Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras

Spalio 24 d. (trečiadienį) 17 val. – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyks monografijos „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“ sutiktuvės.

Tai pirmoji knyga lietuvių kalba apie iškilaus XX a. teatro menininko Giedriaus Mackevičiaus gyvenimą, kūrybą ir jo likimą paveikusį sudėtingą istorinį laikotarpį. Monografiją išleido Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, sudarytoja Liucija Armonaitė.

Pokario kaimo vaikas, Vilniaus universiteto biochemijos studentas pirmūnas garsėjo ir kaip aistringas šokėjas. Jį VU dainų ir šokių ansamblyje pastebėjo režisierė Aurelija Ragauskaitė, pakvietė į tik įsteigtą Jaunimo teatrą; po pusmečio į teatrą atėjo ir Modris Tenisonas. Knygoje daug dėmesio skiriama legendinės asmenybės – M. Tenisono suburtai pantomimos trupei (1966–1972) bei G. Mackevičiaus, festivalyje Rygoje pripažintam geriausiam Baltijos respublikų mimu (1967), darbui trupėje; jauno menininko įkurtai Kauno profsąjungų kultūros rūmų Literatūrinio teatro veiklai. Monografijoje pristatoma mažai tyrinėta ankstyvoji – Lietuvos periodo – G. Mackevičiaus kūryba Kaune, įvardijama M. Tenisono trupės vieta Lietuvos kultūros istorijoje, pateikiama detali pantomimos spektaklių apžvalga. Išskiriama lemtinga 1972 m. gegužės 14-oji, kai, protestuodamas prieš sovietinį režimą, Kauno muzikinio teatro sodelyje susidegino Romas Kalanta. Tuo pasinaudojo kultūros funkcionieriai: sustabdė sėkmingai kūrusios M. Tenisono vadovaujamos pantomimos trupės veiklą, nes M. Tenisonas ir jo aktoriai „matė gyvo žmogaus fakelą“...

G. Mackevičius išvyko studijuoti į Maskvą, garsųjį GITIS (Valstybinis teatro meno institutas), legendinės Marijos Knebel režisierių kursą; jį, studentą, pantomimos entuziastai pakvietė vadovauti pantomimos studijai. O jau po poros metų – 1975-aisiais – saviveiklinis kolektyvas sukūrė vieną garsiausių savo spektaklių „Nugalėjimas“, G. Mackevičius tapo teatrinio pasaulio atradimu. Ir... atvažiavo į Klaipėdos dramos teatrą, kur sukūrė savo kursinį ir diplominius spektaklius. Jis norėjo dirbti Klaipėdoje, tačiau kvietimo nesulaukė...

Kitoks įvertinimas buvo Maskvoje. Pantomimos entuziastų kolektyvui suteikė profesionalaus teatro statusą, jie pavadinti Maskvos plastinės dramos teatru. Kolektyvas daug gastroliavo tuometinėje Sovietų sąjungoje, užsienyje. Garsėjo savo spektakliais „Nugalėjimas“ (apie Mikelandželą), „Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis“ (pagal P. Nerudos kūrinį), „Pūga“ (pagal A. Bloko poemą), „Raudonas žirgas“ (XIX a. pab.– XX a. pr. modernistinės dailės motyvais), „Geltonas garsas“ (pagal V. Kandinskio scenarijų, A. Šnitkės muziką), „Sodas“ (pagal A. Rekašiaus muziką, St. Krasausko graviūras), kt. G. Mackevičius įvardytas kaip teatro novatorius, praturtinęs pasaulinę teatro istoriją, – sukūrė naujo tipo judesio spektaklį plastinės dramos teatrą.

Knygoje spausdinamos teatro tyrinėtojų, tarptautinės mokslinės konferencijos „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo unikalusis plastinės dramos Teatras“, įvykusios 2017 m. gegužės mėn. Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, pranešimai; juos papildo Giedriaus sesers, bičiulių, bendramokslių, kolegų iš Lietuvos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) ir Rusijos, jo paties įkurtų Maskvos plastinės dramos teatro bei Giedriaus Mackevičiaus teatro „Oktaedras“ aktorių prisiminimai; taip pat G. Mackevičiaus eilėraščiai, apsakymai ir net... gaivalingų potėpių tapybos darbas. Monografijos pristatymo vakare dalyvaus teatrologai, G. Mackevičiaus artimieji, kolegos, bičiuliai. Bus pristatomi filmai apie G. Mackevičiaus kūrybą, eksponuojamos fotografijos iš garsiausių garsiojo tautiečio spektaklių.