7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Daiva Tamošaitytė

Muzikiniai tiltai tarp Rytų ir Vakarų

Arfininkas Çağatay Akyolas ir dirigentas Muratas Cemas Orhanas su Lietuvos kameriniu orkestru Nacionalinėje filharmonijoje

Kovo 12 d. Rytų muzikos gerbėjai susirinko į Nacionalinės filharmonijos salę pasiklausyti Turkijos muzikinio pasaulio atstovų: skambėjo Ulvi Cemalio Erkino „Sinfonietta per archi“, Cemalio Reşito Rey „Andante ir Allegro“ (solistas Džeraldas Bidva) ir Fikreto Amirovo Simfonija styginių orkestrui („Poeto Nazimi atminimui“), kuriuos atliko Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir turkų dirigentas Muratas Cemas Orhanas.

Dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Arfininkas Çağatay Akyolas. D. Matvejevo nuotr.
Arfininkas Çağatay Akyolas. D. Matvejevo nuotr.
Arfininkas Çağatay Akyolas. D. Matvejevo nuotr.
Arfininkas Çağatay Akyolas. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva, dirigentas Muratas Cemas Orhanas ir LKO. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
LKO, arfininkas Çağatay Akyolas, dirigentas Muratas Cemas Orhanas. D. Matvejevo nuotr.
LKO, arfininkas Çağatay Akyolas, dirigentas Muratas Cemas Orhanas. D. Matvejevo nuotr.
KVMT inf.

Negirdėtas Johannas Straussas: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengiasi operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ premjerai Lietuvoje

Gegužės 23, 24 ir 29 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristatys pirmą kartą Lietuvoje statomą Johanno Strausso jaun. operetę „Tūkstantis ir viena naktis“. Tai dviejų veiksmų rytietiška pasaka su prologu, kuriai libretą parašė Leo Steinas ir Karlas Lindau, o muziką iš J. Strausso jaun. operetės „Indigo ir keturiasdešimt plėšikų“ jau po kompozitoriaus mirties perdėliojo ir redagavo dirigentas ir operečių kompozitorius Ernstas Reitereris.

Leonard Prinsloo. A. Bardel nuotr.
Leonard Prinsloo. A. Bardel nuotr.
Carlos Santos Cabrera eskizas
Carlos Santos Cabrera eskizas
Rengėjų inf.

Tarptautiniame Marco Scacchi senosios muzikos festivalyje – dovanos klausytojams

Kovo 5–23 dienomis Valdovų rūmuose vienuoliktą kartą rengiamas tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, pavadintas pirmųjų Lietuvoje XVII a. pastatytų operų muzikos kūrėjo vardu. Šių metų koncertus siejanti teminė gija tarsi atkartoja M. Scacchi kelionę į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – į Vilnių vedančios jungtys koncertuose atskleis muzikinius ryšius tarp valstybių, miestų, mokyklų...

„Concertante Capella Vilnese“. V. Abramausko nuotr.
„Concertante Capella Vilnese“. V. Abramausko nuotr.
Ieva Bačiulytė

Dirigentė Giedrė Šlekytė: nerti tiesiai į muziką

Viena žymiausių lietuvių dirigenčių Giedrė Šlekytė į Vilnių atskrenda iš Londono, kur ką tik koncertavo su Londono filharmonijos orkestru. Garsiausiose Europos salėse laukiamą dirigentę kovo 7 d. LVSO koncertų salės scenoje bus galima išvysti kartu su pianiste Onute Gražinyte ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Prieš koncertą su G. Šlekyte kalbamės apie įspūdingiausias jos pastarųjų metų patirtis, muziką kaip svarbią identiteto dalį ir, žinoma, artėjantį koncertą.

Giedrė Šlekytė. LVSO nuotr.
Giedrė Šlekytė. LVSO nuotr.
LNF inf.

Jūros leitmotyvas LNSO koncerte „Čiurlionio kodas II“ su Mirga Gražinyte-Tyla ir „Trio Agora“

Kovo 15 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF) skambėsianti programa „Čiurlionio kodas II“ – tai antroji iš dviejų Lietuvos nacionalinės filharmonijos dedikacijų Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, 150-ojo kompozitoriaus ir dailininko gimtadienio paminėjimas. Šįkart šią iškilią progą įprasmins Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojama įspūdinga orkestro muzikos programa, kurios sąsajos su Čiurlioniu – netikėtos: ne tik muzikinės, bet ir vaizdinės. Programą atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir „Trio Agora“.

Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
Mirga Gražinytė-Tyla. D. Matvejevo nuotr.
LNOBT inf.

Opera „Don Žuanas“: tobula dermė tarp Eroso ir Tanato

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristatė artėjančią Wolfgango A. Mozarto operos „Don Žuanas“ premjerą. Tai – bendras Graikijos nacionalinės operos, Danijos karališkosios operos, Geteborgo operos ir LNOBT pastatymas, kurį Vilniaus scenoje matysime nuo kovo 7 dienos.

„Don Žuano“ spaudos konferencijoje. M. Aleksos nuotr.
„Don Žuano“ spaudos konferencijoje. M. Aleksos nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Tautos dvasios kapsulės beieškant

Su Giedre Kaukaite – apie lietuvių kompozitorius bei Felikso Bajoro kūrinių balsui ir fortepijonui programą

Kauno klausytojams atlikta Felikso Bajoro ankstyvosios vokalinės kūrybos programa jau buvo „7 meno dienų“ puslapiuose profesionaliai aptarta. Po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje norėjosi pasigilinti į jos esmę. Rengiant Bajoro kūrinius balsui susitiko dviejų kartų menininkai: tituluota XX a. dainininkė Giedrė Kaukaitė ir pasikeitusiam XXI a. pasauliui atstovaujančios, skirtingos sceninės patirties turinčios dainininkės Simona Liamo, Eglė Šlimaitė ir Kristina Žaldokaitė bei pianistas Justas Čeponis.

Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. A. Rakausko nuotr.
Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. A. Rakausko nuotr.
Eglė Šlimaitė, Simona Liamo, Kristina Žaldokaitė, Justas Čeponis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Šlimaitė, Simona Liamo, Kristina Žaldokaitė, Justas Čeponis po koncerto Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Felikso Bajoro vokalinės kūrybos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė Felikso Bajoro vokalinės kūrybos koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. D. Matvejevo nuotr.
Giedrės Kaukaitės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, 1982 m. Nuotr. iš asm. archyvo
Giedrės Kaukaitės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje, 1982 m. Nuotr. iš asm. archyvo
Ieva Kananavičiūtė

Atkaklioji Matilda

Miuziklo „Matilda“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Vasario 14 ir 15 dienomis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) susibūrė įvairaus amžiaus publika – linksmas vaikų juokas pynėsi su tėvų ir senelių smalsiais pokalbiais apie Timo Minchino miuziklo „Matilda“ (pagal Roaldo Dahlio knygą) premjerą. 1988 m. britų rašytojo sukurta istorija yra tapusi moderniąja vaikų literatūros klasika, nes subtiliai atskleidžia ne tik vaikams, bet ir suaugusiems aktualias temas.

Vytautė Rimkutė (Matilda). E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vytautė Rimkutė (Matilda). E. Sabaliauskaitės nuotr.
Tymuras Orobchenko (Brolis), Mindaugas Rojus (Tėvas), Vytautė Rimkutė (Matilda). E. Sabaliauskaitės nuotr.
Tymuras Orobchenko (Brolis), Mindaugas Rojus (Tėvas), Vytautė Rimkutė (Matilda). E. Sabaliauskaitės nuotr.
Tadas Jakas (Direktorė) ir vaikai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Tadas Jakas (Direktorė) ir vaikai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš miuziklo. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš miuziklo. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Tadas Jakas (Direktorė) ir vaikai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Tadas Jakas (Direktorė) ir vaikai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Tadas Jakas (Direktorė), Vytautė Rimkutė (Matilda), Judita Butkytė (Meilutė) ir vaikai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Tadas Jakas (Direktorė), Vytautė Rimkutė (Matilda), Judita Butkytė (Meilutė) ir vaikai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaikų choras. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaikų choras. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaikų choras. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaikų choras. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Lauktos ir netikėtos staigmenos

Vilniuje baigėsi VII Tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas

Apie konkursų teigiamas ir neigiamas puses prikalbėta ir prirašyta daug. Nors įvairios polemikos nemažėja, konkursų skaičius pasaulyje kaip didėjo, taip didėja. Šiais laikais juos pradėjo rengti jau ir visai nedidelės organizacijos, kartais pasitelkusios kokio nors iškilesnio vietos menininko vardą arba suradusios pinigų mažytėms premijoms. Tokių visame pasaulyje gerai žinomų vardų kaip Jaschos Heifetzo nėra, tad Vilniuje rengiamo šiuo vardu pavadinto konkurso žinomumas nuolat didėja.

Yuki Hirano, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Yuki Hirano, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Yuki Hirano, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Yuki Hirano, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jinzhu Li, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jinzhu Li, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jinzhu Li, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jinzhu Li, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jinzhu Li, LNSO. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jinzhu Li, LNSO. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jinzhu Li, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jinzhu Li, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Chaeyeon Lee, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Chaeyeon Lee, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Chaeyeon Lee, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Chaeyeon Lee, LNSO, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Rengėjų inf.

Mindaugas Bačkus: džiaugiuosi, kad Klaipėdoje vėl skambės violončelės festivalis

Šių metų gegužės 5-ąją į Klaipėdą ketvirtąjį kartą grįžtanti styginio instrumento muzika kvies net šešias dienas mėgautis talentais iš viso pasaulio, grosiančiais netikėčiausiose miesto erdvėse, nuo turgaus iki naktinio klubo.

Mindaugas Bačkus – išskirtinė Lietuvos violončelės scenos asmenybė: talentingas muzikantas, Klaipėdos koncertų salės kamerinio orkestro vadovas ir Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio bei Tarptautinio Klaipėdos David Geringo vardo violončelės konkurso uostamiestyje idėjos autorius.

Mindaugas Bačkus. K. Meliausko nuotr.
Mindaugas Bačkus. K. Meliausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 449  >>> Archyvas