Dokumentinė fikcija „Anoniminiai šokiai“
Spalio 22 dieną, žvelgiant į Juodosios „Menų spaustuvės“ salės lubas, nuo kurių kabo pailgos, balkšvai melsvu atspalviu sceną apšviečiančios lempos, nesunku buvo suprasti, kad tuoj prasidės vienas iš 9-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA spektaklių.








Organizuoto garso ir vaizdo paskaita „Sarabanda“
„Nepatogaus kino“ festivalyje pristatytas dokumentinis filmas „Klimato terapija“ kvietė pažvelgti į mokslininkus kitaip. Ne kaip į faktais grįstos tiesos atstovus, o kaip į žmones, kurių kasdienybę užpildo ne tik skaičiai ar prognozės, bet ir tylus egzistencinis nerimas.






Spektaklis „Mahamaya Electronic Devices“ festivalio „Sirenos“ lietuviškoje vitrinoje
Šiuolaikinėje hiperrealybėje, kur viskas jau tarsi matyta, tik atsitiktinumas leidžia menui ne imituoti, o egzistuoti. Susikirtus menui ir tikrovei, atsiranda atsitiktinumo logika, kurios neįmanoma suplanuoti. Tai taip pat aiškus įrodymas, kodėl meno negalima vertinti apsimetant, kad gyvename politinio ar socialinio vakuumo laikais.








Šiuolaikinio cirko spektaklis „Heka“
Pasaulyje yra vos keli vaizdiniai, kuriuos galima stebėti valandų valandas ir jie niekad nepabosta: ryškiai šviečiantis ugnies liežuvis, bangų mūša begalinio vandenyno plote ar kamuolys, tiksliai skrendantis į krepšinio lanką arba į žonglieriaus rankas. Šie skirtingi vaizdai turi bendrą bruožą – stebėdami juos tikime tuo, kas nepaaiškinama, tikime lemiama akimirka arba paslaptimi.








Aštuoneri metai su tarptautiniu gatvės teatro festivaliu SPOT
Jau aštuonerius metus Vilniuje vykstančiame tarptautiniame gatvės teatro festivalyje SPOT parodytas Katalonijos trupės spektaklis „Sfumato“ kvietė žiūrovus atkreipti dėmesį į miestiečius supančią florą ir fauną. Menininkai siekė išryškinti didmiesčių gyventojų abejingą, dažnai nepagarbų elgesį su „kaimynais“ – kitomis gyvybės formomis, kurios dalijasi tuo pačiu dulkių pritvinkusiu oru.
„Moters dalys“ Vilniaus senajame teatre
Atėjusi žiūrėti spektaklio į Vilniaus senąjį teatrą (VST), visuomet stengiuosi atsisėsti taip, kad būtų patogu skaityti subtitrus. Viena vertus, tai neleidžia visiškai susikoncentruoti į sceninį vyksmą. Todėl pernai šiame teatre įvykusi režisieriaus Jokūbo Brazio „Kaligulos“ premjera lietuvių kalba leido pirmą kartą pasimėgauti šio teatro aktorių trupės gebėjimais.








Lietuvos kūrėjų spektakliai festivalyje „New Baltic Dance“
Daugiausia atgarsio ir prieštaringų nuomonių sulaukia tie meno kūriniai, kuriais gebama įkūnyti visuomenės būsenas. Tokie yra drąsūs ir išsiskiriantys šių metų festivalio „New Baltic Dance“ lietuviškos programos spektakliai.








Pokalbis su šokėja Dominyka Markevičiūte
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) šokio studijas baigusi šokėja Dominyka Markevičiūtė šiemet nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už choreografo Luko Karvelio spektaklio „Kur krantas“ („Be kompanijos“, 2024) atlikimą. Ji taip pat dalyvauja danų choreografo Palle Granhøjaus šokio spektaklyje „Tai ne Romeo ir Džuljeta“ („Granhøj Dans“, 2023), audiovizualiniame šokio spektaklyje „Erase for Prosperity?“ (rež. Armanda Rudelytė, „Bloom Theory Theatre“, 2024) bei choreografės Lizos Baliasnajos sukurtame šokio ir judesio performanse „Chiaroscuro“ („Be kompanijos“, 2024).








Pokalbis su šiuolaikinio šokio menininke Greta Grinevičiute
Greta Grinevičiūtė – šiuolaikinio šokio menininkė, teatro ir kino aktorė, viena iš nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ įkūrėjų. Ji taip pat yra doktorantė, dėstytoja bei šokio filmų kūrėja. Kaip kino aktorė, Grinevičiūtė išgarsėjo Elenos vaidmeniu tarptautiniu mastu apdovanotame Marijos Kavtaradzės filme „Tu man nieko neprimeni“ (2023).








Šiuolaikinio cirko spektaklis „Mentir lo minimo“
Vasario 21–22 d. „Menų spaustuvėje“ parodytas ispanų ir prancūzų trupės „Alta gama“ šiuolaikinio cirko spektaklis „Mentir lo minimo“ („Meluokite kuo mažiau“) iš pasirodymų ciklo „HELIUM pristato“ siekia pastebėti kiekvieno žmogaus išskirtinumą ir priminti, kad meilė sau būtina, norint priimti ne tik save, bet ir kitus. Spektaklio mintis aiški, o jos išraiška kur kas įmantresnė. Prieš ištardami lemtingus žodžius, menininkai atlieka ritualą, suburiantį naują, tik tarp salės sienų gyvuojančią bendruomenę.








