Pokalbis su kompozitoriumi, dirigentu ir Lietuvos ansamblių tinklo vadovu Vykintu Baltaku
Iki liepos 6 d. tęsis gegužės 6 d. prasidėjęs Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ (organizuoja kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas) renginių ciklas „Muzika Vilniui“. Apie pasaulines premjeras, net septynis kompozitorius iš skirtingų šalių ir sostinės skambesio galimybes kalbiname renginių ciklą „Muzika Vilniui“ organizuojančio Lietuvos ansamblių tinklo vadovą, kompozitorių ir dirigentą Vykintą Baltaką.
Tomo Kutavičiaus solinio albumo „Ežeras“ pristatymo vakaras „Organum“ salėje
Balandžio 19 d. kamerinėje „Organum“ aplinkoje įvyko tylus, jaukus fortepijono muzikos vakaras, kuris nieko nedeklaravo, nedemonstravo, nežibėjo efektais, o leido tiesiog panirti į muziką ir, nusimetus kasdienį tempą, lyg prie tykaus ežero parymoti. Tokią būseną sukūrė pianistas ir kompozitorius Tomas Kutavičius, tą vakarą pristatęs savo naują solinį albumą „Ežeras“ (garso režisierius Arūnas Zujus, įrašyta VDU Muzikos akademijos salėje) ir atlikęs keletą kūrinių. „Ilgas laikas, praleistas sodyboje prie ežero, inspiravo šios solinės kompaktinės plokštelės muzikines improvizacijas. Norėjosi improvizuoti tik savo širdies kalba“, – albumo pratarmėje rašo Kutavičius, vėliau prisipažindamas, kad prie ežero yra apmąstęs ne vieną savo kūrinį.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro ir pianistės Annos Geniušienės koncertas Vilniaus 700-osioms metinėms
Nepamenu, ar amžių sandūroje sukurtas ir pirmą kartą skambėjęs Algirdo Martinaičio „Laiškas visiems tikintiems“ (2000) tada buvo toks aktualus, koks yra šiandien. Kovo 16 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, vadovaujamo Gintaro Rinkevičiaus, iniciatyva kartu su Kauno valstybiniu choru (meno vadovas Robertas Šervenikas) Nacionalinės filharmonijos scenoje atgimė šis vienas įstabiausių Martinaičio stambios formos opusų chorui, orkestrui, diskantui ir skaitovui.








Mintys po koncerto „Vilniui – 700. Premjera. Gediminas Gelgotas ir Kristina Sabaliauskaitė. „Vilniaus sarabanda“
Daugelio ypač laukta dovana Vilniaus 700 metų jubiliejaus, taip pat ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kovo 10 d. nuskambėjo Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerto programoje – Gedimino Gelgoto kūriniai, o neilgą vakarą vainikavo pasaulinė premjera: šio kompozitoriaus ir rašytojos, Vilniaus garbės pilietės Kristinos Sabaliauskaitės kūrinys „Vilniaus sarabanda“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Modestas Pitrėnas), Naujų idėjų kameriniam orkestrui NIKO, Vilniaus miesto savivaldybės chorui „Jauna muzika“ (meno vadovas Vaclovas Augustinas) tą vakarą artistiškai dirigavo pats kūrinių autorius ir NIKO vadovas Gediminas Gelgotas, dar ir skambinęs fortepijonu, įterpęs savo balso partiją ir vos ne šokęs. Pagalvojau, kad kiekviename savo kūrybos koncerte jis tarsi leidžia klausytojui rinktis, ar tokia intensyvi autoriaus raiška scenoje žavi, ar erzina.







Koncerto „Grand Trio Vilnius: Dalia Kuznecovaitė, Davidas Geringas, Petras Geniušas“ atgarsis
Anksčiau žinomas ansamblis „Grand Trio“, kuriame daug metų grojo klarnetininkas Algirdas Budrys, jau buvo benueinąs į istoriją, tačiau pernai atgijo ir atsinaujino, pasivadinęs „Grand Trio Vilnius“. Prie ilgamečių trio narių – violončelininko Davido Geringo ir pianisto Petro Geniušo – prisijungė smuikininkė Dalia Kuznecovaitė. Šių ryškių scenos meistrų susibūrimas jau duoda gražių koncertinių vaisių.
„Per nailono uždangą. Vytautas Bacevičius ir Grażyna Bacewicz“ Nacionalinėje filharmonijoje
Atrodo, jau retai koncertuose gali patirti atradimų. Tačiau vasario 4-osios vakaras Nacionalinėje filharmonijoje sužadino būtent atradimų jausmą. Koncerto tema „Per nailono uždangą. Vytautas Bacevičius ir Grażyna Bacewicz“ padiktuota 2018 m. išleistos monografijos apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.





Pokalbis su pianistais Sonata Deveikyte-Zuboviene ir Roku Zubovu
Koncertu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vasario 8 d. Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo fortepijoninis duetas pažymės savo kūrybinės veiklos 25-metį. Daugybę pasirodymų visame pasaulyje surengę pianistai nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitur, garsina lietuvių muziką, daug metų buvo muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai. Jubiliejiniam koncertui besirengiantys pianistai sutiko pasidalyti mintimis apie savo bendrystę, kūrybinį kelią ir koncerto programą.
Pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektore, muzikologe doc. dr. Judita Žukiene
Šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademija švenčia savo 90-metį. Meno institucijai – tai ryškūs solidžios tradicijos ir kunkuliuojančios dabarties sankirtos metai. Akademijos bendruomenė jubiliejinius metus pradeda dar labiau atsiverdama plačiajai visuomenei: planuojami įvairūs festivaliai, koncertai, spektakliai, performansai LMTA salėse, kitose Lietuvos koncertinėse erdvėse, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje ir kitur. Jau pradėtas ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“, jį visus metus tęs pripažinti meno meistrai ir jaunieji menininkai.
Mintys po Nacionalinėje filharmonijoje vykusio koncerto, skirto Rusnės Mataitytės jubiliejui
Žinomos smuikininkės, aktyvios dabarties muzikos atlikėjos profesorės Rusnės Mataitytės jubiliejui skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje lapkričio 12 d. netikėtai atvėrė ne vieną sąsają ar laiko ženklą. Turiu omeny ir programą (ypač Bélos Bartóko smuiko koncertą), ir atlikėjus – Rusnę Mataitytę, Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą bei tą vakarą dirigavusią viešnią iš JAV Keri-Lynn Wilson, – ir koncerto kontekstus.






Mintys po Europos šalių kino forume „Scanorama“ parodyto Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo filmo su specialiai jam Broniaus Kutavičiaus sukurta muzika
Tęsdama nedidelį straipsnių ciklą pasiskolintu iš Osvaldo Balakausko („Būdas Kutavičiaus“) ir perfrazuotu pavadinimu, priėjau prie dar vieno Broniaus Kutavičiaus žanro pavyzdžio – muzikos kinui. Už tokią galimybę didžiausia padėka Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui ir „Scanoramai“ (projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba), kuri spalio 30 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje pristatė danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino šedevrą „Žanos d’Ark aistra“ (1928) su specialiai jam sukurta ir gyvai atliekama Kutavičiaus muzika ir šį seansą skyrė pernai amžinybėn išėjusio kompozitoriaus mirties metinėms ir jo 90-mečiui paminėti (beje, džiugu, kad į „Scanoramos“ programą įtrauktas ir Jono Vaitkaus režisuotas filmas „Strazdas – žalias paukštis“ (1990) su to paties pavadinimo Kutavičiaus sceninio kūrinio muzika).







