Įspūdžiai po Gaetano Donizetti operos „Pulko duktė“ premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre
Pastaraisiais metais Klaipėdos kultūrinis gyvenimas išgyvena renesansą, o prie to ypač prisideda Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT). Prie jo vairo stojus Laimai Vilimienei, atsinaujinusiam kolektyvui atsirado vilčių, jėgų ir noro dirbti, įrodyti, jog Klaipėda nėra provincija. Visų pirma, Klaipėda yra uostamiestis, didmiestis prie jūros, tad tuo buvo pasinaudota ir organizuojant Klaipėdos festivalį, kuris sėkmingai debiutavo šią vasarą. Pastaraisiais metais kolektyvas gyvena ir naujų namų laukimo nuotaikomis (baigiamas statyti teatro pastatas), ir solidžiomis premjeromis.








Dirigento Vytauto Marijošiaus 110-osioms metinėms paminėti. Maestro prisimena jo dukra Gražina Ignė Marijošius
Neseniai „atšventėme“ profesionaliojo operos meno Lietuvoje 100-metį. Rašau kabutėse, nes pandemija viską sustabdė ir tikrasis šventimas, matyt, dar priešaky. Tačiau progos prisiminti iškilius menininkus niekas neatims. Rugsėjo 10-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta opera „Rožės kavalierius“ buvo skirta dirigento, pianisto bei pedagogo Vytauto Marijošiaus (1911–1996) atminimui. Gaila, įprastos tokioms progoms parodėlės teatro fojė nebuvo.






Pokalbis apie operą ir kultūrą su muzikologu Jonu Vytautu Bruveriu
Profesorius Jonas Vytautas Bruveris yra vienas žinomiausių ir autoritetingiausių Lietuvos muzikologų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Lietuvos kompozitorių sąjungos teikiamomis Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės premijomis, Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Profesoriaus pedagoginio ir kitokių darbų kraityje – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Bratislavos (Slovakija) J. Komenskio universitetas, vadovavimas LMTA Senatui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijai ir kt.
Įspūdžiai iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto
Per paskutinius mėnesius, kol vis dar gyvename karantino sąlygomis, muzikos pasaulyje įvyko nemažai pokyčių, tarsi gyvenimas nė nebūtų sustojęs – dirigentas Robertas Šervenikas tapo Kauno valstybinio choro vyriausiuoju dirigentu ir meno vadovu, tenoras Edgaras Montvidas perėmė Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo vairą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras pasipildė naujais, talentingais muzikantais, koncertinės organizacijos ir teatrai rengia koncertus, atlieka naujus kūrinius ir t.t.





Pokalbis apie operą su muzikologu Edmundu Gedgaudu
Vienas autoritetingiausių Lietuvos muzikologų Edmundas Gedgaudas, aktyvus koncertų ir operų lankytojas, dar iki pandemijos jau rečiau buvo sutinkamas renginiuose, tačiau kartkartėmis vis aptinkame spaudoje jo publikacijų, kurios yra trumpos, bet aiškios ir prasmingos, inspiruojančios pamąstyti.
Maestro Jamesą Levine’ą (1943–2021) prisimenant
Keturiasdešimt septyneri metai svaiginančios karjeros įžymiausiame pasaulio operos teatre, pažintis su operos solistų elitu, aštuonias valandas trunkantis asmeninis koncertas, 2552 spektakliai ir daugiau nei 80 skirtingų operų. Visa tai apibūdina legendinį dirigentą Jamesą Levine’ą, kuris kovo 9-ąją mirė Kalifornijoje, eidamas septyniasdešimt aštuntuosius gyvenimo metus. Dėl nežinomų priežasčių apie Levine’o mirtį buvo paskelbta tik kovo 17-ąją, tačiau tai nekeičia fakto, kad netekome iškilios asmenybės, anot dirigento Martyno Staškaus, „tikro operos aristokrato“.
Plácido Domingo jubiliejus
Operos istorijoje aptinkame ne vieną talentingą menininką, kuris yra sukūręs daugybę vaidmenų ir pasirodęs galybėje scenų. Tačiau reto karjera trunka šešis dešimtmečius ir vargu ar prireiktų abiejų rankų pirštų norint suskaičiuoti artistus, einančius į sceną ir po 80-mečio. Tokia asmenybė yra ispanų tenoras, dabar dainuojantis baritonu, Plácido Domingo, kuris sausio 21-ąją šventė garbingą jubiliejų. Pats solistas vokiečių transliuotojui „Deutsche Welle“ juokavo, kad apie savo amžių jam labiau patinka pasakyti prancūziškai – quatre-vingt, kas išvertus reiškia „keturis kartus po dvidešimt“.
Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (pabaiga, pradžia Nr. 12 (1333)
Pasibaigus kraupiems 2020 metams nusprendžiau nebetęsti ciklo apie operų transliacijas internetu. Tam yra kelios priežastys. Pirmoji – nauji metai, naujos idėjos ir planai. Antroji – tų pačių transliacijų kartojimas. Tikiuosi, kad beveik metus trukęs ciklas ne vienam skaitytojui leido susipažinti su garsiausiu pasaulio teatru, apie kurį, pripažinkime, Lietuvoje informacijos mažai. Sakyčiau, per mažai.
Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)
Jau beveik 40 savaičių garsiausias pasaulio teatras savo turinį rodo internete. Daugybė operų iš skirtingų laikotarpių leidžia susipažinti su vienais geriausių pasaulio kūrėjų, solistų bei dirigentų, pamatyti, kaip atrodė skirtingo laikotarpio menas. Niujorko „Metropolitan opera“ repertuare visuomet buvo ir klasikinių pastatymų, ir modernių, koja kojon su laiku žengiančių veikalų – šiuolaikinių operų, klasikinių veikalų modernių interpretacijų. Joks kitas pasaulio teatras nėra taip plačiai pasiekiamas ir aptarinėjamas kaip Niujorko opera, tad nenuostabu, jog prabėgus beveik devyniems mėnesiams šis ciklas vis dar tęsiamas.







Maestro 15-osioms mirties metinėms
Neprilygstamas interpretatorius ir visų mylimas bei gerbiamas dirigentas Jonas Aleksa seniai nebevarsto operos ir baleto teatro durų. Sunku patikėti, kad prabėgo jau penkiolika metų, kai maestro iškeliavo amžinybėn. Ryškų pėdsaką jis paliko ne tik Lietuvos operoje. 1990–1994 m. dirigentas dirbo Slovakijoje ir ten yra prisimenamas kaip pakėlęs teatro meninį lygį ir įnešęs svarbų indėlį į Slovakijos operos meną.
