Pokalbis „Diena po „Tuoktuvių“ – Eimunto Nekrošiaus kūrybos Varšuvoje apžvalga

Varšuvos nacionalinio teatro gastroles su paskutiniuoju režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektakliu „Tuoktuvės“ vainikuos ypatingas susitikimas. Lapkričio 24 d. 12 val. Jaunimo teatro pagrindinėje salėje su lietuvių publika susitiks pagrindinius vaidmenis „Tuoktuvėse“ atliekantys aktoriai, lenkų teatro žvaigždės Danuta Stenka, Jerzy Radziwiłłowicz, Mateusz Rusin, Grzegorz Małecki bei vienas iš Varšuvos nacionalinio teatro vadovų Tomasz Kubikowski. Susitikimą, pavadintą „Diena po „Tuoktuvių“, moderuos garsus lenkų teatro kritikas ir ilgametis E. Nekrošiaus teatro tyrinėtojas Łukasz Drewniak.

Pasak Ł. Drewniako, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūryba Varšuvos nacionaliniame teatre buvo didžiausia dovana jo scenos meno gerbėjams Lenkijoje: „Manau, tai buvo vienintelis teatras Lenkijoje, kur jis galėjo įgyvendinti savo kūrybinę viziją, galėjo rasti aktorių, gebančių dirbti su juo ir rasti bendrą kalbą. Ypač didelę įtaką Lenkijos teatrui E. Nekrošius turėjo XXI amžiaus pradžioje. Kokia buvo Lenkijos publikos, kritikų ir meno bendruomenės reakcija? Ką ji byloja apie mus? Ar šis kvietimas jam nebuvo pavėluotas?“ Pokalbio moderatorius ketina pasvarstyti su Nekrošiumi dirbusiais Lenkijos aktoriais, kodėl savo antrajam spektakliui Lenkijoje jis pasirinko Gombrowicziaus kūrinį. Kokią vietą jis užima visame Nekrošiaus repertuare? Ir kuo Nekrošiaus „Tuoktuvių“ versija skiriasi nuo kitų garsių šios pjesės pastatymų Lenkijoje?

Ł. Drewniakas su pašnekovais bandys „praskleisti teatro uždangą ir parodyti, kaip atrodė kūrybos procesas“. Bus prisimintas ankstesnis E. Nekrošiaus pastatymas Varšuvoje pagal Adomo Mickevičiaus „Vėlines“ bei aptariama, kuo buvo panašūs ir skyrėsi abiejų spektaklių kūrybos procesai.  „Išgirsime, ką iš tiesų mano „senieji“ ir „naujieji“ su Nekrošiumi dirbę aktoriai: tie, kurie buvo su juo nuo pat pirmųjų pirmojo spektaklio repeticijų ir tie, kurie prisijungė kuriant „Tuoktuves“. Kas nutiko, kai Nekrošiaus kūrybinis „metodas“ susidūrė su lenkiškąja vaidybos tradicija? Kas dirbant su Nekrošiumi Lenkijos aktoriams atrodė keista ir neįprasta? Kaip Nekrošiaus teatre kuriamas monologas? Bandysime atskleisti Nekrošių kaip režisierių repeticijų metu: jo kūrybos paslaptis ir asmenybės žavesį“.

Pokalbio pabaigai moderatorius žada kartu su pažnekovais atskleisti, kas buvo žinoma apie  Nekrošiaus planus sukurti „Karalių Lyrą“ Varšuvoje. Tai turėjo būti jo trečiasis Lenkijoje pastatytas spektaklis. Tačiau jis mirė ir spektaklis neišvydo Lenkijos scenos, kaip kadaise jis nepasiekė ir žiūrovų Lietuvoje. Pasak Drewniako, – „neįgyvendinto Nekrošiaus „Karaliaus Lyro“ fantasmagorija buvo paskutinė Lenkijos ir Lietuvos teatrą jungianti gija. Abi pusės esame šio įsivaizduoto, bet nesukurto spektaklio našlaičiai...“