7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Monika Krikštopaitytė

Monika Krikštopaitytė

Kriminalas kvadratu

Viena diena Tauragėje

Tauragės pilyje, kuri yra visai ne pilis, o XIX a. carinės Rusijos statytas muitinės pastatas, buvęs ir mokykla, ir ligonine, ir dar daug kuo, bet visų daug maloniau vadinamas pilimi, veikiančio muziejaus darbuotojos Renatos Jančiauskienės kabinete, laikinai paverstame meno erdve, veikia instaliacija „Negalvokite, kad tai yra ko aš ieškau, tai yra ką aš radau“: pora sienų nuklota spausdintuvu išspausdintais lapais, kuriuose – didžiųjų Lietuvos žiniasklaidos portalų puslapiai. Menininkė į paieškų laukelį įvedė žodį „Tauragė“ ir vartė nacionalinius leidinius. Paieškų rezultatus spausdino ir su kolege klijavo. Siena nuklota beveik tik kriminalinėmis, politinių skandalų antraštėmis...

Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę pristatymo fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę pristatymo fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas, leidinys  „Miestas ir menininkas“ . M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas, leidinys „Miestas ir menininkas“ . M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Renata Karvelis, Meninio tyrimo apie Tauragę instaliacijos fragmentas. M. Černecko nuotr.
Parodos „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“ fragmentas. M. Černecko nuotr.
Parodos „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“ fragmentas. M. Černecko nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Susitikimai Vilniuje

Senoji dailė tampa jaudinančiu įvykiu

Senoji dailė Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius ne specialistui reiškė kažką paslaptingo ir apdulkėjusio keliose kukliose ekspozicijose, kelias įdomesnes parodas ar atvejus, apie kuriuos kažkas papasakojo, daug grožio (sumišusio su religinės buities daiktais) bažnyčiose, kelis eksponatus prakutusiuose dvaruose ir, galima spėti, – daug visokio gero archyvuose, kažkur miesto viduriuose. Didieji įspūdžiai, jaudulys – užsieniuose, metropolių didžiuosiuose muziejuose ir Italijoje, kur praktiškai kiekvienoje bažnyčioje kabo po kelis Caravaggio ar panašaus meistro darbus.

Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuostabieji karo pabėgėliai. XVI–XVIII a. Vakarų Europos tapybos šedevrai iš Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos rinkinių" fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Parodos „Nuo Dürerio iki Rembrandto“ fragmentas. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Veiksmai sau II

2001–2023 metų pokalbis su Jonu Valatkevičiumi

Jonas Valatkevičius buvo pirmas menininkas, iš kurio ėmiau interviu. Gal drąsino tai, kad ir jis – menotyrininkas, tad buvo galima tikėtis solidarumo ir supratimo. Labai baisu, nes pirmas gyvenime interviu, Jono tapiniai rūstūs, niūrūs, maištingi, įsivaizdavau jį kaip besikeikiantį metalistą. Tačiau tai buvo vienas maloniausių pokalbių, labiau priminusių sanatorinį atsipalaidavimą. Laikraštis žymi, kad pokalbis publikuotas lapkričio 30 d., bet aiškiai pamenu, jog kalbėjomės Vokiečių gatvės lauko kavinėje plieskiant saulei.

Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. J. Valatkevičiaus nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. M.K. nuotr.
Parodos „Laimingo tau likusio gyvenimo“ fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Akimirka kaip amžinybė

Vilniaus parodų apžvalga

Niekas nebetiki, kad tapyba yra mirusi ar kad kada nors buvo negyva. Ne tik todėl, kad ji randa antrinio, tretinio (ir t.t.) perdirbimo gyvavimo būdų, o vaizdavimas ir šiaip yra per daug svarbus mūsų suvokimui bei raiškai, bet ir dėl tokių menininkų kaip Eglė Gineitytė. Juolab kad visa ko amžino atgimimo ratas pavasarį akivaizdus, ypač per Velykas. Jau ir anksčiau ne kartą pamačius šios autorės darbus vis nutvieksdavo džiaugsmas dėl akivaizdžios gyvybės, lygiai taip nutiko ir šį kartą Eglės Gineitytės parodoje „Mokytojas ant akmens“ Vilniaus rotušėje (veikia iki balandžio 29 d.).

Eglė Gineitytė, „Dūdmaišininkas“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, „Dūdmaišininkas“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas
V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas
V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas
V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas
V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas
V. Nomado nuotr.
Eglė Gineitytė, parodos „Mokytojas ant akmens“ fragmentas V. Nomado nuotr.
Parodos „Kadro metafizika“ fragmentas
Autorės nuotr.
Parodos „Kadro metafizika“ fragmentas Autorės nuotr.
Parodos „Kadro metafizika“ fragmentas
Autorės nuotr.
Parodos „Kadro metafizika“ fragmentas Autorės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Lašininis ir kanapinis

Knygų mugė kaip arena ir susitikimų erdvė

Kažkur socialinių tinklų jūroje mačiau žmogų su kartoniniu plakatu, ant kurio angliškai parašyta: „Kaip taip gali būti, kad Niujorke visos knygos yra bestseleriai?“ Laisvai gali – Vilniaus knygų mugėje irgi dauguma labai ypatingos: nominuotos, premijuotos, ką nors darančios pirmą kartą arba žiauriai giliai, linksmai, efektyviai, kitaip tariant, komercinė retorika yra sukurta parduoti. Mes tai gerai žinome: nors reklamas neigiame, nežinomų produktų neperkame. Mūsų galvoje vis kaunasi lašininis ir kanapinis. Tai amžina, mitinė, niekada nesibaigianti kova, kuri ypač ryški mūsų knygų mugėje.

Knygų mugės akimirka. G. Pranckūno nuotr.
Knygų mugės akimirka. G. Pranckūno nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Tarp žodžių ir vaizdų

Trijų parodų Vilniuje apžvalga

Svarbių švenčių, kaustančių pasaulio įvykių ir didelių renginių (kaip Knygų mugė) fone įprastas parodinis gyvenimas gali likti mažiau pastebėtas, tačiau jis plėtojasi savo ritmu, kaip kokia gamtinė ekosistema. Šioje aplinkoje egzistuoja gana turtinga įvairovė, kuri yra, ko gero, pagrindinis bet kurios sistemos sveikatos požymis. Apie tai labai norėjau pasikalbėti su Nacionalinės dailės galerijos lankytoja, kuri nuolatinėje ekspozicijoje garsiai ir užtikrintai tvirtino, kad Saukos pas save tikrai nekabintų ir tų šitų, kur aplink kabo. Verdiktas buvo griežtas ir nediskutuotinas. Senas, (ne)geras vartotojiškas argumentas menui vertinti išlieka gyvas kaip ir anksčiau. Jis, matyt, yra vertinimų ekosistemos įvairovės dalis... Vis dėlto gerai, kad nevyraujanti. O parodų įvairovę čia pat galima įrodyti pasitelkus tris parodas ir panagrinėjus vaizdo ir žodžio santykį jose.

Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Jolantos Mikulskytės parodos fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kas ką vejasi?

Knyga, kurią verta perskaityti

Agnės Narušytės sudaryta knyga „Lietuvos menininkės. Vizualiųjų menų kūrėjos nuo XX a. pradžios iki šių dienų“ (išleido „Kitos knygos“, 2022, tekstų autorės Agnė Narušytė, Ieva Burbaitė, Audronė Žukauskaitė, Laima Kreivytė, Karolina Rimkutė, Aira Niauronytė) kritikos sulaukė iš esmės dėl dviejų dalykų ir abiem atvejais ją nesunku nugesinti.

Knygos viršelis
Knygos viršelis
Monika Krikštopaitytė

Amžinosios močiutės

Arūno Baltėno paroda „Namų tyloj“ Kauno fotografijos galerijoje

Užtenka turėti vieną vienintelę močiutę arba senelį, kad suprastum Arūno Baltėno parodą „Namų tyloj“. Kad sustingtum prie kiekvienos mažos fotografijos ir mėgintum it siurblys viską sutraukti į save arba atspindėtum lyg veidrodinė kamera savyje įrašytus vaizdus, kurie ima gausti iš užmaršties glūdumų kaip Austerlicui (pagrindinis W.G. Sebaldo knygos veikėjas, vaikystėje atskirtas nuo saviškių), verdamiesi ir užgriūdami tarsi kažkokia išvirkščia, šviesi traumos pusė.

Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2006), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2006), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2007), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Dzūkija (2007), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Gervėčių Lietuva (2010), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Gervėčių Lietuva (2010), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Žemaitija (2012), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, Žemaitija (2012), iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Arūnas Baltėnas, iš serijos „Namų tyloj”
Ekspozicijos vaizdas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos vaizdas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Pagalbos taktika ir svajonių strategija

Apie Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondą ir kitas galimybes padėti Ukrainai kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu

Atvirai kalbant, į Lietuvos didžiojo etmono, karvedžio ir visuomenininko Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo įkūrimą (2019 m. lapkričio 11 d.) nelabai sureagavau. Gal dėl beveik grynai vyriškos (ir dėl to klubą primenančios) 11 dalininkų sudėties (vad. Edmundas Jakilaitis, Donatas Juozas Katkus, Alfredas Bumblauskas, Astijus Kungys, Valdas Rakutis, Ramūnas Banys, jūs ir kiti). Nebuvo aišku, kokį pavidalą įgis siekiai „įamžinti ir plačiai visuomenei pristatyti Lietuvos didžiojo etmono J.K. Chodkevičiaus asmenybę, skatinti giliau pažinti šalies istoriją, kviesti piliečius veikti valstybės klestėjimo labui, skirti jėgas visuomeninei ir kultūrinei veiklai“. Labiau simbolinę fondo veiklą (minėjimai, premijos teikimas) pakreipė ir labai konkretizavo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Kokie paramos ir labdaros projektai buvo įgyvendinami per šį fondą ar fondui bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis?

Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
Jungtinė akcija „Sušildyk Ukrainą“. 2022 m. gruodis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai prie pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntos Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai prie pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntos Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai pakrauna pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntą Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
LNMD darbuotojai pakrauna pakavimo priemonių ir gesintuvų siuntą Ukrainos muziejui. 2022 balandis. G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme.  G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme. G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme.  G. Grigėnaitės nuotr.
J.K. Chodkevičiui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijos kieme. G. Grigėnaitės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Kai vaikas lieka gyvas

Dominyko Sidorovo kūrybos paroda „Stebuklas“ Pamėnkalnio galerijoje

Šita paroda turėtų veikti visu Kalėdų laikotarpiu, nes tarsi pratęsia, atspindi tai, koks gyvas pasaulis atrodo vaikui, tupinčiam po egle, stebinčiam žaislinį traukinį, išilgėjusius šešėlius su atvira vaizduote, kai viskas, absoliučiai viskas, tampa alternatyvia realybe, kunkuliuojančia gyvybe iki pasišiaušusios odos ir gerklėje kapotai banguojančio džiaugsmo, kai spalvos reiškia pojūčius, pavidalai virsta veikėjais ir kalba, kalba, bėga, šoka, krinta ir keliasi. Kartais įspėja arba tuojau pat sprogsta, ir lieki liudininkas. Pagal prekybos logiką Kalėdas, žinoma, kur kas labiau apsimoka pradėti iškart vos išparduodami Helovino niekeliai, dar lapkritį, todėl sąlyginai Sidorovo paroda vyksta beveik per Kalėdas

Sominykas Sidorovas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Sominykas Sidorovas, ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Sominykas Sidorovas, „Šiukšlių konteinerio stovėjimo aikštelėj tebuklas“. 2022 m. M.K. nuotr.
Sominykas Sidorovas, „Šiukšlių konteinerio stovėjimo aikštelėj tebuklas“. 2022 m. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M.K. nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 20  >>> Archyvas