7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ingrida Jankauskaitė

Drąsa interpretuoti

Pokalbis su dramaturge Sandra Bernotaite

Sandra Bernotaitė sukūrė tokių spektaklių kaip „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“ (rež. Saulė Degutytė-Šiekštelienė, Jaunimo teatras, 2023), „Aš – žvėris!“ (rež. Rokas Lažaunykas, Kauno valstybinis lėlių teatras, 2022), „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“ (rež. Lažaunykas, Kauno valstybinis lėlių teatras, 2020) ir kt. dramaturgiją. Parašė pjesę monospektakliui apie Virginią Woolf „Paskutinė valanda“ (2020), parašė ir režisavo spektaklį „Dabar aš esu“ (2019), debiutavo su monospektakliu „Dvasiniai reikalai“ (2003) ir šokio spektakliu „Va bank“ (2000).

Sandra Bernotaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Sandra Bernotaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – žvėris!“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – žvėris!“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – žvėris!“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – žvėris!“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“. Kauno valstybinio lėlių teatro nuotr.
Kristupas Antanaitis

„Aš labai negreit visko išmokau“

Aktorių Rytį Gustaitį (1950–2013) prisimenant

Lapkričio 28-ąją sukanka lygiai dešimt metų, kai mirė Klaipėdos dramos teatro aktorius Rytis Gustaitis. 1950 m. jis gimė Kaune, šeimai anksti persikėlus į Vilnių, mokėsi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje, baigė tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatro fakultetą ir įgijo aktorinio meistriškumo specialybę (kurso vadovė Irena Vaišytė).

Rytis Gustaitis, Irena Simonaitytė ir Povilas Stankus spektaklyje „Niekada nesakyk sudie“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Rytis Gustaitis, Irena Simonaitytė ir Povilas Stankus spektaklyje „Niekada nesakyk sudie“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Valentina Leonavičiūtė, Jūratė Jankauskaitė, Rytis Gustaitis ir Mykolas Petkevičius spektaklyje „Niekada nesakyk sudie“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Valentina Leonavičiūtė, Jūratė Jankauskaitė, Rytis Gustaitis ir Mykolas Petkevičius spektaklyje „Niekada nesakyk sudie“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Rytis Gustaitis ir Valentina Leonavičiūtė spektaklyje „Niekada nesakyk sudie“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Rytis Gustaitis ir Valentina Leonavičiūtė spektaklyje „Niekada nesakyk sudie“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Rytis Gustaitis ir Julija Sakalaitė spektaklyje „Katės namai“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Rytis Gustaitis ir Julija Sakalaitė spektaklyje „Katės namai“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Vytautas Paukštė ir Rytis Gustaitis spektaklyje „Mažvydas“
Vytautas Paukštė ir Rytis Gustaitis spektaklyje „Mažvydas“
Rytis Gustaitis ir Kęstutis Macijauskas spektaklyje „Nebaigta pjesė“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Rytis Gustaitis ir Kęstutis Macijauskas spektaklyje „Nebaigta pjesė“. Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotr.
Rytis Gustaitis ir Nelė Savičenko spektaklyje „Kelias į Damaską“.
Rytis Gustaitis ir Nelė Savičenko spektaklyje „Kelias į Damaską“.
Rytis Gustaitis. B. Aleknavičiaus nuotr.
Rytis Gustaitis. B. Aleknavičiaus nuotr.
Greta Vilnelė

Dirbtiniu žinojimu neapsimetančios pjesės

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Šiemet Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamo šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“, vykusio lapkričio 7–12 d., dėmesys buvo nukreiptas į vokiečių autorius – Norą Abdel-Maksoud, Falką Richterį, Tobiasą Schusterį ir Ewę Benbenek. Tačiau pjesių skaitymų savaitę savo kūriniu atidarė Žygimantas Kudirka, o jį keitė ukrainiečių autorė Natalija Vorožbit. Šis festivalio programos laisvumas praturtino ją skirtingais kultūriniais kontekstais.

Gediminas Rimeika, Miglė Polikevičiūtė ir Vainius Sodeika pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika, Miglė Polikevičiūtė ir Vainius Sodeika pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Augustė Šimulynaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Augustė Šimulynaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė ir Adrija Čepaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė ir Adrija Čepaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Monika Bičiūnaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Monika Bičiūnaitė pjesės „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Barzdžius ir Vesta Grabštaitė pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Barzdžius ir Vesta Grabštaitė pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vesta Grabštaitė pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vesta Grabštaitė pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Barzdžius pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Barzdžius pjesės „Apie ką ši pjesė?“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vesta Grabštaitė ir Povilas Barzdžius pjesės „Apie ką ši pjesė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Vesta Grabštaitė ir Povilas Barzdžius pjesės „Apie ką ši pjesė“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Zavedskaitė

Susitikti su paaugliu ir su Sofokliu

Spektaklis paaugliams „ANTI“ projekte „Teatras keliauja pas vaikus“

Važiuodama į ASSITEJ Lithuania / Lietuvos ASITEŽAS projekto „Teatras keliauja pas vaikus“ spektaklį paaugliams „ANTI“, tądien rodytą Troškūnuose, Kazio Inčiūros gimnazijoje, netoli Anykščių, mąsčiau, kad pastaruoju metu Lietuvos teatre stipriai didėja dėmesys paauglių auditorijai. „Low Air“ šokio teatras, režisierius ir dramaturgas  Aleksandras Špilevojus, režisierė ir aktorė Andra Kavaliauskaitė, aktorius ir dramaturgas Raimondas Klezys su jaunimu kalbasi kaip su sau lygiais. Visiems šiems kūrėjams būdingas atvirumas – jie kviečia paauglius ne tam, kad kažką jiems parodytų ar pasirodytų: jie kviečia kalbėtis, dalintis, žiūrėti vieni kitiems į akis.

Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Dovilė Klementjeva spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aidas Jurgaitis ir Martynas Klementjevas spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Aliona Kuriakina spektaklyje „ANTI“. A. Gudo nuotr.
Ignas Zalieckas

Kostiumas – svarbus spektaklio elementas

Pokalbis su dailininke Dovile Gudačiauskaite

Dailininkė Dovilė Gudačiauskaitė sukūrė kostiumus tokiems spektakliams kaip „Feromonai“ (rež. Jo Strømgrenas, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2023), „Ruletė“ (rež. Strømgrenas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, LNDT, 2023), „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ (rež. Ieva Kaniušaitė, 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Julija“ (rež. Kirilas Glušajevas, LNDT, 2020), „Lokis“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, LNDT, 2017), „Dreamland“ (rež. Mantas Jančiauskas, LNDT, 2017), „Žuvėdra“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras, 2014), „Atžalynas“ (rež. Jonas Vaitkus, LNDT, 2013) ir kt.

Dovilė Gudačiauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Gudačiauskaitė. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ruletė“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ruletė“. D. Matvejevo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Fossilia“. D. Matvejevo nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Vaidilė Juozaitytė, Adelė Šuminskaitė, Marius Čižauskas ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“. V. Sodeikos nuotr.
Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Alvydė Pikturnaitė ir Vainius Sodeika spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas, Jolanta Dapkūnaitė ir Airida Gintautaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Cicėnas, Jolanta Dapkūnaitė ir Airida Gintautaitė spektaklyje „Julija“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas