Operos internetu (XV)

Pradėjęs rašyti apžvalgų ciklą apie Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijas, nesitikėjau, kad tekstų bus tiek daug, o transliacijos nesibaigs ir vasarą. Deja, kaip ir visi geri dalykai, taip ir šis ciklas turi pabaigą, nors niekuomet negali žinoti, ką po vasaros atneš ruduo. Tad reikia tikėtis, kad, neveikiant teatrui Niujorke, bus galima aptarti virtualius spektaklius ir toliau.

Penkioliktoji savaitė, atrodo, nepažėrė nieko naujo ar ypatingo. Tačiau pažiūrėjus atidžiau tampa aišku, kad teatro magija ir paslaptis slypi visumoje – atrodo, ne itin „kabinantis“ libretas ar muzika, tačiau stebint solistų vaidybą, girdint tobulus balsus, puikiai derantį orkestrą ir dekoracijas, suvoki, kad „Metropolitan opera“ niekada nežiūri į veikalus vienpusiškai.

Taip nutiko ir su Giuseppe’s Verdi „Traviata“, kuri per visą šį transliacijų laiką parodyta jau 4 kartą! Paskutinis „Traviatos“ įrašas (3 nufilmuoti modernaus pastatymo su Zalcburgo festivaliu ir vienas premjerinis, 2018 metų) buvo nufilmuotas 2017 m. su solistais Sonya Yoncheva, Michaeliu Fabiano, Thomasu Hampsonu bei dirigentu Nicola Luisotti. Vien dėl T. Hampsono kuriamo Tėvo vaidmens buvo verta stebėti šią modernią, bet nykią interpretaciją, mat garsusis solistas (beje, šįmet turėjęs pasirodyti ir Vilniaus festivalyje) žavi ne tik vokalu, bet ir puikia vaidyba.

Joninių išvakarėse buvo rodoma itin sudėtinga Johno Adamso opera „Atominis daktaras“ („Doctor Atomic“), vaizduojanti atominio ginklo sukūrimą ir panaudojimą per Antrąjį pasaulinį karą. Šią operą į repertuarą įtraukti nori ir LNOBT. Nežinia, kaip Lietuvos publika priimtų tokį sudėtingą minimalistinį veikalą, bet lyginant su anksčiau matyta to paties kompozitoriaus opera „Niksonas Kinijoje“, „Atominis daktaras“ yra kur kas įdomesnis ir muzikine kalba vertingesnis kūrinys. 2008–2009 m. sezone nufilmuota opera parodyta tik tąkart, daugiau į repertuarą nebegrįžo. Įraše klausėmės, kaip dainuoja solistai Sasha Cooke, Thomas Glennas, Geraldas Finley, Richardas Paulas Finkas, orkestras pakluso Alano Gilberto mostams.

Po 20 metų pertraukos, 2018-aisiais, į teatro repertuarą naujo pastatymo pavidalu grįžo bene žymiausia prancūziška opera – Camille’o Saint-Saënso „Samsonas ir Dalila“, kurioje debiutavo ir lietuvių tenoras Vaidas Vyšniauskas (Kristian Benedikt). Gaila, kad solistas pasirodė tik sezono viduryje, viename spektaklyje, tačiau premjeroje rudenį jam teko gelbėti pagrindinį tenorą, nes trečiajame veiksme šiam dingo balsas. Lietuvoje pasigirdo kalbos, kad netrukus kine rodomoje operoje galbūt išvysime ir lietuvį. Deja, taip neatsitiko. Opera pasakoja įdomią biblijinę istoriją. Senovės Palestinoje, 1150 pr. Kr., žydai kenčia filistinų priespaudą. Pastarųjų lyderis Abimelehas spaudžia žydus išsižadėti Jehovos ir priimti filistinų dievą. Žydų karžygys Samsonas, pasižymintis antgamtine jėga, nužudo Abimelehą ir išveda žydus iš Gazos ruožo. Dagono šventyklos kunigas prakeikia Samsoną ir ima ieškoti būdų kerštui. Jam į pagalbą atskuba filistinų gražuolė Dalila, buvusi Samsono mylimoji. Kartu su kunigu moteris sukuria planą ir ima jį vykdyti. Pakvietusi Samsoną susitikti, Dalila vėl jį apsvaigina savo grožiu ir žydų didvyris praranda budrumą. Naudodama moteriškas gudrybes, Dalila meldžia Samsoną pasakyti, kokia yra jo antgamtiškos stiprybės paslaptis. Pasidavęs moteriškiems kerams, Samsonas galų gale nebepaiso nei niūrių žydų pranašysčių, nei Dievo pasiųsto perspėjimo griaustinio pavidalu. Pagaliau sužinojusi, kad Samsono galia slypi jo ilguose plaukuose, Dalila pakviečia sargybinius. Filistinai nukerpa jam plaukus, išduria akis ir įmeta į kalėjimą. Švenčiant didžiausio priešo nugalėjimą, Dagono šventykloje vyksta bakchanalija. Vyriausias kunigas ir Dalila tyčiojasi iš aklo, bejėgio Samsono ir verčia jį garbinti filistinų dievus. Paprašęs sargybinio prirakinti jį prie pagrindinių šventyklos kolonų, Samsonas meldžia Jehovos sugrąžinti jam jėgą. Jo malda išklausoma. Pajutęs galios antplūdį, Samsonas paskutinį kartą įtempia raumenis, staigiu trūktelėjimu sugriauna atramines kolonas ir Dagono šventykla sugriūva, palaidodama filistinus, Dalilą ir patį Samsoną. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis sukūrė Elīna Garanča, Roberto Alagna, Laurent’as Naouri, Elchinas Azizovas, Dmitrijus Belosselskis, dirigavo seras Markas Elderis. Nuo pirmojo spektaklio 1895 m. iki paskutinio vaidinimo 2019-ųjų kovą „Samsonas ir Dalila“ Niujorke vaidinti 239 kartus.

Lietuvos publikai puikiai pažįstama Jules’io Massenet opera „Manon“ prieš keletą savaičių buvo rodoma su Anna Netrebko, spektaklis įrašytas 2012-aisiais. Tačiau birželio 25 d. operoje gėrėjomės solistės Lisette Oropesa benefisu, mat ši kylanti žvaigždė per gerą dešimtmetį Niujorke sukūrė nemažai įsimintinų vaidmenų ir yra laikoma rimta konkurente žymiausiems pasaulio sopranams. Operoje „Manon“ jos sukurtas personažas buvo toks įsimenantis ir puikus, kad norėjosi ploti kartu su teatre esančia publika. Reta galimybė pamatyti, kaip žiūrovai nenustygdami vietoje šaukia bravo solistams dar tik besileidžiant veiksmo ar paveikslo uždangai ir grojant orkestrui. Šiame 2019 m. įrašytame spektaklyje taip nutiko beveik su visų scenų finalais. Kartu su L. Oropesa spektaklyje dainavo Michaelis Fabiano, Carlo Bosi, Arturas Rucińskis, Brettas Polegato, Kwangchulas Younas, dirigavo Maurizio Benini.

Birželio 26-ąją buvo viena tų retų progų, kai galėjome gerėtis legendiniais balsais: Kathleen Battle, Luciano Pavarotti, Juanu Ponsu ir Enzo Dara. 1991 m. nufilmuotas legendinis Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“ – tikra puota muzikos gurmanams. „Facebook“ yra „Metropolitan opera“ choro ir orkestro puslapiai, kuriuose atlikėjai patys kelia įvairias nuotraukas ar dalijasi prisiminimais. Būtent prieš „Meilės eliksyrą“ buvo įkelta daugiausiai nuotraukų per visą laiką nuo kovo vidurio, mat tiek choro, tiek orkestro artistai džiaugėsi ryšiu su L. Pavarotti, tad buvo galima pamatyti nemažai įdomių fotografijų iš užkulisių. Operai dirigavo Jamesas Levine’as, kuris, beje, birželio 23-ąją šventė savo gimimo dieną. „Meilės eliksyras“ per visą teatro istoriją suvaidintas 302 kartus.

Savaitę pabaigė dvi puikios operos. Visi žinome garsiąją Pelenės istoriją. Šiame karantino operų laike pamatėme Gioacchino Rossini „Pelenę“, bet retas melomanas žino, kad Massenet taip pat yra sukūręs operą ta pačia tema. Prancūziškoji „Pelenė“ Niujorke pirmą kartą buvo pastatyta vos 2017 metais. Spektaklyje dainavo Kathleen Kim, Joyce DiDonato, Alice Coote, Stephanie Blythe, Laurent’as Naouri, dirigavo Bertrand’as de Billy. Charles’io Perrault pasakos motyvais sukurta opera pasakoja vieną labiausiai pažįstamų pasakų, kurios siužeto čia priminti nė neverta.  

Sekmadienį išvydome Wolfgango Amadeus Mozarto „Užburtąją fleitą“, kurios modernaus pastatymo premjera įvyko 2004 m. ir yra rodoma iki šiol bei labai mėgstama publikos. 2017 m. nufilmuota opera su solistais Golda Schultz, Kathryn Lewek, Charlesu Castronovo, Markusu Werba, Christianu Van Hornu ir René Pape buvo išskirtinis įvykis ne tik dėl vokalinių šių artistų galimybių, bet ir dėl dirigento J. Levine’o, mat tai buvo paskutinis jo pasirodymas teatre – prabėgus savaitei po transliacijos, dirigentas buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. „Užburtoji fleita“ „Metropolitan“ teatre rodyta 459 kartus.

Transliacijų savaitės tęsis, artimiausiu laiku bus rodomos operos „Pulko duktė“ (2019), žiūrovų prašymu rodoma „Valkirija“ (1989), „Nosis“ (2013), „Karmen“ (2014), „Don Žuanas“ (2011), „Don Paskualė“ (1979), „Ežero mergelė“ (2015) ir kitos. Tačiau apžvalgoje daroma vasaros atostogų pertrauka, su viltimi įdomiausias operų transliacijas aptarti rudenį.