7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Jausmų eutanazija

Trumpos kino recenzijos

 

Gediminas Kukta
Nr. 37 (1358), 2020-10-30
Kinas
„Juodasis strazdas“
„Juodasis strazdas“

„Juodasis strazdas“ („Blackbird“), rež. Roger Michell, JAV, Didžioji Britanija

 

Tai dar vienas įrodymas, kad perdirbiniai (šį kartą danų režisieriaus Christiano Torpe’s „Ramios širdies“) retai būna pavykę, o vidutiniško kūrėjo rankose ir geri aktoriai gali virsti plokščiais. Net nesvarbu, jei režisierius kadaise sukūrė savaip žavingą „Noting Hilą“. Šį kartą, reikia pripažinti, jam nepavyko.

 

Kartu tai įrodymas, jog nesvarbu, kokio blogumo būtų filmas, bet jeigu jis pasakoja apie nepagydoma liga sergantį žmogų (šį kartą Susan Sarandon vaidinamą Lili) ir rodo jo atsisveikinimą su artimaisiais, kulminacinėje scenoje vis tiek pajusi gumulą gerklėje ir galbūt į istoriją pažvelgsi kiek atlaidžiau: juk vis dėlto sujaudino.

 

Tačiau iki ašaringo finalo teks žiūrėti, kaip „Ikea“ baldais apstatytame name Holivudo žvaigždynas bando suvaidinti kažką panašaus į bergmaną. Jiems užtikrintai nepavyksta, nes režisierius kiekvieną iš herojų apdovanoja lygiai trimis jausmais. Iki psichologinės dramos, kurią skelbia ir plakatas, „Juodajam strazdui“ – šviesmečiai.

 

Kiekvienas šeimos narys filme turi tvarkingai atliekamą savo funkciją. Dženifer (Kate Winslet) – būti pavyzdinga ir rūpestinga vyriausia Lili dukra, teisingumo instancija. Ana (Mia Wasikowska) – būti jaunesniąja dukra maištininke ir nepritarti motinos sprendimui pačiai pasitraukti iš gyvenimo. Polas (Sam Neill) – vaidinti stojišką Lili vyrą, tiesiog uolą. Maiklas (Rainn Wilson) – įkūnyti situacijos, regis, nesuvokiantį gerąjį žentą. Ir taip toliau.

 

Nesvarbu, jei nematei originaliosios danų versijos. Tai netrukdo minučių tikslumu žinoti, kada įtampa tarp namiškių sprogs ir į paviršių ims veržtis praeities nuoskaudos. Kaip žinoti ir tai, kad galiausiai viskas baigsis susitaikymu – tiek su motinos sprendimu, tiek su pačiais savimi.

 

Kas lieka mums, žiūrovams? Žvalgytis po sterilius interjerus à la Skandinavija ir ilgėtis tikrų, ne surogatinių, jausmų.

 

„Pabaigos ir pradžios“ („Endings, Beginnings“), rež. Drake Doremus, JAV

 

Ne ką daugiau jausmų turi ir pagrindinė „Pabaigų ir pradžių“ herojė Dafnė (Shailene Woodley). Po išsiskyrimo su mylimuoju ir po naujos pažinties su dviem geriausiais draugais – romantiškuoju Džeku (Jamie Dornan) ir blogu berniuku Frenku (Sebastian Stan) – dabar mergina turi nuspręsti, kurį iš jųdviejų pasirinkti, nes nuo to, kaip jai atrodo, priklausys laimė. Toks, sakytume, primityvus yra šios tinderio eros dramos išeities taškas.

 

Bet romantiniais filmais („Kaip pamišę“, „Džoja“) išgarsėjęs režisierius vėliau pamėtės rimtesnių minčių apie tai, kad norint mylėti kitus pirmiausia reikia pamilti save. Žinoma, tai skamba kaip tiesa. Tačiau kad tai suprastum, tikrai nebūtina beveik dvi valandas žiūrėti, kaip Dafnė mylisi tai su vienu, tai su kitu vaikinu, kaip vieną po kitos rūko cigaretes, lyg bandydama užkišti vidinę tuštumą, kaip bando atsispirti alkoholiui, nes praeityje jis nuvedė ne pačiais linksmiausiais keliais, ir kaip lieja širdį draugėms, iš kurių viena, beje, filmui ritantis į pabaigą ir ištars išganingą mintį apie meilės sau svarbą.

 

Toks finalas nustebinti gali nebent tuos, kurie emocinę paramą randa tarp socialiniuose tinkluose cirkuliuojančių savipagalbiškų citatų apie įsiklausymą į save, tikrąją laimės vertę ir visokias komforto zonas, iš kurių būtina išeiti, jei tik nori gyvenime ko nors pasiekti. Tiesą sakant, ši nepriklausomu kinu besidedanti drama ir atrodo tik kaip vienos iš tokių citatų ekranizacija. 

 

 

„Juodasis strazdas“
„Juodasis strazdas“
„Pabaigos ir pradžios“
„Pabaigos ir pradžios“