7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatro anonsai

Ieva Tumanovičiūtė

Menininkų pokalbiai, blyksintys atmintyje

„Lost Lost Lost“ Klaipėdos dramos teatre

Švelniu, melodingu balsu Yoko Ono (Digna Kulionytė) pasakoja Jonui Mekui (Jonas Baranauskas) apie avangardinį filmą „Musė“ (1970). Ji nusiauna baltus aukštakulnius aulinukus ir, virpančiais gestais papildydama savo žodžius, vis labiau įsijaučia į pokalbį apie muziką ir kiną. Dar šiek tiek, ir ji pakils nuo žemės, ištirps savo mintyse. Mekas atidžiai ją stebi ir smalsiai klausinėja. Kartkartėmis prabyla šalia gulintis impozantišką chalatą apsivilkęs Johnas Lennonas (Karolis Maiskis). Šioje lenkų režisieriaus Michało Borczucho Klaipėdos dramos teatre sukurto spektaklio „Lost Lost Lost“ scenoje dokumentinė medžiaga virsta teatru.

Darius Meškauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Karolis Maiskis, Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Karolis Maiskis, Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas, Digna Kulionytė ir Karolis Maiskis spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Jonas Baranauskas, Digna Kulionytė ir Karolis Maiskis spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Karolina Kontenytė spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Karolina Kontenytė spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Ignas Zalieckas

Vieta, kurioje analizuoju tikrovę

Pokalbis su aktoriumi Vainiumi Sodeika

Aktorius Vainius Sodeika sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Jauno žmogaus memuarai“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2022), „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Alisa“ (rež. Antanas Obcarskas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2020), „Respublika“ (rež. Łukaszas Twarkowskis, LNDT, 2020), „Natanas Išmintingasis“ (rež. Gintaras Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2017), „Lokis“ (rež. Twarkowskis, LNDT, 2017), „Hamletas“ (rež. Vidas Bareikis, NKDT, 2015), „Ričardas II: Post factum“ (rež. Artūras Areima, teatras „Mens publica“, Vytauto Didžiojo universiteto teatras ir Artūro Areimos teatras, 2014), „Publika“ (rež. Varnas, teatras „Utopia“, 2010) ir kt.

Vainius Sodeika ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Sergejus Ivanovas spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Jauno žmogaus memuarai“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius, Toma Vaškevičiūtė, Laurynas Jurgelis, Vainius Sodeika ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Pocius, Toma Vaškevičiūtė, Laurynas Jurgelis, Vainius Sodeika ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika, Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Laurynas Jurgelis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika, Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Laurynas Jurgelis ir Aurelijus Pocius spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „bowel“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika  spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Elzė Gudavičiūtė ir Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Vainius Sodeika spektaklyje „Respublika“. A. Vasilenko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Išmokstama per patirtį

Pokalbis su aktore ir režisiere Ieva Kaniušaite

Aktorė ir režisierė Ieva Kaniušaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Rytoj buvo vakar“ (rež. Aidas Giniotis, JT, 2022), „Puikus naujas pasaulis“ (rež. Gintaras Varnas, JT, 2021), „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, JT, 2020), „Cinkas (Zn)“ (rež. Eimuntas Nekrošius, JT, 2017), režisavo spektaklius „Mama“, JT, 2021) ir „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ (2022).

Valentinas Masalskis ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Masalskis ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Aldona Bendoriūtė spektaklyje „Rytoj buvo vakar“. E. Paulausko nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Adomas Juška ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Adomas Juška ir Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Cinkas (Zn)“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Ieva Kaniušaitė spektaklyje „Mama“. Jaunimo teatro nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Giedrė Giedraitytė spektaklyje „Mama“. J. Balčiūnaitės nuotr.
Ieva Kaniušaitė ir Giedrė Giedraitytė spektaklyje „Mama“. J. Balčiūnaitės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Subjektyvumas, virstantis objektyvumu

Audronės Girdzijauskaitės knyga „Kovido meto užrašai“

Teatrologė, teatro istorikė ir kritikė, rašytoja Audronė Girdzijauskaitė, mano požiūriu, – viena įdomiausių asmenybių, rašančių apie teatrą. Ji tokia buvo visais laikais, tokia yra ir šiandien: nors tekstai susitraukė iki mažų apžvalgų, jos „kietos“, raiškios, tam tikro humoro nestokojančios mintys visada vilioja būti perskaitytos. Rašydama autorė įprasmina ne tik savo gyvenimą, sociokultūrinę aplinką reflektuoja pasitelkdama išmintį, kuri pasižymi aštriu, kritiniu mąstymu ir profesionalumu. Įvairiais gyvenimo periodais Girdzijauskaitės dėmesys buvo sutelktas į skirtingas temas, skirtingų teatro sričių analizę. Polifoninis autorės mąstymas suformavo profesionalios lietuvių teatrologijos pagrindus.

Audronė Girdzijauskaitė. A. Jacovskytės nuotr.
Audronė Girdzijauskaitė. A. Jacovskytės nuotr.
Knygos „Kovido meto užrašai“ viršelis (dailininkė Deimantė Rybakovienė)
Knygos „Kovido meto užrašai“ viršelis (dailininkė Deimantė Rybakovienė)
Audronė Girdzijauskaitė. Straipsnio autorės nuotr.
Audronė Girdzijauskaitė. Straipsnio autorės nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklio „Šeimyninės scenos“ repeticijoje. A. Svorobovičiaus nuotr.
Valentinas Novopolskis spektaklio „Šeimyninės scenos“ repeticijoje. A. Svorobovičiaus nuotr.
Ignas Zalieckas

Svarbu girdėti ir jausti

Pokalbis su teatro dailininke Renata Valčik

Teatro dailininkė Renata Valčik sukūrė scenografiją ir kostiumus tokiems spektakliams kaip „Barbarai“ (rež. Árpádas Schillingas, Jaunimo teatras (JT), 2023), „Laukys“ (rež. Olga Lapina, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2022), „Įstrigę“ (rež. Schillingas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2021), „Kreicerio sonata“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2021), „Motina“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2019), „Banana Dream“ (choreografės Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė, 2018), „Sibiro haiku“ (rež. Saulė Degutytė, Stalo teatras, 2018), „Doriano Grėjaus portretas“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė, Vilniaus teatras „Lėlė“, 2018), „Apie baimes“ (rež. Lapina, JT, 2017) ir kt.

Renata Valčik. A. Šidlausko nuotr.
Renata Valčik. A. Šidlausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukys“. A. Gudo nuotr.
Saulė Sakalauskaitė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Viktorija Kuodytė ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 334  >>> Archyvas