Spektaklis „Ein Elefant“ Vilniaus mažajame teatre
Balandžio 1-oji Vilniaus mažajame teatre. Vis dar premjerinis režisieriaus Tado Montrimo spektaklis „Ein Elefant“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę. Ankšta scenos erdvė, dekoruota visus pilkos spalvos atspalvius sugėrusiomis medžiagų atraižomis, statiškos „gyvųjų paveikslų“ scenos, verčiančios raišuoti, stabdančios ir taip netolygų sceninio veiksmo ritmą, atsainiai tekstą beriantys aktoriai, nejaukiai klumpantys net ne dėl personažo įkūnijimo schemų, o dėl elementaraus teksto nemokėjimo ir visiško nepasitikėjimo arba netikėjimo pačia istorija, spektaklio tema.








Krzysztofo Warlikowskio operos premjera Paryžiuje
Netikėtumas – viena pagrindinių meno kūrinio paveikumo sąlygų. Įvairialypis teatro kūrinio prisilietimas prie žiūrovo sunkiai įvyktų, viską žinant iš anksto. Sudėtingiausia, kai literatūra yra itin gerai pažįstama, o personažai ir frazės tapusios kasdienybės dalimi. Ar šiandien dar įmanomas netikėtumas, tarkim, statant Williamą Shakespeare’ą? Lenkų režisierius Krzysztofas Warlikowskis tai įrodė kovo 11 d. naujuosiuose Paryžiaus operos rūmuose Bastilijos aikštėje (Opéra Bastille) pristatydamas kompozitoriaus Ambroise'o Thomas (1811–96) operą „Hamletas“ (1868).
Laiškai apie teatrą (XII)
Atsispiriu nuo tavo laiško žodžių, kad „teatras vis dar gali būti ta vieta, kurioje gali būti pažeidžiamas“. Manau, toks yra Árpádo Schillingo teatras ir jo žmogus. „Barbaruose“ Valentino Masalskio Teisėjas, senstantis tarnautojas, yra maksimaliai nuoširdus, atviras ir pažeidžiamas, pripažindamas savo geismą, ramybės troškimą, klaidas, teisingumo sampratą, ir tai nuginkluoja. Pagaliau Jaunimo teatre gera literatūra ir teatras susijungė į šiandien itin aktualų spektaklį, parodantį nepriklausomo ir ramaus gyvenimo už istorinių įvykių ribų neįmanomybę ir tiksliai sudėliojantį akcentus, kas yra kaltas.







Pokalbis su aktore Gerda Čiuraite
Aktorė Gerda Čiuraitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Equus“ (rež. Jokūbas Brazys, LNDT, 2022), „Sirenų tyla“ (rež. Laura Kutkaitė, LNDT, 2022), „Žuvėdra“ (rež. Brazys, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2022), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021) ir kt.








Pokalbis su aktore Jovita Jankelaityte
Aktorė Jovita Jankelaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Edžio pabaiga“ (rež. Naubertas Jasinskas, JT, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Gintaras Varnas, JT, 2021), „Austerlicas“ (rež. Krystianas Lupa, JT, 2020), „Sombras“ (rež. Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2019), „Baisiai gražu“ (rež. Eglė Kižaitė, „Vėjų teatras“, 2019), „Gėda pelėda!“ (rež. Ieva Stundžytė, „Atviras ratas“, 2018), „Riešutų duona“ (rež. Aidas Giniotis, Keistuolių teatras, 2018), „Trijulis aukštyn kojom“ (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2018), „Trans Trans Trance“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Oskaro Koršunovo teatras, 2017) ir kt. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už Chajos vaidmenį spektaklyje „Getas“ (NKDT ir teatras „Utopia“, 2018).







