Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos ’25“ užsienio programa
Ankstesniais metais festivalio „Sirenos“ programa buvo „Kūnas“ ir „Žodis“. Šių metų tema – „Ginklas“. Be abejo, ją padiktavo senesnės aktualijos, bet turbūt niekas negalėjo tikėtis, kad Nacionaliniame dramos teatre suvaidintas spektaklis, pastatytas Portugalijoje prieš penkerius metus, nuskambės taip, tarsi būtų sukurtas vakar šiame ar bet kuriame kitame Lietuvos teatre.








Minint Klaipėdos dramos teatro 90-metį
2025-ųjų kovo 29-ąją sukako lygiai dešimt metų, kai mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro aktorius bei vadovas Gediminas Pranckūnas.








„Sugrįžimas“ festivalio „Sirenos“ lietuviškoje vitrinoje
Nuolat save „atliekame“. Pateikiame save tokius, kokių, mūsų manymu, reikia tam tikroje situacijoje, tam tikrų žmonių akivaizdoje. Jei nuolat „atliekame“ patys save ir stebime, kaip tai daro kiti, viskas yra turinys (angl. content). Jei tik yra, kas stebi, klausosi, viskas gali būti paverčiama turiniu. Fiktyvi televizijos laidų vedėja nueina taip toli, kad gyvenimo būdo laidoje pateikia savo skyrybų istoriją, buvusio vyro mirtį ir skrodimo užkulisius.








Festivalio „Sirenos“ klube – Queer pop-up programa
Būti queer gali reikšti daug dalykų. Populiariausia žodžio reikšme – būti LGBTQ+ bendruomenės dalimi arba nežinoti (ar nė nenorėti žinoti), kur joje yra tiksli tavo vieta. Tačiau taip pat tai reiškia iškristi iš normatyvaus suvokimo. Žvelgiant į šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ lietuviškąją vitriną, queer temą atliepė tiek estetika, tiek didžiųjų klausimų kėlimas ir laužymas, tiek aktyvistinis tonas.





Laiškai apie teatrą (XXVIII)
Vasara man neprailgsta, todėl žengti į rudenį su Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektakliu „Ronja plėšiko duktė“ buvo lengviau, nes Ronja su Birgu taip pat norėtų, kad vasara niekada nesibaigtų – juk tada jie būna laisvi. Pagal Astridos Lindgren knygą režisierės Eglės Švedkauskaitės pastatytame spektaklyje smagu matyti šiuolaikiškus plėšikus.







