7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Vaizdų rinkiniai su žinia

Grafikos keliai ir auginanti mokykla

Monika Krikštopaitytė
Nr. 33 (1525), 2024-10-18
Dailė
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.

Vaizdų rinkinys visada yra naujas kūrinys ar bent jau nauja situacija, kuri kaip naujas kontekstas ryškina ir temdo vienus ar kitus aspektus. Ar teminėje parodoje, ar konkurso medžiagos išklotinėje rebusus spręsti tenka kuratoriams, architektams. O autorių kūrinių individualumas atsidūrus grupėje beveik visada nukečia, tai neišvengiama, tačiau sukuriama proga šį tą patyrinėti, atverti kokias nors briaunas, netikėtai ką nors naujo suprasti.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“ nuo spalio pradžios iki pabaigos veikia 11-oji Vilniaus tarptautinė mažosios grafikos trienalė, kurios kuratorės (Nijolė Šaltenytė, Viltė Visockaitė) turėjo atrinkti gausybę iš galybės konkursui atsiųstų grafikos kūrinių, architektė (Viktorija Rybakova) – sumanyti, kaip visa tai išskleisti ir susieti. Sprendimas tenkino ne visus autorius, tačiau, mano akimis, formatas, nors vienus gerokai apkarpė (įtaisant į rėmelius, glaustai grupuojant su netikėtais kaimynais), yra intelektualiai pagrįstas.

Parodos architektūra buvo įkvėpta grafikos kabinetų ir juose esančios gausos, kuri vaizdų dėliotoją veikiau paverčia archyvuotoju, bei vokiečių dailėtyrininko, kultūrologo Aby Warburgo mąstymo vaizdais ieškant sąsajos (ikonologija) metodo. Warburgas XX a. pradžioje, kai kompiuterių ir pasaulinio tinklo paieškų sistemos dar nebuvo net svajose, o tik plėtojama stulbinama telefono tinklo naujovė, savo bibliotekoje išsidėliodavo įvairiausios kilmės vaizdus, ieškodamas motyvo, struktūros panašumo ar prasminio ryšio. Jo tyrimai buvo ne tik įdomūs, bet ir prasmingi.

Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės rengėjos, siekdamos „artikuliuoti vis besikeičiančią grafiką, skatinti jos aktualumą ir sklaidą, tyrinėti jos raiškos galimybes bei ribas ir ieškoti jos vietos šiuolaikybės diskurse“, irgi nutarė konkursantų darbus dėlioti it dėlionės dalis, komponuojant ne kiekvieną atskirai, kaip įprasta, o painiojant tarpusavyje skirtingus autorius, derinant pagal sąsajas, galbūt paraleliai kuriant ir naujus pasakojimus.

Pakeista buvo ir galerijos struktūra, erdves susiaurinant ir žiūrovus įviliojant tarsi į albumą, kur pro paspartų kiaurymes lyg akelės žvelgia mažosios grafikos darbai iš viso pasaulio. Reikia filatelisto aistros, kad ko nors nepražiopsotum, net mažučiai darbai subtilūs, kiekvienas su savo savitumais. Vieni labiau remiasi konceptualia idėja, pavyzdžiui, antrą vietą laimėjusios Elenos Grudzinskaitės fotopolimero technika perkeltos mažos popieriaus skiautelės, liekančios darbuojantis, tapusios buvimo kūryboje ženklais, ar diplomą pelniusio Aido Stončiaus „Atominiai šešėliai, atspaudo idėją perkeliantys į gyvybės ir mirties, žmogiškumo, prasmės tyrinėjimo plotmę. Kita dalis darbų prikausto savo nepriekaištinga technika, pavyzdžiui, Daryos Hancharovos (Lenkija) mecotinta atlikti „Kūno peizažai ar Masaaki Sugitos (Japonija) rėžtuku ant vario plokštelės (ko jau niekas beveik nebedaro) tobulai suręsti ironiški karalaičių karių portretai (abu pelnė diplomus).

Atrinktų darbų rinkinys aprėpia didelę grafikos meno formų ir raiškos įtaigos įvairovę. Ekspozicijoje galima pasidžiaugti ne tik specialistams specifiškai suprantamomis savybėmis (tobula linija, rankos tikslumu, konceptualiu technikos taikymu, vykusiu atspaudu), bet ir tiesiog plika akimi regima įtaigia raiška. Lengvu, spalvingu šokančiu piešiniu išsiskyrė Hyejeong Kwon iš Korėjos Respublikos (irgi pelnė diplomą). Vaizdo pasakojimo potencialą, kai vaizduotė iškart įsitraukia ir užbaigia ilgiausią istoriją, išryškino Jaco Putkerio (Nyderlandai, jam skirta trečioji premija) darbai, kuriuose vaikas miške sutinka būtybę. Mes nežinome, ar pikseliškai kampuota būtybė tiesiog kitokia, ar gali kelti pavojų, o gal yra draugiška. Jaučiame susitikimo įtampą iš abiejų veikėjų, ir atrodo, kad dvi vienatvės turi galimybių rasti visiškai naują ryšį. Kalbant apie pasakojimo potencialą arba trauką keliauti į kuriamus pasaulius, galima minėti ir Piotrą Ciesielskį, Janne Laine, Laimą Matuzonytę, Evaldą Mikalauskį, Kotryną Navickaitę, Iriną Panaskovą, Artą Skują, Vilių Vingrą, Birutę Zokaitytę su Agne Gintalaite ir daug kitų.

Šiame it bičių avilys dūzgiančiame kontekste aiškiai išsiskiria Marijos Marcelionytės-Paliukės serijos „Įveikti perspektyvą ištrauka (skirta pirmoji premija). Menininkė minėjo, kad visa serija yra kur kas didesnė, tačiau konkurse galima pateikti tik iki šešių darbų. Vis dėlto žaidimas su kubo perspektyva ir horizontu suveikė kaip dėmesio piltuvėlis, sustabdė. Sustojus galima buvo patirti išmedituotą kūrinių išdėstymą (krašteliai pjauti ir plėšti, komponavimas sudaro tarsi kalvas). Nors komisijos nariai (Paulius Andriuškevičius, Justina Augustytė, Matas Dūda, Deima Žuklytė-Gasperaitienė ir aš) atkreipė dėmesį, kad bendroje vaizdų konfigūracijoje ryškų vaidmenį įgauna fotopolimero technikos naudojimas (tai tik iš dalies grafika, bet konkurso taisyklės šią techniką įskaito), Marcelionytės-Paliukės atveju daug svarbiau yra tai, kad visais lygmenimis veikia ryškus grafinis mąstymas, taktilinė pajauta. O apie fotografijos medijos skverbimąsi į grafiką ir šios meno rūšies šiandieną galerija kviečia padiskutuoti spalio 30 d. 18 valandą

 

Grafikos trienalė autorius subūrė norėdama pažvelgti, kur link juda grafika, kas joje vyksta, kas aktualu, o Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla, atsidarydama po ilgo remonto savo patalpose S. Konarskio gatvėje, surengė dailės mokyklos kolektyvo kūrinių parodą, kad pažymėtų sugrįžimą. Paroda taip ir pavadinta – „Sugrįžimas.

To sugrįžimo labai laukė ne tik po Vilnių laikinose prieglaudose išsklaidyti mokytojai ir mokiniai, bet ir stebėtojai iš šono. Būta nerimo, kad išlakus pastatas su sava teritorija beveik miesto centre gali būti paaukotas verslo interesams ar kitų miesto poreikių tenkinimui. To jokiu būdu negalima leisti: nors mokykla atrodo santūri, kone tyli, tai viena šviesiausių, ryškiausių meno bendruomenės įstaigų, tai reiškinys, ištisos struktūros, kartos, bendravimo kultūra, kuri išsaugojo savo orientaciją į laisvę ir kuriančios erdvės kūrimą kaip pamatinę vertybę būtent likdama šiek tiek atokiau, ten, kur daugiau erdvės nuo madų, vartotojų diktato.

Pažvelgus į dailės mokyklos istoriją ir dabar veikiančią parodą, akina, kokio svarbumo ir ryškumo yra su šia erdve susijusių kūrėjų. Čia ilgai dėstė Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007), kurios jau nereikia išsamiau pristatyti, nes ji Lietuvai šiuo metu atstovauja Venecijos bienalėje (beje, iš kolegų pasigirsta minčių mokyklą pervadinti jos vardu). Savo dėstytojo kelią J. Vienožinskio suaugusiųjų skyriuje pradėjo Alfonsas Andriuškevičius. Pavardinkime dar: tapytojai Valentinas Antanavičius (1936–2024), Igoris Piekuras (1935–2006), Algis Skačkauskas (1955–2009), Arvydas Šaltenis, Povilas Ričardas Vaitekūnas, grafikas Petras Repšys, skulptoriai Vytautas Šerys (1931–2006), Dalia Matulaitė, dailėtyrininkai Evaldas Stankevičius, Kęstutis Kuizinas. Mokyklos puslapyje sužinojau, kad čia mokėsi „Šarūnas Sauka, Nomeda Saukienė, Henrikas Natalevičius, Ričardas Filistovičius, Ričardas Bartkevičius, Vygantas Paukštė, Audrius Puipa, Linas Jablonskis, Gediminas Pranskūnas, Audrius Novickas, Evaldas Jansas, Renata Valčik, Jurga Barilaitė, Jūratė Mikailionytė, Eglė Gineitytė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Liutauras Pšibilskis, Jonas Valatkevičius, Raimondas Malašauskas, Laima Kreivytė, Saulė Mažeikaitė, Linas Liandzbergis“. Mokyklai vadovauja puikus menininkas

Algis Lankelis-Elvich. Tai labai iškalbingas žmonių sąrašas, bet ne tik praeitis šlovinga.

Dabar mokykloje dėsto ryškūs šių dienų kūrėjai: tapytojai Eglė Gineitytė, Vygantas Paukštė, Linas Jusionis, grafikės Eglė Vertelkaitė, Lida Dubauskienė, Birutė Zokaitytė, Raminta Šumskytė, šiuolaikiniai menininkai Arūnas Gudaitis, Aurelija Maknytė, Donatas Jankauskas (Duonis), Darius Žiūra, Valdas Aničas, dailėtyrininkės Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Kristina Stančienė ir daug kitų puikių specialistų (sąrašas ilgas), kurie kaip gerą tradiciją, greta metodinių dalykų, sugeba išsaugoti kūrybingumo ir asmenybių ugdymą.

Tie patys autoriai žiba ir ryškiausiose meno scenose. Į parodos „Sugrįžimas“ atidarymą ėjau tiesiai iš MO muziejaus naujos didžiosios parodos „Iš vidaus“ pristatymo spaudai ir buvo net smagu, kad tiek daug autorių šiose skirtingomis aplinkybėmis kilusiose ir visai kitais tikslais grįstose ekspozicijose sutampa.

Prie dailės mokyklos vartų atėjusius pasitinka Duonio staugianti beždžionė. Ji, matyt, ne tik įkūnija gyvybingo tęstinumo reikšmę, bet ir kaip geležinio vilko reinkarnacija turi pranešti svarbią žinią: čia yra dailės mokykla, kuri savo kasdiene metodiška veikla, unikaliu buvimu augina, garsina mus pasaulyje, ir neapsigaukite dėl buitiškos, mokyklinės aplinkos, suneštinės parodos kuklumo – tas laisvės dvelksmas sukuria galimybes kurti naujas struktūras, plėtoti savo idėjas, o ne būti nukaltam pagal klišę ir ideologiją. Tai gyvas ir aktualus reiškinys, labai svarbus Lietuvos kultūrai. Todėl sveiki sugrįžę namo!

 

Paroda „Sugrįžimas veikia iki lapkričio 10 d.

Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla (S. Konarskio g. 37, Vilnius)

 

11-oji Vilniaus tarptautinė mažosios grafikos trienalė veikia iki spalio 31 d.

Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė–dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius)

 

Projektą „Vilniaus parodų apžvalgos“ finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Vilniaus tarptautinės mažosios grafikos trienalės ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos / VGMC nuotr.
Donatas Jankauskas (Duonis), „Visi kauk“. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Donatas Jankauskas (Duonis), „Visi kauk“. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Parodos „Sugrįžimas“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Parodos „Sugrįžimas“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Jaco Putker, „Didžiapėdis“. 2023 m.
Jaco Putker, „Didžiapėdis“. 2023 m.
Editos Sabockytės-Skudienės ir Alevtinos Ščepanovos tyrimo medžiaga. M. Krikštopaitytės nuotr.
Editos Sabockytės-Skudienės ir Alevtinos Ščepanovos tyrimo medžiaga. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglės Gineitytės kūriniai. M. Krikštopaitytės nuotr.
Eglės Gineitytės kūriniai. M. Krikštopaitytės nuotr.
Gediminas Piekuras, „Tatuiruotė“. 2022 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Gediminas Piekuras, „Tatuiruotė“. 2022 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Parodos „Sugrįžimas“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Parodos „Sugrįžimas“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Parodos „Sugrįžimas“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Parodos „Sugrįžimas“ fragmentas. M. Krikštopaitytės nuotr.
Lida Dubauskienė, „Peizažas I-II“. 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Lida Dubauskienė, „Peizažas I-II“. 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Lino Jusionio ir Arūno Gudaičio darbai. M. Krikštopaitytės nuotr.
Lino Jusionio ir Arūno Gudaičio darbai. M. Krikštopaitytės nuotr.
Donatas Jankauskas (Duonis), „Visi kauk“. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Donatas Jankauskas (Duonis), „Visi kauk“. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Donatas Jankauskas (Duonis), „Visi kauk“. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
Donatas Jankauskas (Duonis), „Visi kauk“. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.