7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kristupas Antanaitis

Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XX)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Jau beveik 40 savaičių garsiausias pasaulio teatras savo turinį rodo internete. Daugybė operų iš skirtingų laikotarpių leidžia susipažinti su vienais geriausių pasaulio kūrėjų, solistų bei dirigentų, pamatyti, kaip atrodė skirtingo laikotarpio menas. Niujorko „Metropolitan opera“ repertuare visuomet buvo ir klasikinių pastatymų, ir modernių, koja kojon su laiku žengiančių veikalų – šiuolaikinių operų, klasikinių veikalų modernių interpretacijų. Joks kitas pasaulio teatras nėra taip plačiai pasiekiamas ir aptarinėjamas kaip Niujorko opera, tad nenuostabu, jog prabėgus beveik devyniems mėnesiams šis ciklas vis dar tęsiamas.

„Aida“. 1908 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Aida“. 1908 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Baritonas V. Maurel su G. Verdi. 1895 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Baritonas V. Maurel su G. Verdi. 1895 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo scenografija operai „Užburtoji fleita“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo scenografija operai „Užburtoji fleita“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo sukurta uždanga 1966 m. „Užburtosios fleitos“ pastatymui. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo sukurta uždanga 1966 m. „Užburtosios fleitos“ pastatymui. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Nybelungų žiedo“ technikos bandymai. 2017 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Nybelungų žiedo“ technikos bandymai. 2017 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Parduotoji nuotaka“. 1909 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Parduotoji nuotaka“. 1909 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Toska“. 1917 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Toska“. 1917 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Dirigentas Jonas Aleksa (1939–2005) prisimintas Slovakijoje

Maestro 15-osioms mirties metinėms

Neprilygstamas interpretatorius ir visų mylimas bei gerbiamas dirigentas Jonas Aleksa seniai nebevarsto operos ir baleto teatro durų. Sunku patikėti, kad prabėgo jau penkiolika metų, kai maestro iškeliavo amžinybėn. Ryškų pėdsaką jis paliko ne tik Lietuvos operoje. 1990–1994 m. dirigentas dirbo Slovakijoje ir ten yra prisimenamas kaip pakėlęs teatro meninį lygį ir įnešęs svarbų indėlį į Slovakijos operos meną.

Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XIX). Kelionė su opera per epochas

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Niujorko „Metropolitan opera“ toliau sėkmingai transliuoja savo spektaklius internetu. Mažai kas žino, kad teatras savo internetinėje platformoje yra paviešinęs visą archyvą, sudarytą iš 700 radijo, televizijos bei kino įrašų, kurių seniausi datuojami dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Susimokėjus 14,99 JAV dolerių kas mėnesį galima žiūrėti bei klausytis visų įrašų, kurių dauguma restauruoti. Nemokamos internetinės transliacijos taip pat tarnauja kaip mokomoji priemonė – juk operos solistai iš anksto žino, kad netrukus kurs vieną ar kitą vaidmenį, tad tai puiki proga pamatyti geros kokybės spektaklį.

A. Bergas ir opera „Lulu“. „Metropolitan opera“ nuotr.
A. Bergas ir opera „Lulu“. „Metropolitan opera“ nuotr.
B. Brittenas ir opera „Peteris Graimsas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
B. Brittenas ir opera „Peteris Graimsas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ch. Gounod ir opera „Romeo ir Džuljeta“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ch. Gounod ir opera „Romeo ir Džuljeta“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ch. W. Gluckas ir opera „Orfėjas ir Euridikė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ch. W. Gluckas ir opera „Orfėjas ir Euridikė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ph. Glassas ir opera „Echnatonas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Ph. Glassas ir opera „Echnatonas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G.F. Händelis ir opera „Rodelinda“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G.F. Händelis ir opera „Rodelinda“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G. Puccini ir opera „Mergina iš Vakarų“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G. Puccini ir opera „Mergina iš Vakarų“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G. Rossini ir opera „Semiramidė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
G. Rossini ir opera „Semiramidė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Kad į operą sugrįžtų teatras

Jubiliejinis pokalbis su operos soliste, LNOBT garbės emerite Irena Jasiūnaite

Šiuo metu bene vyriausiai Lietuvoje operos solistei, spalio 29-ąją minėjusiai garbingą 95-erių metų jubiliejų, Irenai Jasiūnaitei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo suteiktas Garbės emeritės vardas, įvyko iškilminga apdovanojimo įteikimo ceremonija. I. Jasiūnaitė tapo trečiąja teatro garbės emerite. Pirmasis apdovanojimas 2013 m. buvo įteiktas Virgilijui Noreikai, o antrasis 2018-aisiais – Vaclovui Daunorui.

Irena Jasiūnaitė operoje „Karmen“. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė operoje „Karmen“. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė (Eboli) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė (Eboli) operoje „Don Karlas“. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė. LNOBT archyvo nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Jonas Sakalauskas. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Jonas Sakalauskas. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Sofija Jonaitytė. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Sofija Jonaitytė. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Vladimiras Prudnikovas. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Irena Jasiūnaitė ir Vladimiras Prudnikovas. LNOBT / L. Meškutavičiaus nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos karalius Niujorke

Vaclovo Daunoro kelio „Metropolitan opera“ pėdsakais

Operos karaliumi tituluoto įžymiojo boso Vaclovo Daunoro biografiją puošia ne tik dainavimas Lietuvos operos teatre, daugybėje scenų tuometėje Sovietų Sąjungoje, bet ir stažuotė Milano „La Scala“ (1966–1968 m.), kur jis dainavo Monteronę Giuseppe’s Verdi operoje „Rigoletas“ ir Didįjį žynį Wolfgango Amadeus Mozarto „Idomenėjuje“. 1967 m. „Rigoleto“ spektaklyje teko pasirodyti su pačiu Luciano Pavarotti.

Po spektaklio „Toska“: Vaclovas Daunoras, Carol Vaness (Karolina Vyšniauskaitė), Luciano Pavarotti. „Metropoliten opera“, 1999 m. J. Katinaitės asmeninio archyvo nuotr.
Po spektaklio „Toska“: Vaclovas Daunoras, Carol Vaness (Karolina Vyšniauskaitė), Luciano Pavarotti. „Metropoliten opera“, 1999 m. J. Katinaitės asmeninio archyvo nuotr.
Vaclovas Daunoras prie „Metropoliten opera“. Teatro archyvo nuotr.
Vaclovas Daunoras prie „Metropoliten opera“. Teatro archyvo nuotr.
Operos „Toska“ „Metropoliten opera“ teatre bukletas. Teatro archyvo nuotr.
Operos „Toska“ „Metropoliten opera“ teatre bukletas. Teatro archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XVIII)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Pastarosios trys savaitės Niujorko „Metropolitan opera“ teatrui buvo išties intensyvios ir sudėtingos. Ne todėl, kad žymiausias pasaulio operos teatras intensyviai dirbtų, o dėl to, kad pasaulį apskriejo nemažai naujienų, susijusių su šios įstaigos veikla. Pirma ir svarbiausia naujiena, kuri sukėlė dar daugiau šoko nei teatro uždarymas, – rugsėjo 30-ąją pasirodžiusi žinia, jog bene geriausias pasaulio baritonas lenkas Mariuszas Kwiecieńis baigia savo karjerą. 1999 m. įvykęs debiutas iki paskutinio spektaklio 2018-aisiais leido solistui prestižiškiausioje pasaulio scenoje pasirodyti 214 kartų. Žymusis baritonas savo karjerą iš dalies baigia dėl prieš keletą metų šiame teatre patirtos stuburo traumos dainuojant Wolfgango Amadeus Mozarto „Don Žuane“.

„Ana Bolena“.  „Metropolitan opera“ nuotr.
„Ana Bolena“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Dievų žūtis“.  „Metropolitan opera“ nuotr.
„Dievų žūtis“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Marija Stiuart“.  „Metropolitan opera“ nuotr.
„Marija Stiuart“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Reino auksas“.  „Metropolitan opera“ nuotr.
„Reino auksas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Robertas Devere“.  „Metropolitan opera“ nuotr.
„Robertas Devere“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Valkyrija“.  „Metropolitan opera“ nuotr.
„Valkyrija“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Zygfridas“.  „Metropolitan opera“ nuotr.
„Zygfridas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Scenoje ir už jos

Jubiliejinis pokalbis su operos soliste ir ilgamete LNOBT darbuotoja Laima Šalučkaite

Šiemet gražų jubiliejų mininti dainininkė, sopranas Laima Šalučkaitė Lietuvos operoje yra sukūrusi tokius vaidmenis kaip Valdovė „Legendoje apie meilę“, Berta „Sevilijos kirpėjuje“, Mersedes „Karmen“, Fiodoras „Borise Godunove“, Anina „Traviatoje“. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras rugsėjo 5-ąją solistei paskyrė „Turandot“.

Laima Šalučkaitė (Valdovė) operoje „Legenda apie meilę“
Laima Šalučkaitė (Valdovė) operoje „Legenda apie meilę“
Laima Šalučkaitė operoje „Batuotas katinas“
Laima Šalučkaitė operoje „Batuotas katinas“
Laima Šalučkaitė – režisieriaus asistentė. Asmeninio archyvo nuotr.
Laima Šalučkaitė – režisieriaus asistentė. Asmeninio archyvo nuotr.
Laima Šalučkaitė ir Monika Wiesler po operetės „Vienos kraujas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Laima Šalučkaitė ir Monika Wiesler po operetės „Vienos kraujas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XVII)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Nuo kovo mėnesio visas prabėgęs laikas suteikė vilties, kad anksčiau ar vėliau vėl grįšime į vėžes ir gyvenimas tekės sena vaga. Niujorko „Metropolitan opera“, atšaukusi savo spektaklius kovo viduryje, viltingai tikėjosi sugrįžti rudenį. Beje, rugsėjo 22-ąją turėjo įvykti naujojo sezono premjera – Giuseppe’s Verdi „Aida“. Pastatymas, turėjęs pakeisti tris dešimtmečius scenoje gyvavusią senąją versiją, nuo pat pradžių buvo labai laukiamas, nes teatras žadėjo dar įspūdingesnį reginį ir daug scenos žvaigždžių. Deja, virusas sujaukė šiuos planus. Teatras greitai „perjungė pavarą“ ir paskelbė, kad atšaukia visą rudens repertuarą ir sezoną pradės gruodžio 31-ąją iškilmingu koncertu. Rugsėjo 23-iosios vakarą paaiškėjo, kad „Metropolitan opera“ atšaukia netgi visą 2020–2021 m. sezoną ir tą pačią dieną paskelbė būsimąjį 2021–2022 m. sezono repertuarą su tiksliomis datomis bei solistų sudėtimis.

„Don Žuanas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Don Žuanas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Euridikė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Euridikė“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Hamletas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Hamletas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Don Karlas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Don Karlas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Aida“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Aida“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Ugnies angelas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Ugnies angelas“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Užburtoji fleita“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Užburtoji fleita“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Vaikštantis numirėlis“. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Vaikštantis numirėlis“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Reveransas genijui

Šv. Kristoforo kamerinio orkestro sezono pradžios koncertas su Petru Geniušu

Vasariškai šiltą rugsėjo 24-osios vakarą, skindamasis kelią Vilniaus gatvėje pro barus ir žmonių minią, susimąsčiau, kiek publikos yra koncertų salėse, kaip ji yra ribojama ir varžoma, kai tuo tarpu kavinėse bei baruose ar visai neseniai praūžusioje Tautų mugėje minios pramogautojų trinte trinasi vienas į kitą be jokių apsaugos priemonių ir niekam nė motais ten riboti lankytojų kiekį. Apie nesuprantamus valdžios sprendimus diskutuoja daugelis. Ačiū Dievui, yra menas, kuris leidžia pamiršti beprotišką pasaulio ritmą bei taisykles ir nors trumpam nusikelti kelis šimtus metų atgal, kur tarsi gali pajusti XVIII a. Vieną ir visą klasikos grožį.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Petras Geniušas, Modestas Barkauskas. L. Mataičio nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Petras Geniušas, Modestas Barkauskas. L. Mataičio nuotr.
Modestas Barkauskas. L. Mataičio nuotr.
Modestas Barkauskas. L. Mataičio nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. L. Mataičio nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. L. Mataičio nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Petras Geniušas, Modestas Barkauskas. L. Mataičio nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Petras Geniušas, Modestas Barkauskas. L. Mataičio nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Petras Geniušas. L. Mataičio nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Petras Geniušas. L. Mataičio nuotr.
Kristupas Antanaitis

Vienmetis su lietuvių operos menu

Prisimenant Maestro Rimą Geniušą jo 100-ųjų gimimo metinių proga

Operos teatras yra itin sudėtingas mechanizmas. Choras, orkestras, solistai, visas techninis bei administracinis personalas, o kalbant apie Lietuvos operos teatrą – dar ir baleto trupė. Norint suvaldyti visą kolektyvą reikia ne tik didelės patirties, bet ir diplomatijos. Daug ką teatro mašina paprasčiausiai „suvalgo“, bet mūsų operos istorijoje buvo ir vis dar yra (mūsų atmintyje taip pat) asmenybių, kurios ne tik sugebėjo puikiai ar net meistriškai tvarkytis su teatro meniniais reikalais ir buitimi, bet ir buvo ryškūs savo srities profesionalai. Vienas tokių – dirigentas, pianistas ir pedagogas Rimas Geniušas (1920–2012), kurio šimtmetį minėjome rugpjūčio 28-ąją.

Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimo Geniušo karikatūra. Autorė Irena Geniušienė
Rimo Geniušo karikatūra. Autorė Irena Geniušienė
Rimo Geniušo karikatūra. Autorė Irena Geniušienė
Rimo Geniušo karikatūra. Autorė Irena Geniušienė
Irena Geniušienė. K. Norvilaitės nuotr.
Irena Geniušienė. K. Norvilaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas