7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ingrida Ragelskienė

Teatrine mėsa neapaugęs lietuviškos dramaturgijos skeletas

Spektaklis „Ein Elefant“ Vilniaus mažajame teatre

Balandžio 1-oji Vilniaus mažajame teatre. Vis dar premjerinis režisieriaus Tado Montrimo spektaklis „Ein Elefant“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę. Ankšta scenos erdvė, dekoruota visus pilkos spalvos atspalvius sugėrusiomis medžiagų atraižomis, statiškos „gyvųjų paveikslų“ scenos, verčiančios raišuoti, stabdančios ir taip netolygų sceninio veiksmo ritmą, atsainiai tekstą beriantys aktoriai, nejaukiai klumpantys net ne dėl personažo įkūnijimo schemų, o dėl elementaraus teksto nemokėjimo ir visiško nepasitikėjimo arba netikėjimo pačia istorija, spektaklio tema.

Scena iš spektaklio „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Mindaugas Capas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Mindaugas Capas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas ir Mindaugas Capas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Rumšas ir Mindaugas Capas spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Capas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Capas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Ciunis ir Valda Bičkutė spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Ciunis ir Valda Bičkutė spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Ilona Kvietkutė, Tomas Kliukas ir Jūratė Brogaitė spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Ilona Kvietkutė, Tomas Kliukas ir Jūratė Brogaitė spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Švedkauskaitė spektaklio „Fossilia“ repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Švedkauskaitė spektaklio „Fossilia“ repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Netikėtas Hamletas. O kas, jeigu?

Krzysztofo Warlikowskio operos premjera Paryžiuje

Netikėtumas – viena pagrindinių meno kūrinio paveikumo sąlygų. Įvairialypis teatro kūrinio prisilietimas prie žiūrovo sunkiai įvyktų, viską žinant iš anksto. Sudėtingiausia, kai literatūra yra itin gerai pažįstama, o personažai ir frazės tapusios kasdienybės dalimi. Ar šiandien dar įmanomas netikėtumas, tarkim, statant Williamą Shakespeare’ą? Lenkų režisierius Krzysztofas Warlikowskis tai įrodė kovo 11 d. naujuosiuose Paryžiaus operos rūmuose Bastilijos aikštėje (Opéra Bastille) pristatydamas kompozitoriaus Ambroise'o Thomas (1811–96) operą „Hamletas“ (1868).

Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Scena iš operos „Hamletas“. B. Uhlig (OnP) nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XII)

Atsispiriu nuo tavo laiško žodžių, kad „teatras vis dar gali būti ta vieta, kurioje gali būti pažeidžiamas“. Manau, toks yra Árpádo Schillingo teatras ir jo žmogus. „Barbaruose“ Valentino Masalskio Teisėjas, senstantis tarnautojas, yra maksimaliai nuoširdus, atviras ir pažeidžiamas, pripažindamas savo geismą, ramybės troškimą, klaidas, teisingumo sampratą, ir tai nuginkluoja. Pagaliau Jaunimo teatre gera literatūra ir teatras susijungė į šiandien itin aktualų spektaklį, parodantį nepriklausomo ir ramaus gyvenimo už istorinių įvykių ribų neįmanomybę ir tiksliai sudėliojantį akcentus, kas yra kaltas.

Valentinas Masalskis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Masalskis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Darius Meškauskas ir Julius Žalakevičius spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas ir Julius Žalakevičius spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
Artūro Dubakos ir Balio Ivanausko „Vakaras V”. „Teatro P” nuotr.
Artūro Dubakos ir Balio Ivanausko „Vakaras V”. „Teatro P” nuotr.
Ignas Zalieckas

Sąveika tarp aktoriaus ir žiūrovo

Pokalbis su aktore Gerda Čiuraite

Aktorė Gerda Čiuraitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Equus“ (rež. Jokūbas Brazys, LNDT, 2022), „Sirenų tyla“ (rež. Laura Kutkaitė, LNDT, 2022), „Žuvėdra“ (rež. Brazys, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2022), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, OKT ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021) ir kt.

Gerda Čiuraitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė, Gerda Čiuraitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė ir Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė ir Džiugas Grinys spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Gerda Čiuraitė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Aktorius – tarsi keliautojas su kuprine

Pokalbis su aktore Jovita Jankelaityte

Aktorė Jovita Jankelaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Edžio pabaiga“ (rež. Naubertas Jasinskas, JT, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, JT, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Gintaras Varnas, JT, 2021), „Austerlicas“ (rež. Krystianas Lupa, JT, 2020), „Sombras“ (rež. Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2019), „Baisiai gražu“ (rež. Eglė Kižaitė, „Vėjų teatras“, 2019), „Gėda pelėda!“ (rež. Ieva Stundžytė, „Atviras ratas“, 2018), „Riešutų duona“ (rež. Aidas Giniotis, Keistuolių teatras, 2018), „Trijulis aukštyn kojom“ (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2018), „Trans Trans Trance“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Oskaro Koršunovo teatras, 2017) ir kt. Apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už Chajos vaidmenį spektaklyje „Getas“ (NKDT ir teatras „Utopia“, 2018).

Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Austerlicas“. L. Vansevičienės nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Jovita Jankelaitytė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Edžio pabaiga“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Martynas Berulis ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Puikus naujas pasaulis“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas