Operos internetu (XVI)

Stebėtina, kaip greitai lekia laikas. Atrodo, tik vakar sukaustyti baimės per televiziją stebėjome ministro pirmininko kalbą, kaip keisis gyvenimas ir bus sunku, o šiandien jau skaičiuojame pirmąsias rudens dienas. Pasaulis iš dalies atsigavo po pandemijos, tačiau kultūrai vis dar sunkūs laikai, ypač už Atlanto. Niujorko „Metropolitan opera“ nuo pat kovo vidurio nerodo nė vieno spektaklio. Teatras vis dar uždarytas ir viltingai laukia gruodžio 31-osios, kai gala koncertu turėtų pradėti savo naująjį, 136-ąjį sezoną.

Nuo paskutinės apžvalgų ciklo dalies liepos pradžioje praėjo pora mėnesių, bet operos meka vis dar rodo operų įrašus. Įdomu, jog per visą šį laiką buvo parodyti beveik visi turimi teatro įrašai nuo pat pirmosios transliacijos 1977 metais iki šių dienų. Liko tik kelios operos, kurių teatras iki šiol nerodo. O nuo rugpjūčio pabaigos „Metropolitan opera“ ėmė kartoti jau matytus įrašus. Iš dalies atrodo keista, tačiau geriau pagalvojęs supranti, kad daugelio spektaklių dėl tam tikrų priežasčių nepavyko pamatyti, tad taip sudaroma savotiška galimybė išvysti jų kartojimą.

Dar vienas dalykas, vykęs per vasarą, – tai virtualūs teatro kursai muzikantams, kuriuos veda orkestro kolektyvas. Taip pat liepos pabaigoje prasidėjo vaikų vasaros stovykla, kurios metu (žinoma, virtualiai) vaikai turėjo nupiešti savo matytą operą. Piešinius vertino teatro solistai, jie pakomentavę dar atliko ir vieną kitą ariją. Trečias dalykas – 12 koncertų ciklas, išsidėstęs tarp rugpjūčio ir gruodžio mėnesių. Kas 2–3 savaites garsiausi solistai rengia savo solo pasirodymus, kurie yra iš anksto įrašomi. Tačiau norint pamatyti koncertą reikia susimokėti 20 JAV dolerių ir gauti prisijungimo kodą. Taip teatras renka lėšas, mat nuo balandžio 1-osios niekas negauna atlyginimo. „Metropolitan opera“ gyvena iš privačių lėšų, tad nevykdant veiklos nėra už ką mokėti. Skamba tragiškai, bet tokia šiandieninė realybė. Reikia tikėtis, kad ši įstaiga nebankrutuos ir pasibaigus epidemijai vėl viskas grįš į savo vėžes.

Teatro bendruomenės neaplenkė ir mirties šešėlis. Rugpjūčio 14-ąją iškeliavo 1938 m. gimęs klarnetų grupės koncertmeisteris Josephas Rabbai, dirbęs teatre 1980–2003 metais.

Per visą šį laiką nuo liepos 2 d. buvo parodyti 63 spektakliai. Aptarti visus veikalus su solistais ir įrašymo metais būtų itin sudėtinga, tad norisi parodyti konkrečią schemą, kokie kūriniai buvo rodyti vasarą.

* „Agripina“ yra vienintelė barokinė opera;
** „Jonukas ir Gretutė“ vaidinamas anglų kalba.

Lentelėje matyti, kad dominuoja itališkos operos, tačiau jas sparčiai vejasi prancūziški kūriniai bei operos anglų kalba. 25-oji teatro savaitė (rugpjūčio 31 – rugsėjo 6) buvo skirta vien tik moderniosioms XX a. operoms, o 24-ąją savaitę (rugpjūčio 24–30) „Metropolitan opera“ dedikavo Giuseppe’i Verdi.

Kol kas yra paskelbta būsima 26-oji transliacijų savaitė, per kurią bus galima pakartotinai išvysti operas „Manon“, „Romeo ir Džuljeta“, „Fausto pasmerkimas“, „Pelenė“, „Perlų žvejai“, „Trojėnai“ ir „Verteris“. Deja, bet iki šiol neturėjome progų išvysti triptiko „Apsiaustas“, „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“, operų „Pirmasis imperatorius“, „Aida“ (2009 m. su Violeta Urmana), „Rodelinda“, „Užkerėtoji sala“ ir „Julijus Cezaris“. Tad belieka tikėtis ir laukti, kad iki pat gruodžio pabaigoje numatomos teatro atidarymo datos turėsime galimybę stebėti senų spektaklių įrašus, o po Naujųjų sugrįšime į kino teatrus gėrėtis naujausiomis premjeromis.