Edgaro Montvido ir Simono Lepperio rečitalis LVSO koncertų salėje
„Pirmiausia pasitikiu savo menine intuicija ir skoniu“, – prieš kūrybinės veiklos 25-mečiui skirtą koncertą organizatorių kalbinamas sakė dainininkas Edgaras Montvidas. Kad jo intuicija ir skonis yra aukščiausios prabos, įrodė gegužės 30 d. LVSO koncertų salėje įvykęs kamerinės vokalinės muzikos rečitalis, kuriame Montvidas su vienu žymiausių britų pianistų koncertmeisterių Simonu Lepperiu atliko labai solidžią programą: pirmoje dalyje Roberto Schumanno ciklą „Poeto meilė“ („Dichterliebe“), antroje – specialiai Montvidui sukurtą Žibuoklės Martinaitytės ciklą „Gijos“, Samuelio Barberio ir Ivoro Novello dainas.
LNSO 83-iojo sezono uždarymo koncertas su Benjaminu Applu Nacionalinėje filharmonijoje
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas ir diriguojamas Modesto Pitrėno, baigė 83-iąjį sezoną vėl sėkmingai kopdamas meninėn įkalnėn, parengęs įspūdingų programų, padaręs svarbių įrašų, džiuginęs brandžiu muzikavimu. Su šiuo orkestru mielai grįžta dirbti ir žinomi užsienio dirigentai bei solistai, randantys čia aukščiausią profesionalumo lygį. Tarsi apibendrindamas darbus, o kartu ir vėl pristatydamas dar negirdėtą turinį, finaliniam sezono akcentui orkestras pasirinko romantikų muzikos programą, į kurią prasmingai įsiliejo ir kažkada „naujuoju romantiku“ vadintas šviesaus atminimo Vidmantas Bartulis, kurio 70-osios gimimo metinės neseniai paminėtos ne vienoje Lietuvos salėje.







Pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis „Pro memoria. Bach, Beethoven, Liszt“ „Organum“ salėje
Daumantas Kirilauskas niekada neina lengviausiu keliu. Nuolat rengiamuose rečitaliuose atlieka sudėtingas programas, įrašinėja išskirtinio svorio (turinio atžvilgiu) kompaktines ir vinilines plokšteles. Išleido jau 17 solinių albumų, kurių naujausias (vinilo plokštelė ir CD) pasirodė visai neseniai – su retokai Lietuvoje girdimais Ludwigo van Beethoveno kūriniais: Fantazija g-moll, op. 77, bei sonatomis Fis-dur, op. 78, ir A-dur, op. 101.
Pokalbis su 10-metį atšventusio ansamblio „Canto Fiorito“ vadovu Rodrigo Calveyra ir dainininke, ansamblio direktore Renata Dubinskaite prieš koncertą Nacionalinėje filharmonijoje
„Canto Fiorito“ (kuriame dabar nuolat dainuoja Ieva Gaidamavičiūtė, Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė, Povilas Vanžodis, Nerijus Masevičius) jau pradėjo skaičiuoti vienuoliktus metus. Senosios muzikos ansambliui, atliekančiam muziką, parašytą prieš 400 ar 300 metų, tai akimirksnis. Tačiau skaičiuojant mūsų laikmečio virsmais ir sąlygomis, „Canto Fiorito“ labai ilgai didvyriškai laikosi kaip savo idėjas tvirtai skleidžiantis kolektyvas, neišduodantis savojo kelio, nekeičiantis meninės krypties. O turint omeny, kad išsilaikote daugiausia iš projektinių lėšų ir nesate globojamas kokios nors kultūrinės institucijos, iškart norisi paklausti: kokia tokio jūsų atsidavimo senosios muzikos menui priežastis?




Koncertas „Per nailono uždangą II“ su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais
Nacionalinė filharmonija tęsia unikalų koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kuriame pristatomi tarpukario ir pokario lenkų ir lietuvių kompozitoriai, didelis dėmesys skiriamas abi tautas simbolizuojančios Bacevičių šeimos kūrėjams Vytautui ir Grażynai, taip pat programose skamba ir naujausia muzika. Ciklo pavadinimą padiktavo 2018 m. išleista monografija apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.






Iškilmingas Vasario 16-osios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Nacionalinėje filharmonijoje tradiciškai vykstantys Vasario 16-osios šventiniai koncertai anaiptol nėra „oficioziniai“ renginiai, nors juos globoja Respublikos prezidentas. Itin svarbu, kad tokių koncertų programą sudaro dabarties lietuvių autorių simfoninė arba oratorinė kūryba (dažniausiai pati naujausia), kurią gali išgirsti kur kas platesnė visuomenės dalis, nei įprasta, – šiaip vienetais, o dabar gausiai čia susirinkę valdžios atstovai ir, tiesiogiai transliuojant koncertą per LRT, visos Lietuvos žiūrovai.








Giedrės Kaukaitės jubiliejinis vakaras „Organum“ salėje
Gruodžio 6 d. „Organum“ salėje jaukiu vakaru savo 80-mečio sukaktį pažymėjo Lietuvos vokalinio meno brangakmenis Giedrė Kaukaitė. Dalyvavo aktorius Vytautas Rumšas, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, dainininkė Eglė Šlimaitė, pianistas Povilas Jaraminas. Jubiliatę kalbino muzikologė Rasa Murauskaitė-Juškienė. Tokio masto asmenybei pagerbti, atrodytų, turėtų vertis didžiosios salės, tačiau ir pati dainininkė, kažkada nutraukusi ryšius su opera ir atsidavusi kameriniam žanrui, savimi jaučiasi būdama tokioje scenoje, kur mato ją nuoširdžiai gerbiančių klausytojų akis, kur nėra nė kvapo oficialumo ir sveikinimo raštų, kur ji gali paatvirauti ar žemaitėškā rokoutėis.
Pokalbis su tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio sumanytojais ir meno vadovais Dalia Dėdinskaite ir Glebu Pyšniaku
Rugsėjo 7–28 d. neabejingieji muzikiniam paveldui kviečiami į unikalų renginį – tarptautinį Josepho Achrono muzikos festivalį, kuris vyks jau antrus metus ir pasklis po Šiaulių kraštą (Šiaulius, Pakruojį, Joniškį, Joniškėlį). Josephas Achronas (1886–1943) – vienas žymiausių litvakų kompozitorių ir smuikininkų, tačiau Lietuvoje jo kūrybinis palikimas dėl nepalankiai susiklosčiusių XX a. istorinių aplinkybių dar nėra pakankamai įvertintas. Kaip yra rašiusi žydų muzikos tyrinėtoja muzikologė Kamilė Rupeikaitė, „XIX a. antroje pusėje Lazdijuose gimęs virtuozas, nuo mažumos žavėjęs Varšuvos, Peterburgo, vėliau Berlyno, kitų Europos miestų klausytojus, o galiausiai tapęs žinomu Los Andželo menininku, smuikininkas ir kompozitorius Josephas Achronas Lietuvoje yra praktiškai nežinomas. Tai vienas iš daugelio atvejų, ypač palietusių litvakų kilmės menininkus ir mokslininkus.“
XXVII Vilniaus festivalio pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Jau 27-ą kartą rengiamas prestižiškiausias klasikinės akademinės muzikos forumas – Vilniaus festivalis – birželio 2 d. pradėtas Nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam šįkart dirigavo publikai ir atlikėjams pažįstamas ir pamėgtas jaunas maestro iš Prancūzijos Victorienas Vanoostenas. Atidarymo koncerto programa solidi ir gerai apgalvota. Ją pradėjo premjera – Mindaugo Urbaičio „Bruckner Revisited“ (kūrinio sukūrimą Vilniaus festivaliui parėmė LATGA, 2023), o užbaigė naują kūrinį inspiravusi didingoji romantiko Antono Brucknerio Ketvirtoji simfonija.




Lietuvos kamerinio orkestro sezono pabaigos koncertas
Lietuvos kamerinis orkestras – kaip „prigimtinis“ klasikinės muzikos atlikėjas – savo sezono pabaigos akcentu gegužės 12 d. pasirinko būtent klasikus: Wolfgangą Amadeus Mozartą, Ludwigą van Beethoveną ir baroko genijų Johanną Sebastianą Bachą. Vakaro programai dirigavo jaunasis maestro Martynas Stakionis, turintis nemenkos patirties dirbant ne tik su Lietuvos, bet ir su Vienos, Hamburgo, Insulos orkestrais.





