7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Rengėjų inf.

Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras

Spalio 24 d. (trečiadienį) 17 val. – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyks monografijos „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“ sutiktuvės.

Tai pirmoji knyga lietuvių kalba apie iškilaus XX a. teatro menininko Giedriaus Mackevičiaus gyvenimą, kūrybą ir jo likimą paveikusį sudėtingą istorinį laikotarpį. Monografiją išleido Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, sudarytoja Liucija Armonaitė.

Alma Braškytė

Rudens paaštrėjimai

Tarptautinė „Sirenų“ programa (I)

„Sirenos“ visada ateina kartu su rudens paaštrėjimu ir geriausiomis savo akimirkomis yra su paaštrėjimais susijusios. Šaltis nutvilko spalio pradžios vakarus, uoslė iš šalčio iškristalizuoja aitroką dūmų kvapą (iš kur jis mieste?).

Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Ramunė Balevičiūtė

Teatras apie žmones – be gyvų žmonių

„Gal visi drakonai...“ Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“

Patinka mąstyti apie drakonus ir princeses suaugusiųjų pasaulyje. „Gal visi mūsų gyvenimo drakonai tėra princesės, kurios tik to ir laukia, kad pamatytų mus nors kartą veikiant gražiai ir drąsiai.“ Ką reiškia šis mįslingas spektaklio pavadinimas – eilutės iš Rainerio Maria Rilke’s eilėraščio?

Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gal visi drakonai...“. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Lietuvos teatro amžius. Susitikimas su Lietuvos scenografais.

Nuo pat XX a. trečiojo dešimtmečio scenografija buvo reikšmingas Lietuvos teatro kultūros dėmuo, drauge su dramaturgija, režisūra, muzika, aktorių vaidyba kūrė unikalią Lietuvos teatro tapatybę. Tuo pat metu scenografija – vienas dinamiškiausių spektaklio komponentų, besikeičianti su visa teatro kultūra, o kartais pati provokuojanti pokyčius, skatinanti teatrą žvelgti pirmyn. Koks teatras darė įspūdį skirtingų kartų kūrėjams, kokiu jie žavėjosi, į kokį lygiavosi, kokiam priešinosi? Kaip suderinti bendrą darbą ir asmeniškas scenografo individualybės ambicijas? Kokie spektakliai su scenografų pagalba tapo reikšmingiausiomis Lietuvos kultūros gairėmis? Kokios brangios idėjos liko neįgyvendintos? Kokie Lietuvos scenografijos mokyklos bruožai? Tai temos, kurias bus siekiama paliesti pokalbyje su scenografais Vitalijumi Mazūru, Virginija Idzelyte, Jonu Arčikausku, Gintaru Makarevičiumi, Renata Valčik, pokalbį moderuos menotyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius.

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, 2018 m. spalio 23 d., 18 val. 30 min.

Jonas Arčikauskas (g. 1957). Scenovaizdžio eskizas dramai „Didžioji plunksna“. 2004–2005. Neįgyvendinta.
Jonas Arčikauskas (g. 1957). Scenovaizdžio eskizas dramai „Didžioji plunksna“. 2004–2005. Neįgyvendinta.
Dovilė Zavedskaitė-Statkevičienė

Eplepsi? Ne. Tance.

„Durys“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Simboliška, kad 79-ąjį LNDT sezoną atidarė Jo Strømgreno „Durys“: kai teatras prarado savo paradines duris, reikėjo sukurti kažką į jų vietą. Ir atsirado durys – lengvos, palekaitiškos, įstrigusios senoje sienoje išdužusiais langais (scenografė Goda Palekaitė). Viskas Strømgreno „Duryse“ (jis pats – spektaklio dramaturgas, režisierius ir choreografas) kažkur matyta, gerokai apdulkėję, aplūžę, bet vis dar funkcionuoja. Žmonės vis dar šoka, į pašto dėžutę vis dar ateina laiškas, langų angokraščiuose beveik linksmai snyguriuoja dulkės. Viskas veikia ir kartu viskas tarytum išnykę. Nors visą spektaklį sunku nustoti šypsotis, išėjus vis giliau smelkiasi keista, šiek tiek siaubinga, šiek tiek juokinga traumuoto lietuviškumo grimasa.

 

„Duryse“ regime gyvybingą, įvairų, šaržuotą, charakteringų tipų pilną sociumo vaizdinį. Esminis klausimas čia – kurioje durų pusėje esi ir kurioje pusėje šiuo gyvenimo / vakarėlio / kelionės laikotarpiu būti geriau. Spektaklio kūrėjai apsvarsto įvairius šiapus / anapus pasirinkimus: ar geriau būti ten, kur šokiai, kur gaisras, kur traukinys, kur tamsa, kur pakaruoklis, ar šiapus – kur gal tylu, gal peštynės, gal meilė, gal dangus, gal konteineris. Nors viskas čia nuspėjama ir paprasta kaip dukart du, yra vienas „bet“.

Rytis Saladžius spektaklyje „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius spektaklyje „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rimantė Valiukaitė ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rimantė Valiukaitė ir Augustė Pociūtė spektaklyje „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Durys“. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Alternatyva froidizmui

Pagaliau moterys gali atsipūsti nuo pareigos apsilankyti teatre – atėjo vyrų eilė. Jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa imasi kalbėti apie tai, apie ką bijome kalbėti. Spalio 27, 28 d. Kauno miesto kameriniame teatre pasirodysiančioje premjeroje „Vėjo prigimtis“, skirtoje vyriškajai auditorijai, režisierius analizuoja tėvo ir sūnaus, kartų skirtumų problematiką ir kelia klausimus: kokią įtaką tėvai gali daryti jauno žmogaus pasirinkimams bei kaip jauno vyro identitetą keičia jo tėvo paveikslas?

Jaunimo teatro inf.

Įsibėgėjo Jaunimo teatro pokalbių ciklas „Autoriai“

Spalio 2 dieną Jaunimo teatre prasidėjęs pokalbių ciklas „Autoriai“ įsibėgėjo: jau įvyko susitikimai su teatro kūrėjais Valentinu Masalskiu ir Yana Ross. Pokalbių ciklo vedėjas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius spalio 17 – lapkričio 2 dienomis kalbins likusius sezono premjerų autorius: Andrių Bialobžeskį, Kamilę Gudmonaitę ir Adomą Jušką. Pokalbiuose bus ne vien pristatomos būsimos premjeros, bet ir paliestos aktualios šiuolaikinės kultūros, visuomeninio gyvenimo temos. Visų pokalbių metu numatomos tiesioginės transliacijos, kurias bus galima pamatyti Jaunimo teatro Facebook paskyroje.

Rengėjų inf.

Heinerio Müllerio „Hamletmachine“

Režisieriaus Artūro Areimos kuriamo spektaklio meniniai iššūkiai ir sąmoningos formų paieškos inspiruotas pasipriešinimas šiam sudėtingam tekstui skatina žiūrovą daryti tą patį – sąmoningai, racionaliai svarstyti apie didžiųjų sociokultūrinių virsmų keliamas visuomenines ir žmogaus savivokos problemas.

„Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
„Hamletmachine“. L. Vansevičienės nuotr.
Loreta Vaskova

Kūrybos metodas

„Tectonic Theater Project“ trupė

Pasak režisieriaus ir dramaturgo Moisés Kaufmano, 1991 m. kartu su partneriu Jeffrey LaHoste’u įkurti „Tectonic Theater Project“ trupę jį paskatino Niujorko „Tisch“ menų mokyklos dekano Arthuro Bartowo patarimas: „Ateityje tau niekas nemokės pinigų už tuos dalykus, į kuriuos giliniesi, todėl siūlau įkurti savo trupę ir užsiimti dominančia veikla.“

„Momento kūrimo“ dirbtuvių su Moisés Kaufmanu erdvė. Autorės nuotr.
„Momento kūrimo“ dirbtuvių su Moisés Kaufmanu erdvė. Autorės nuotr.
Moisés Kaufman ir Amy Oestreicher. Autorės nuotr.
Moisés Kaufman ir Amy Oestreicher. Autorės nuotr.
Laura Šimkutė

Juodasis laisvės kabaretas

„Dakh Daughters“ Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“

Mėgstu kabaretą. Taip pat mėgstu ir „Sirenas“ bei jų tarptautinę programą. Kai šie du dalykai susijungia, būna šventė. Spalio 1 d. Lietuvos rusų dramos teatre tikrai vyko maža teatrinė šventė – šių metų „Sirenų“ užsienio spektaklių programą pasirodymu „Rožės“ atidarė grupė „Dakh Daughters“ iš Ukrainos. Svarbu neapsigauti. „Rožės“ – ne spektaklis, o teatralizuotas, juodojo kabareto elementų prisodrintas koncertas.

 

Ištikimiems „Sirenų“ gerbėjams „Dakh Daughters“ pasirodymo estetika neturėtų būti svetima: 2013 m. festivalį uždarė viena žinomiausių šio žanro atstovių pasaulyje – grupė „The Tiger Lillies“. Mėgstantiems „tigrines lelijas“ (vien praėjusių metų vasarą Lietuvoje jos pasirodė du kartus: teatro festivalyje „TheATRIUM“ Klaipėdoje bei festivalyje „Midsummer Vilnius“), turėtų patikti ir „Dakho dukterys“ – septynios (spalio 1 d. pasirodė penkios) multiinstrumentalistės iš „Dakh“ teatro Kijeve.

„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
„Dakh Daughters“ spektaklyje „Rožės“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 335  >>> Archyvas