7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Košmarai ir klyksmai

Trumpos kino recenzijos

Gediminas Kukta
Nr. 4 (1411), 2022-01-28
Kinas
„Klyksmas 5“
„Klyksmas 5“

„Košmarų skersgatvis“ („Nightmare Alley“), rež. Guillermo del Toro, JAV, Meksika

 

Galima nemėgti nuarų, šiam žanrui būdingos estetikos ar apskritai cirko, kuriame vyksta dalis veiksmo, tačiau nepastebėti, jog tai kino amatą puikiai išmanančio režisieriaus kūrinys, tiesiog neįmanoma. Vengiu filmus aptarinėti narstant po kaulelį, bet šįkart pasakysiu, kad pirmiausia į akis krinta grynai techninis aspektas – kino dailininko, kostiumų dizainerio, operatoriaus darbas. Viskas tikslu, apgalvota ir alsuoja meile senajam Holivudui. Akivaizdu, režisierius žavisi klasikiniais filmais ir puikiai išmano kino istoriją, o už tai jį mėgsta „Oskarų“ dalintojai, greičiausiai nepagailėsiantys nominacijų ir šiemet.

 

Pati istorija – 1946-aisiais pasirodžiusio amerikiečių rašytojo Williamo Lindsay Greshamo romano tuo pačiu pavadinimu ekranizacija. Jau antroji. Praėjus metams po knygos išleidimo, pasakojimą apie charizmatiško sukčiaus, apgavystės triukų išmokusio iš klajojančio cirko, iškilimą ir nuopuolį pirmasis į ekranus perkėlė Edmundas Gouldingas. Tiesa, filmas sėkmės nesulaukė. Žiūrovams jis pasirodė per tamsus, pagrindinis herojus – per blogas, pabaiga – per liūdna, nors ir su vilties krisleliu, ko, pavyzdžiui, visai nėra del Toro versijoje.

 

Pastarojo filmas – žiauri pasaka apie ribą tarp žmogaus ir žvėries. Apie pasąmonės užkaborius. Apie praeities šešėlius ir skeletus spintose. Didelis malonumas stebėti, kaip režisierius vedžioja Bradley Cooperio vaidinamą herojų po tamsias, paslaptingas ir klaidžias labirintiškas erdves, tampančias, žinoma, jo vidaus metafora, kaip prismaigsto kadrus užuominų ir simbolių, kaip sulydo asmeninę tragediją su istoriniu laikotarpiu (Antrasis pasaulinis karas) ir įdomiai supriešina spiritizmą su psichoanalize, kuri XX a. 5-ąjį dešimtmetį Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitaip nei Europoje, iš pradžių buvo suvokiama kaip kažkas kone mistiško.

 

Paprastai tariant, tai vienas tų filmų, kuriuose įdomiau ne kas, bet kaip pasakojama. Ir tai anaiptol nėra minusas.

 

„Klyksmas 5“ („Scream“), rež. Matt Bettinelli-Olpin ir Tyler Gillett, JAV

 

Tai ir vėl save komentuojantis filmas. Atrodo, kad dalis šiuolaikinių režisierių mano, jog imtis siaubo filmo, bet nieko nepasakyti apie patį žanrą yra blogas tonas. Ką ten – ne tik blogas tonas, bet ir labai neoriginalu. Taigi – pasisako kone visi iš eilės. Paradoksalu, neoriginaliai.

 

Štai viena iš veikėjų, supratusi, jog su draugais pateko į filmą, kuriame galbūt juos vieną po kito išžudys kaukėtasis maniakas, svarsto, kad tai nėra nei tęsinys (sequel), nei priešistorė (prequel), nei perdirbinys (remake), o naujas kūrinys, tik besinaudojantis visais iki tol buvusiais franšizės tropais. Žodžiu, jie visi pateko į requel. Kažką naujo, bet ir šiek tiek pažįstamo, apie ką jokio supratimo neturi lietuvių platintojai, prie pavadinimo pridėję skaičių 5. Suprask, tęsinys.

 

Dėl šios priežasties ar, tiksliau, dėl tokio režisierių sumanymo šalia mažai kam žinomų jaunųjų aktorių pasirodo ir pirmojo „Klyksmo“ žvaigždės Courteney Cox, Davidas Arquette’as ir Neve Campbell. Tačiau, gaila, jie visą filmą tik tįsia nostalgijos šleifą ir daugiau neturi ką veikti. Kitaip nei režisieriai, kurie tiesiog neriasi iš kailio, žaisdami metažaidimus.

 

Jie sugalvoja daliai personažų simboliškus vardus ir pavardes, nurodančius į klasika tapusių slasher’ių režisierius (Wesas, Carpenter), juokiasi iš siaubo žanro klišių, cituoja pirmuosius franšizės filmus ir juos pašiepia, tačiau galiausiai viskas vis tiek atsiduoda išsivadėjusiu šampanu, kurį gurkšnoti gali nebent tik užkietėję „Klyksmo“ gerbėjai. Visą energiją atidavę metadalykėliams, kūrėjai tiesiog pamiršo pasakoti, intriguoti ir kartkartėmis iš tikrųjų pagąsdinti. Kad ir kvailai, su tais pakrūpčiojimais.

 

„Agentės 355“ („The 355“), rež. Simon Kinberg, JAV

 

Prieš ketverius metus Kanų kino festivalio spaudos konferencijoje Jessica Chastain, tuomet buvusi viena iš žiuri narių, apgailestavo, kad daugelyje konkursinės programos filmų moterys rodomos kaip pasyvios ir nuo vyrų poelgių priklausomos, o toks vaizdavimas, pasak jos, nebeatitinka realybės.

 

Aktorės žodžiai sulaukė daug atgarsio ir palaikymo, juose išties yra tiesos, tačiau, pamenu, po jos pasisakymo svarsčiau, ar taip staiga sukritikuodama moterų reprezentaciją ji tikrai suprato visus istorinius ir socialinius kontekstus, pavyzdžiui, tais metais rodytoje Sergejaus Loznicos „Nuolankiojoje“.

 

Šiaip ar taip, tų metų Kanuose jai ir gimė idėja sukurti filmą, kuriame moterys būtų aktyvios, užimtų galios poziciją ir, žinoma, duotų vyrams į kaulus. Šiam tikslui ji surinko tarptautinę aktorių komandą (Penélope Cruz, Lupita Nyong’o, Diane Kruger, Fan Bingbing), o pati ne tik atliko pagrindinį vaidmenį, bet ir filmą prodiusavo.

 

Bet, kaip sakoma, gerais norais pragaras grįstas. Žiūrint istoriją apie skirtingų šalių slaptąsias agentes, suvienijančias jėgas kovai su teroristais, kurie turi daikčiuką, galintį per nuotolį valdyti ir lėktuvus danguje, ir mobiliuosius kišenėje, neapleido įspūdis, kad tąkart Prancūzijos Rivjeroje gimė ne tik idėja, bet per vieną vakarą buvo parašytas ir scenarijus.

 

Taip, moterys čia tikrai ne vyrų užguitos aukos. Jos šaudo, gaudo, ropščiasi sienomis su aukštakulniais ir atlieka įvairių akrobatinių triukų, bet kas iš to, jei viskas tiesmuka, nuspėjama ir be intrigos. Atrodo, kūrėjai (Chastain) manė, jog vien tai, kad pasaulį gelbėja nebe vyrai, o moterys, jau yra pakankama priežastis reginiu ne tik mėgautis, bet ir filmą vadinti progresyviu, galbūt net darančiu reikšmingą pokytį pačioje kino industrijoje. Tik pamiršo, kad, norint revoliucijos, neužtenka vieną elementą pakeisti kitu. Reikia griauti pamatus.

„Klyksmas 5“
„Klyksmas 5“
„Košmarų skersgatvis“
„Košmarų skersgatvis“
„Košmarų skersgatvis“
„Košmarų skersgatvis“
„Agentės 355“
„Agentės 355“