty spektakliai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Pernai „Naujajame Baltijos šokyje“ buvo parodytas žymaus graikų choreografo Dimitrio Papaioannou šokio spektaklis „Transverse Orientation“, tapęs ryškiausiu festivalio akcentu. Šiais metais didžiausią įspūdį padarė konfrontacijos siekiantis, aršiai pasaulio susiskaldymo problematiką narstantis choreografės Oonos Doherty spektaklis „Navy Blue“. Antrą kartą Vilniuje parodytas ankstesnis choreografės spektaklis „Hope Hunt“ tapo atskaitos tašku, leidžiančiu įvertinti per šešerius metus įvykusi jos kūrybos pagreitį. Airių kilmės menininkė pasižymi unikalia choreografine raiška ir socialiai bei politiškai angažuotu spektaklių turiniu. Tai maištinga kūrėja, turinti tvirtą požiūrį ir nebijanti jo išreikšti garsiai.
Greta Vilnelė
Pažvelgti kitaip
Programa „LT kūrėjai Europoje“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Iš Lietuvos scenos meno kūrėjų šiuolaikinio šokio atstovai išsiskiria kosmopolitiškumu: daugelis jų išvažiuoja studijuoti į užsienio mokyklas, dirba su garsiausiais Europos choreografais, nuolat keliauja į skirtingose šalyse vykstančias dirbtuves. „Naujojo Baltijos šokio“ lietuvių, kuriančių Europoje, platformos pasirodymuose šokėjai atskleidė ne tik aukštą techninio profesionalumo lygį, bet ir tvirtą, progresyvių konceptualių idėjų pagrindą, pasiduodantį ir žiūrovo interpretacijoms.
Greta Vilnelė
Užstrigę besisukančio pasaulio gyventojai
„Jona“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre
Režisieriui Aleksandrui Špilevojui stojus prie Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vairo, jo repertuaras sparčiai modernėja – naujasis teatro meno vadovas bando atrasti šiuolaikinį, intelektualų repertuarą, atliepiantį ir pramoginius Panevėžio publikos lūkesčius. Šių metų „Auksinių scenos kryžių“ komisija teatrą nominavo net penkiose kategorijose, iš kurių pelnyti du apdovanojimai: Mantvydas Leonas Pranulis apdovanotas už muzikinę kompoziciją spektakliui „Sala, kurios nėra“ (rež. Špilevojus), o teatro aktorių ansamblis – už spektaklį „Laukys“ (rež. Olga Lapina). Panevėžio teatro salė lūžta nuo vietinių teatro mėgėjų ir iš kitų miestų atvažiuojančių smalsuolių. Špilevojaus kuriamas naujas repertuaras neabejotinai traukia ir rafinuoto meno gerbėjo, ir teatre smagiai praleisti vakarą norinčio žiūrovo akį.
