Liepkalnio vandens saugykloje – čiurlioniško spektaklio premjera

Jau visai netrukus, spalio 23 d., ketvirtadienį, 19 val. Liepkalnio vandens saugykloje įvyks judesio ir šviesų spektaklio „Išgyventi pasaulio tvėrimą“ premjera, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Idėjos autorė, režisierė Greta Gudelytė, pasitelkdama M. K. Čiurlionio paveikslus iš ciklo „Pasaulio sutvėrimas“ ir įkvėpta dailininko gebėjimo kurti visai naujos plastinės formos kūrinius, kviečia žiūrovą fantazuoti: kaip fantastiškus pasaulio tvėrimo procesus būtų išgyvenęs žmogus?

Spektaklyje pasaulio tvėrimo procesai perteikiami naudojant M. K. Čiurlionio paveikslų siužetus ir šviesų, projekcijų bei atspindžių žaismą, o Liepkalnio vandens saugyklos (Liepkalnio g. 20, Vilnius) kupolas primena dangaus skliautą ir tampa kosmine scena. Joje šokėjas Paulius Prievelis pasakoja mažo žmogaus egzistencinę kelionę begaliniame, nuolat kintančiame ir nenuspėjamame kosmose.

Lydimas kompozitorės Tomos Čepaitės muzikos ir fantastinių Eglės Kazickaitės vizualinių sprendimų spektaklis tampa kelione už mūsų planetos ribų ir žemiškų dėsnių. Apie paveikslų „Pasaulio sutvėrimas“ ciklą M. K. Čiurlionis rašė: „Tai pasaulio sutvėrimas, tiktai ne mūsojo pagal Bibliją, o kažkokio kitokio pasaulio – fantastinio.“ (Laiškas P. Čiurlioniui. Druskininkai, 1905 m. balandžio 28 d.)

Apie premjerinio spektaklio kūrybos užkulisius pasikalbėjome su idėjos autore G. Gudelyte ir šokėju P. Prieveliu, kompozitore T. Čepaite ir vizualinių sprendimų kūrėja E. Kazickaite.

– Kaip gimė idėja pažvelgti į M. K. Čiurlionio „Pasaulio sutvėrimo“ ciklą ne kaip į dailės kūrinius, o kaip į išgyvenimo procesą, žmogaus būseną pasaulio gimimo akimirkoje?

– Greta: Tokiai fantazijai mane įkvėpė paties M. K. Čiurlionio citata apie savo paveikslų ciklą. Jis rašė: „Turiu sumanymą jį tapyti visą gyvenimą, žinoma, kiek toliau turėsiu naujų minčių. Tai pasaulio sutvėrimas, tiktai ne mūsojo pagal Bibliją, o kažkokio kitokio pasaulio – fantastinio.“ Ilgus metus tapytas fantastinis ciklas pats savaime yra sutvėrimas, kuriame mes, meno stebėtojai, tarpstame. Stebint jo kūrinius natūraliai norisi mąstyti ne tik apie vystymosi (pasaulio kūrimo, paveikslų ciklo kūrimo) procesą, bet ir apie mūsų, žmonių, procesus pasaulyje, kaip fantastiniame sutvėrime.

– Spektaklyje susilieja menas, mokslas, M. K. Čiurlionio fantastinis pasaulio kūrimas ir didžiojo sprogimo teorija. Kaip tau pavyko šias dvi priešybes sujungti į vieną vizualinį ir emocinį pasakojimą?

– Greta: Šiame paveikslų cikle nesunku įžvelgti visą eilę tarpusavyje, regis, nesuderinamų M. K. Čiurlionio interesų sričių: kosmologija, pasaulio religijotyra, mokslinės visatos sandaros, P. Laplaso ir I. Kanto teorijos apie Žemės susidarymą. Štai pirmame paveiksle matome religinį motyvą, kuriame laiminanti ranka įgalina visatos prasidėjimą, o didysis sprogimas prilyginamas intensionaliam žodžiui „Tebūnie“, bet kitame paveiksle jau matome kosmologinio reiškinio interpretaciją – kosminio ūko vaizdavimą. Taigi daugybę priešybių apjungėme ne mes, o pats M. K. Čiurlionis, mokslui suteikdamas dvasingumo, o dvasiai – kūniškumo.

– Kaip apibūdintum žiūrovams kuriamą jūsų pasirodymo patirtį?

– Greta: Neabejotinai kiekvienas žiūrovas išsineš savo patirtį, bet mes labai norėtume atverti jų fantaziją, kviesdami interpretuoti, savo sąmonėje kurti skirtingų simbolių sąsajas, o tas sąsajas susiejus patirti vidinių atradimų džiaugsmą.

– Pauliau, tavo judesys čia tampa mažo žmogaus kelione kosminėje begalybėje. Kaip ieškojai kūno kalbos, kuri perteiktų šį trapų, bet kartu milžinišką išgyvenimą?

– Paulius: Kūno kalbos paieškos labai glaudžiai siejosi su režisierės G. Gudelytės kūrybinėmis idėjomis, siekiant kūnu perteikti jos mintis, suteikti joms tam tikrą kūnišką jausmą. Žinoma, kaip visuose kūrybiniuose procesuose, šiame taip pat, pirminės judesio idėjos transformavosi, kito, vystėsi, kartais tik palikdamos tik pirmos minties užuominas, kartais nuvesdamos į visiškai kitas kūrybines plotmes.

– Spektaklio vyks Liepkalnio vandens saugykla. Kaip šis unikalus architektūrinis kupolas veikė choreografinius sprendimus?

– Paulius: Man, asmeniškai, Liepkalnio vandens saugykla sukuria beribės erdvės jausmą, kurią užpildyti reikėtų turbūt tūkstančio kūnų. Vien į ją įžengus apima pločio jausmas. Mano akimis, pats pasirodymas tarsi suspenduotas gana minimalioje šokio aikštelėje. Šioks toks paradoksas - beribę erdvę, kuri tave tarsi plečia iš vidaus, sukeli į kelių metrų skersmens aikštelę, kuri tarsi atsiranda tam tikru metu, tam tikroje erdvėje, o kūniškai vistik toliau plečiasi.

– Spektaklyje vaizdas tampa tarsi tiltas tarp Čiurlionio drobių ir šiuolaikinio žmogaus pojūčio. Kokiais principais rėmeisi kurdama šviesų, projekcijų ir atspindžių žaismą?

– Eglė: Pasaulio sutvėrimą išgyvenau per organinių medžiagų tyrinėjimą - man tai buvo labai organiškas pajautimas, kurio nekvestionavau nė karto kūrybinio proceso metu. Vaizdinė medžiaga, kurią kūriau buvo pasaulis pro mikroskopą: akmuo, medis, druska ir t.t. iš taip arti, kad nebegalime atpažinti tų medžiagų ir faktūrų. O tuo pačiu tame žvilgsnyje iš arčiau pasimato, kokiame kosmose iš tiesų gyvename, tik to nepamatome.

– Muzika čia tarsi jungia matomą ir nematomą pasaulius. Kaip ieškojai garso, kuris atlieptų tiek Čiurlionio misticizmą, tiek visatos pradžios pojūtį?

- Toma: Čiurlionis, jo pasaulio pajautimas ir kūryba man yra labai artima, misticizmas, o gal greičiau - kitapasauliškumas, kosmosas, taip pat ir matomo-nematomo pasaulių santykis yra mano labai mėgstamos temos. Šio performanso garso takelyje įgarsinau įvairias nuotaikas, būsenas, stichijas: nuo kosminės jėgos, stingdančio rūko iki žmogaus sukūrimo, žaismingumo ir sakralaus grožio, nuo Visatos didingumo iki žmonijos civilizacijos ir sistemos susidarymo.

– Ar kuriant šį garsinį pasaulį tave labiau vedė emocija, ar struktūra - ar, kaip ir Čiurlionis, ieškojai muzikoje tvėrimo ritmo, energijos?

Toma: Visi trys dėmenys veikė kūrybiniame procese. Pirmiausia - apmąstymai, išjautimai, diskusija su kūrybine komanda: kas yra tai, ką reikia išreikšti garsais. Išsigryninus tai, ieškau to įspūdžio ar jausmo garsuose. Tiek strategavimas, tiek eksperimentavimas ir netikėtumas kūrybiniame procese yra lygiaverčiai. Emocija ir racionalusis pradas eina koja kojon.

Renginio komanda: režisierė ir idėjos autorė Greta Gudelytė, šokėjas, choreografas Paulius Prievelis, vizualinių sprendimų kūrėja Eglė Kazickaitė, muzikos kompozitorė Toma Čepaitė.

Spektaklį „Išgyventi pasaulio tvėrimą“ bus galima pamatyti ir spalio 24 d., bei lapkričio 8, 12, 13, 20, 21, 22, 27 ir 28 dienomis.

Spektaklį sukūrė:
Apeirono teatras

Projektą įgyvendina:
Energetikos ir technikos muziejus

Projektą dalinai finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba