Edgaro Montvido ir Simono Lepperio rečitalis LVSO koncertų salėje
„Pirmiausia pasitikiu savo menine intuicija ir skoniu“, – prieš kūrybinės veiklos 25-mečiui skirtą koncertą organizatorių kalbinamas sakė dainininkas Edgaras Montvidas. Kad jo intuicija ir skonis yra aukščiausios prabos, įrodė gegužės 30 d. LVSO koncertų salėje įvykęs kamerinės vokalinės muzikos rečitalis, kuriame Montvidas su vienu žymiausių britų pianistų koncertmeisterių Simonu Lepperiu atliko labai solidžią programą: pirmoje dalyje Roberto Schumanno ciklą „Poeto meilė“ („Dichterliebe“), antroje – specialiai Montvidui sukurtą Žibuoklės Martinaitytės ciklą „Gijos“, Samuelio Barberio ir Ivoro Novello dainas.
Nemiegantį Vilnių birželio 7 d., „Kultūros naktį“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia į Lukiškių aikštę, kur vyks ne tik fortepijoninės muzikos maratonas „Juodais baltais“, bet ir paskutinis pokalbių ciklo „Susikalbėjimai Didžiojoje“ renginys.
Lygiai prieš 30 metų, 1994 m. birželio 13 d., netekome Stasio Lozoraičio – Vilties prezidentu vadinto diplomato, visuomenės veikėjo, ypatingai prisidėjusio prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, tuo metu vadovavusio Vašingtone veikusiai diplomatinei Lietuvos atstovybei. Po metų, 1995 m., vienas iškiliausių lietuvių kompozitorių Osvaldas Balakauskas sukūrė „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“ (liturginis tekstas) mecosopranui, chorui ir kameriniam orkestrui, taip išreikšdamas gilią pagarbą diplomatui, kompozitoriaus žodžiais, „kovotojui už laisvę, garbės bei kilnumo pavyzdžiui“. Pagerbiant diplomato atminimą, šis „Requiem“ birželio 13 d. skambės Nacionalinėje filharmonijoje, čia vykstančiame Vilniaus festivalyje.
Nacionalinė vargonininkų asociacija kartu su Šv. Teresės parapija tęsia unikalų projektą „Skamba Aušros Vartų vargonai 2024“. Vasaros penktadieniais pro atsivėrusius Aušros Vartų galerijos langus muzika užplūs gatvę. Tokia galimybė – išgirsti vargonus po atviru dangumi – unikali ne vien Lietuvos, bet ir Europos mastu.
Kompozitoriaus, pianisto, muzikologo Vlado Jakubėno gimimo 120-osioms metinėms
Stasio Vainiūno namai, užbaigdami kūrybinės veiklos 26-uosius metus, viltingai žvelgia į mus supantį pasaulį ir ribotų galimybių skatinami, nesulaukdami iš galingųjų valstybinę finansinę paramą skirstančių institucijų prašytos paramos, padeda visų kartų Lietuvos meno kūrėjams – muzikams, dailininkams, rašytojams, į meno aukštumas kopiantiems mokiniams ir studentams – bendrauti su klausytojais, siekia, kad domintis nūdienos kūrėjų darbais nenublanktų dėmesys prasmingai kultūrinei praeičiai.
Marijampolėje visą birželį (5–28 dienomis) tradiciškai vyks Tarptautinis Šv. Jurgio meno sezonas, kurį šįmet jau dešimtą kartą rengia iš šio miesto kilęs žinomas operos solistas Edmundas Seilius. Publikos gausiai lankomame festivalyje, jau jubiliejiniame, numatytos aštuonios skirtingos programos nuo klasikos iki šiuolaikinių autorių kūrybos. Laukiama ir premjerų, o renginių maratoną vainikuos kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečiui skirtas koncertas, kuriame išgirsime dar niekad negrotos, autoriaus stalčiuose gulėjusios muzikos.
Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera
Gegužės 23 d. LVSO koncertų salėje pirmą kartą pristatytas Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ koncertinis atlikimas. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru dainavo Ieva Prudnikovaitė, Jeronimas Milius, Egidijus Bavikinas, Steponas Zonys, Ona Kolobovaitė ir Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas).








Mėrso džiazo festivalyje apsilankius
Pripažinkime akivaizdybę: džiazas negali būti apolitiškas. Mėrso (Moers) džiazo festivalis (Vokietija), įvykęs gegužės 17–20 dienomis, jau penkiasdešimt trejus metus ne tik nesipriešina savo dalyvių polinkiui keisti pasaulį, o priešingai – atveria aikštelę diskusijoms, kuria areną susitikimams, provokuoja mąstyti apie dabartį ir istoriją, meno poveikį ir paskirtį, kviečia patirti bendrystę ir nenurimti siekiant tiesos. Šiais metais festivalio idėja vizualizavosi grafinių novelių, animacijos ir kompiuterinių žaidimų inspiruotu pavidalu: nepaprastų galių turintys muzikantai pavaizduoti tarsi superherojai, o jų piktųjų priešininkų gaują sudaro tuo pačiu stiliumi pieštos politikų, atsakingų dėl smurto, nelygybės ir kitokio kenkimo pasaulio visuomenėms, karikatūros.
Šiemet Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis jau aštuntą kartą rugpjūtį sukvies ryškiausias pasaulio senosios muzikos žvaigždes koncertuoti Kretingos pranciškonų bažnyčioje, kurioje saugomi ir seniausi Lietuvos vargonai. Koncertai su šiuo instumentu jau yra tapę neatsiejama festivalio dalimi, o pasaulinio garso atlikėjai – festivalio kokybės ženklu.
Įspūdžiai iš „Vilnius Mama Jazz 2024“
„Ai, nesvarbu forma, svarbu turinys“, – manau, daugelis esame taip pamąstę, atsikąsdami negražaus, tačiau gardaus pyrago, gaudami ne itin grakščiai suformuluotą malonų pasiūlymą ar vartydami kokį nevykusiai išleistą, bet įdomų leidinį. Festivalių atžvilgiu tai negalioja. Festivalyje ir turinys, ir forma yra kalbėjimo būdai bei žinučių perteikimo priemonės. Todėl norėčiau aptarti abu šiuos gegužės 23–26 dienomis vykusio festivalio „Vilnius Mama Jazz“ dėmenis, kurie jau metų metus išlieka ganėtinai netolygūs.