„Ar galiu sakyti jums “tu”? Mano vardas Aistė. Kaip tavo nuomone atrodo mano veidas? Kaip atrodo mano akys? Kaip atrodo mano lūpos, kai aš kalbu?
„Gazeta Wyborcza“ apie „Didvyrių aikštės“ premjerą
Po premjeros, minint Trečiojo reicho įvykdytos Austrijos aneksijos 50-metį, kilo skandalas. Prezidentas Kurtas Waldheimas (taip pat turintis nacistinę praeitį) pavadino pjesę „dideliu austrų tautos įžeidimu“. Neatsisakydamas šiuolaikinių aliuzijų Lupa sukūrė spektaklį apie sukompromituotą, silpną ir prieš prievartą bejėgę visuomenę.
Krystiano Lupos spektaklis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Balandžio 10 ir 11 d. LNOBT kviečia į premjerą „Bolero+“, trijų vienaveiksmių baletų vakarą. Pasaulyje itin populiaraus formato – vienaveiksmiai – baletai, gebantys papasakoti ir lakoniškus, ir dramatinius, ir itin emocionalius siužetus, šį kartą sujungti į triptiką. Trys choreografai pristato savąsias vizijas, vienaveiksmius baletus, kuriuose judesiu kalba apie amžinuosius dalykus – žmogaus savęs ieškojimus, gyvenimo tikslą ir prasmę, vyrų ir moterų santykius. „Visada svajojau šokti taip, tarsi kūną valdyčiau kaip mintį. Kitaip tariant, kalbėti judesiu“ – šie Martyno Rimeikio žodžiai galėtų tapti artėjančios baleto premjeros motto.
Krystiano Lupos režisuota Thomaso Bernhardo „Didvyrių aikštė“
Tarptautinės teatro dienos proga Kauno valstybiniame muzikiniam teatre surengtose "Auksinių scenos kryžių" įteikimo iškilmėse kultūros ministras Šarūnas Birutis Padėkos premiją įteikė kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui už muzikinę kūrybą teatrui.
Tarptautinė teatro diena 2015
Skausmingų patirčių apraiškos teatro scenoje
Kaip neseniai sakė teatrologė Šarūnė Trinkūnaitė, teatre vis daugėja baimės, siaubo apraiškų. Po truputį daugėja ir socialiai angažuotų spektaklių. Bendrumo tarp siaubo ir socialinio angažuotumo šiuo metu, rodos, nemažai: abu kalba apie traumines patirtis, bando apmąstyti, parodyti patirtą / patiriamą smurtą. Tik socialiai angažuotas teatras atviresnis: kalbėdamas apie tai, ką skauda, jis mėgina rasti ir įvardyti socialines priežastis, nesislėpdamas po estetizuota forma ir išgalvota fabula.
Oskaro Koršunovo „Kankinys“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
Tiesą sakant, visai neįdomu svarstyti, koks galėtų būti Oskaro Koršunovo „Kankinys“ pagal naują Mariuso von Mayenburgo pjesę. Juolab kad viskas jau buvo pasakyta prieš premjerą... Nėra taip jau dažna, kad išankstiniai lūkesčiai (publikos, teatralų, visos spektaklius kuriančios, žiūrinčios ir vertinančios bendruomenės) būtų tokie konkretūs, apibrėžti. Neturiu omeny reklaminių interviu ir pristatymų, kuriuos akis jau filtruoja kaip prekybos centrų akcijų maketus interneto portaluose. Betgi šiuo atveju teritorija a priori rodėsi visiškai aiški: juk Koršunovas, juk Mayenburgas, juk „Ugnies veidas“, „Parazitai“, „Šaltas vaikas“ (aštru, stipru, ritmiška, aktualu, ryšku, gilu), juk naujausia pjesė, kurią tarsi estafetės lazdelę vienas kitam perduoda šiuo metu žymiausi Europos režisieriai („Kankinį“ jau statė pats Mayenburgas Vokietijoje, Kirilas Serebrennikovas Maskvoje, Grzegorzas Jarzyna Lenkijoje, premjeros taip pat vyko arba planuojamos Prancūzijoje, Vengrijoje, Latvijoje, tikrai bus dar); juk pjesės tema labai aktuali visomis kryptimis radikalėjančiame pasaulyje, kuriame Breivikas leidosi į Kryžiaus žygį vieno dievo vardu, ISIS džihadistai kito dievo vardu nukryžiuoja karo belaisvius, kerta jiems galvas, homoseksualus meta nuo daugiaaukščių pastatų, o nemažiau sužvėrėję moksleiviai tarsi mažieji modžahedai terorizuoja savo pedagogus be jokios ideologijos, tiesiog taip...
Kovo 27, 28 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks lenkų režisieriaus Krystiano Lupos spektaklio „Didvyrių aikštė“ premjera. Likus dešimčiai dienų iki premjeros, spektaklio pristatyme susirinkę aktoriai negailėjo komplimentų lenkų menininkui, dėkojo už naują galimybę kitaip pažvelgti į teatrą ir į kuriamą personažą.