Operos internetu (X)

Sunku patikėti, bet baigėsi jau dešimtoji „Metropolitan opera“ transliacijų savaitė. Visuomet įdomu pamatyti operas, apie kurias nesi girdėjęs ar kurių neteko matyti, tačiau dar įdomiau ir aktualiau susipažinti su veikalais, kurie sėkmingai rodomi ir mūsų Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje. Praėjusią savaitę transliuotos operos „Idomenėjas“, „Turandot“ ir „Manon“ mūsų teatre yra gausiai lankomos publikos. Niujorko opera iškart paskelbė būsimą repertuarą net dviem savaitėm į priekį, iš kurio matosi, jog atsiras galimybė pamatyti bei palyginti daugiau veikalų, rodomų ir Lietuvoje.

Praėjusią savaitę pradėjo Wolfgango Amadeus Mozarto antikinė opera „Idomenėjas“, nufilmuota 2017 metais. Spektaklyje dainavo Nadine Sierra, Elza van den Heever, Alice Coote ir Matthew Polenzani, operai dirigavo Jamesas Levine’as. Po spektaklio M. Polenzani gavo didelę rožių puokštę, ištraukęs vieną gėlę solistas ją metė dirigentui, taip sukeldamas smarkias publikos ovacijas. Didelę meilę ir pagarbą buvusiam ilgamečiam teatro vadovui spinduliuojantys solistai šiandien jau atrodo gana savotiškai, nes praėjus pusmečiui (2017-ųjų gruodį) J. Levine’as buvo atleistas iš teatro. „Idomenėjas“ (1781) ir „Tito gailestingumas“ (1791) yra vadinamosios rimtosios (opera seria) Mozarto operos, pasižyminčios ryškiais veikėjų charakteriais. „Idomenėjas“ savo renesansą išgyveno 1931 m., minint 150-ąsias premjeros metines. Richardas Straussas šią operą dirigavo Vienos operoje, ir nuo tada „Idomenėją“ pradėjo „atrasti“ vis daugiau pasaulio teatrų. Šioje itin mocartiškoje operoje, kur, atrodo, svarbu yra viskas, ryškiausiais akcentais galima vadinti finalinę Elektros ariją (tai vienas tragiškiausių ir sudėtingiausių soprano vaidmenų apskritai) ir paties Idomenėjo I veiksmo ariją (beje, LNOBT interpretacijoje, atliekant šią ariją, solistas yra kelis kartus apliejamas vandeniu...). „Metropolitan opera“ šį veikalą publikai pirmą kartą pristatė tik 1982 metais. Per premjerą dainavo Luciano Pavarotti. Iki paskutinio spektaklio 2017 m. pavasarį opera vaidinta 73 kartus.

Gegužės 19-ąją buvo parodytas 1986 m. nufilmuotas Richardo Wagnerio „Lohengrinas“, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Eva Marton, Leonie Rysanek, Peteris Hofmannas, Leifas Roaras ir Johnas Macurdy (pastarajam neseniai mirus, jam buvo dedikuotas operos spektaklis). Operai dirigavo J. Levine’as. Kalbant apie Wagnerį reikia paminėti, kad nuo pat atidarymo 1883 m. „Metropolitan opera“ per kelerius metus pastatė nemažai brandžių šio kūrėjo operų: „Niurnbergo meisterzingeriai“ (1886), „Tristanas ir Izolda“ (1886), „Zygfrydas“ (1887), „Dievų žuvimas“ (1888) ir „Reino auksas“ (1889), o visas „Nybelungų žiedas“ pirmą kartą buvo parodytas 1889 metais. Šios operos buvo tokios populiarios, kad keletą sezonų (1884–1891) teatre dominavo išskirtinai tik vokiečių kalba (be to, XIX a. pab. ir XX a. pradžioje JAV vokiečiai sudarė didžiausią ne angliškai kalbančią tautinę bendriją), net tokios operos kaip „Aida“ ar „Karmen“ buvo dainuojamos vokiškai. „Nybelungų žiedas“ ir „Niurnbergo meisterzingeriai“ per 10 metų buvo naujai pastatyti net po kelis kartus, kas įrodo Wagnerio populiarumą to meto JAV. Per pirmuosius 25 teatro veiklos sezonus „Lohengrinas“ buvo pati populiariausia šio teatro opera. Nuo premjeros 1883-aisiais iki paskutinio spektaklio 2006 m. opera atlikta 618 kartų. Deja, 1998 m. įvykusi lietuviams puikiai pažįstamo režisieriaus Roberto Wilsono interpretacija buvo nušvilpta ir per 12 sezonų parodyta tik apie 18 kartų. Teatras jau daugiau nei dešimtmetį ieško naujo režisieriaus. Įdomu, kad kadaise populiariausia repertuaro opera nerodoma jau daugiau nei 14 metų. 2021–2022 m. sezone planuojama naujo pastatymo kartu su Maskvos Didžiuoju teatru premjera.

Dar viena praėjusios savaitės opera – 2012 m. nufilmuotas Giuseppe’s Verdi „Kaukių balius“ su solistais Sondra Radvanovsky, Kathleen Kim, Stephanie Blythe, Marcelo Álvarezu ir Dmitrijumi Chvorostovskiu bei dirigentu Fabio Luisi. Per visą teatro istoriją iki 2015 m. ši opera rodyta 302 kartus. Buvo sezonų, kai operos repertuare nebuvo 20 ir daugiau metų, bet atsiradus itin talentingiems solistams, kaip L. Pavarotti, opera per dešimtmetį naujai pastatyta 2 kartus (1980 ir 1990 metais). Naujojo, jau 7-ojo, pastatymo premjera įvyko 2012-aisiais ir tapo publikos mėgstamu bei lankomu spektakliu. Didžiausias šio pastatymo laimėjimas buvo D. Chvorostovskis, debiutavęs teatre 1995 m. operoje „Pikų dama“. Per daugiau nei 20 metų jo sudainuota 180 spektaklių operose „Traviata“, „Karas ir taika“, „Don Karlas“, „Kaukių balius“, „Trubadūras“, „Don Žuanas“, „Rigoletas“, „Eugenijus Oneginas“ ir daugybė kitų. Įsimintiniausias ir paskutinis solisto pasirodymas Niujorko scenoje įvyko 2017 m. gegužę, per Linkolno centro 50-mečio gala koncertą, kuriame solistas buvo sutiktas kelias minutes trukusiomis ovacijomis. Lapkričio mėnesį solistui mirus, teatro vadovas Peteris Gelbas užuojautoje sakė, kad „Dmitrijaus balsas buvo dovana operos klausytojams“.

Gegužės 21-ąją rodyta Giacomo Puccini opera „Turandot“ svarbi dėl kelių priežasčių. Man asmeniškai šią operą teko stebėti gyvai 2019-ųjų spalį, lankantis „Metropolitan opera“ teatre (rašyta https://www.7md.lt/muzika/2019-12-06/Operos-meno-Mekos-stebuklai-), tad tenka prisipažinti – stebint spektaklį gyvai, jausmas yra nepakartojamas. Ko gero, didžiausią efektą palieka tiesiog geniali teatro akustika, o ne vaizdas, mat iš ketvirto ir penkto balkonų matosi tik nedidelė scenos dalis. Kalbant apibendrintai, „Turandot“ yra „Metropolitan opera“ vizitinė kortelė, kaip ir „Bohema“. Pernai vasarą mirusio italų režisieriaus ir scenografo Franco Zeffirelli režisuotos operos amžiams liks teatro istorijoje. Nuo pat debiutinio „Falstafo“ 1964 m. šis režisierius Niujorke sukūrė net 12-kos operų pastatymus: „Falstafas“ (1964), „Antonijus ir Kleopatra“ (1966), „Kaimo garbė“ ir „Pajacai“ (1970), „Otelas“ (1972), „Bohema“ (1981), „Toska“ (1985), „Turandot“ (1987), „Traviata“ (1989), „Don Žuanas“ (1990), „Karmen“ (1996), „Traviata“ (1998). Iš jų tik 2 liko repertuare. Režisieriui mirus, „Bohema“ bei „Turandot“ 2019–2020 m. sezone buvo skirtos jo atminimui, kas įrodė, kad jeigu teatras ir svarstė kurti naują pastatymą (bent jau „Turandot“), tai šių planų tikrai atsisakė. Dar viena priežastis, kodėl „Turandot“ yra svarbi – tai jos premjera Lietuvoje ir sėkmingas operos eksploatavimas LNOBT. Jau minėto režisieriaus R. Wilsono pastatymas su savita scenografija ir statiškais solistų judesiais sukėlė prieštaringų nuomonių bangą. Kad ir kaip ten būtų, „Turandot“ yra viena ryškiausių Puccini operų. 2019 m. spalį nufilmuotame spektaklyje dainavo Christine Goerke, Eleonora Buratto, Yusifas Eyvazovas ir Jamesas Morrisas, dirigavo naujasis teatro muzikos vadovas Yannickas Nézet-Séguinas.

Gegužės 22-ąją rodytas Mozarto „Don Žuanas“ buvo pastatytas dar 1959-aisiais ir rodytas iki pat 1990-ųjų, naujojo F. Zeffirelli pastatymo. Klasikiniame pastatyme pasirodė Joan Sutherland, J. Morrisas ir Gabrielis Bacquier, dirigavo Richardas Bonynge’as. Didinga ir prabangi opera bylojo apie to meto teatro bei solistų meistrystę. Apskritai, „Metropolitan opera“ istorijoje yra buvę sezonų, kai viena opera per sezoną buvo rodoma 25 ar net 30 kartų. Šiandien tai sunku suvokti, mat pačios populiariausios operos, kaip „Karmen“ ar „Bohema“, parodomos daugiausia po 15–16 kartų. „Don Žuanas“ nuo 1883 iki 2019 metų rodytas 576 kartus.

Savaitę užbaigė lietuviams puikiai pažįstamas Charlesio Gounod „Faustas“ (nufilmuotas naujas 2011 m pastatymas) su solistais Marina Poplavskaya, Jonu Kaufmannu ir René Pape bei dirigentu Y. Nézet-Séguinu ir 2012-ųjų Jules’io Massenet „Manon“, kurioje dainavo Anna Netrebko, Piotras Beczała ir Paulo Szotas, dirigavo Fabio Luisi. „Faustas“ ir „Manon“ – tai nauji teatro vadovo projektai, siekiant atnaujinti klasikinius pastatymus ir ieškoti ko nors modernaus. „Faustas“ publikos itin kritikuotas, mat iš operos buvo išimta Valpurgijų nakties baleto scena. Nuo 2011 m. ši opera rodyta apie 20 kartų, netolimoje ateityje planuojamas naujas pastatymas. 1883 m. „Metropolitan opera“ atvėrė duris būtent su „Faustu“, tad JAV ši opera yra tokia pat svarbi, kaip mums „Traviata“. 2009-aisiais mes išvydome kiniškąją „Traviatos“ inscenizaciją, o niujorkiečiams teko tenkintis panašios stilistikos „Faustu“. Argi ne sutapimas? „Faustas“ nuo 1883 iki 2013 metų parodytas 753 kartus.

Prancūziškoji grand opera „Manon“ Lietuvoje statyta net 3 kartus, pastarasis 2015-ųjų pastatymas yra itin mėgstamas ir lankomas LNOBT publikos. Šiame (atšauktame) sezone turėjo būti parodyti net 5 spektakliai iš eilės. Niujorke „Manon“ nuo 1895 iki 2019 metų parodyta 280 kartų. Po savo debiuto Niujorke, A. Netrebko Manon vaidmenį dainavo daugybėje pasaulio teatrų.

Trečią savaitę iš eilės, deja, tenka rašyti apie talentingų ir į istoriją įėjusių solistų netektis. Gegužės 13-ąją netekome prancūzų baritono Gabrielio Bacquier’o, gimusio 1929 metais. 1964–1982 m. Niujorko scenoje solistas pasirodė 123 kartus ir sukūrė vaidmenis tokiose operose kaip „Hofmano pasakos“, „Samsonas ir Dalila“, „Toska“, „Likimo galia“, „Sevilijos kirpėjas“, „Džanis Skikis“, „Don Paskualė“, „Don Žuanas“.

Vienuoliktąją ir dvyliktąją transliacijų savaites turėsime progą išvysti operas „Fausto pasmerkimas“ (2008), „Ernanis“ (2012), „Manon Lesko“ (1980), „Trojėnai“ (2013), „Sonambula“ (2009), „Meilės eliksyras“ (2018), „Salomėja“ (2008), „Puritonai“ (2007), „Lulu“ (2015), „Orfėjas ir Euridikė“ (2009), „Toska“ (1978), „Keršto angelas“ (2017), „Otelas“ (2015) ir „Šventoji“ (2008).

B. d.