Pokalbis su kompozitoriumi Donatu Zakaru
Kalbamės su kompozitoriumi Donatu Zakaru, Lietuvos kompozitorių sąjungos įsteigtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio premijos laureatu. Jo kūryba nuolat skamba svarbiuose lietuvių muzikos koncertuose, dainų šventėse, iškilminguose renginiuose Nacionalinės filharmonijos ir kitose scenose (pvz., „Credo“ choro „Jauna muzika“ 30-mečiui, „Magnificat“ su Lietuvos kameriniu orkestru ir choru „Vilnius“, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir choro „Vilnius“ atliktas „Gratulationes Vilnae“ bei kiti kūriniai).
Nacionalinėje filharmonijoje – koncertas „Metamorfozės“
Nacionalinė filharmonija pastaraisiais metais beveik visus koncertus įvardija. Būta didžiausios fantazijos pareikalavusių koncertų pavadinimų – „Simfonijos tapymas“, „Po šituo stogu“, „Regėjimai“, „Muzikinis gėlių laikrodis“ ir pan. Įsivaizduoju, kaip nelengva tas antraštes kurti, ypač tada, kai koncerte skambantys kūriniai sunkiai leidžiasi apibendrinami. Profesionalus tokios antraštės dažniausiai tiesiog erzina, nors blaivus protas ir sako, kad jos skirtos ne jiems.






Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šįkart Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
In memoriam Liucijai Drąsutienei
Kovo šeštosios pavakare mus pasiekė žinia: žemiškąją kelionę baigė profesorė Liucija Drąsutienė (1937–2025). Užklupus liūdesiui netrukus radosi mintis, jog tai vienas tų žmonių, apie kuriuos galvojama: jie bus, lydės visada. Taip, be Liucijos Drąsutienės sunkiai įsivaizduojamas užbaigtas mūsų kultūrinės bendruomenės paveikslas – ar tai būtų Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla, ar Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ar tiesiog autentiškai ir giliai muziką suvokiančių bei mylinčių žmonių bendrija. Betgi Jos profesinis braižas, žmogiška energija, kultūrinės patirtys organiškai tapo dar viena bendruomene – Drąsutienės mokykla, kurios akivaizdi tąsa – Jos stiprūs, įdomūs, puikiai pasirengę mokiniai, dirbantys fortepijono dėstytojais, mokytojais, taip pat koncertuojantys kaip pianistai.





Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 35-mečio proga – Kovo 11-ąją, 21 val. – LRT Televizijos eteryje laukia vienas svarbiausių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metų jubiliejinės programos akcentų – Vyriausybės inicijuotas vizualinis koncertas „Naktis Vilniaus Čiurlionio oro uoste“.
Trečius metus sostinės Rotušė atvers duris Vilniaus rotušės muzikos festivaliui „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“, kuris vyks balandžio 8–13 dienomis. „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių proga privalome daugiau groti, plačiau skleisti žinią apie genialią šio menininko kūrybą“, – sako festivalio sumanytoja pianistė Guoda Gedvilaitė. Tad visus penkis festivalio koncertus jungs čiurlioniška gija.
Fleitininko Justino Mačio ir pianisto Mantauto Katino koncertas „Organum“ koncertų salėje
Vasario 27 d. fleitininkas Justinas Mačys ir pianistas Mantautas Katinas „Organum“ koncertų salėje grojo nuotaikingą programą operų temomis, kuri taip pat skambėjo Paliesiaus dvare (kovo 1 d.), o netrukus bus pristatyta ir Užutrakio dvaro rūmuose (balandžio 13 d.). Puikūs solistai kartu parengė ne pirmą kamerinę programą: 2023 m. rudenį „Organum“ ir kitų salių klausytojai girdėjo Franzo Schuberto sonatos „Arpeggione“ transkripciją fleitai ir fortepijonui, Introdukciją ir variacijas fleitai ir fortepijonui dainos „Trockne Blumen“ („Sudžiūvusios gėlės“) tema, op. 160, bei Sonatą A-dur fortepijonui, op. post. 120.
Pokalbis su kompozitore Loreta Narvilaite
Kaip tik penktadienį, kai pasirodo „Septynios meno dienos“, kovo 7-ąją, bus iškilmingai įteikiamos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Tarp laureatų – kompozitorė Loreta Narvilaitė, šiemet rudenį pažymėsianti gražią sukaktį. Žinant jos muziką, su šia poetiško skambesio kūrėja, ko gero, smagiausia pabėgti nuo slegiančių nūdienos aktualijų bei kontekstų ir panirti vien į kūrybos pasaulius – ten, kur mūsų stiprybė, amžinai gyvybingos idėjos ir žmogiškasis atsivėrimas byloja vien muzikos garsais.
Kovo 8-osios išvakarėse Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius LVSO koncertų salėje užleidžia dirigento pakylą jaunajai kolegei Giedrei Šlekytei. Atrodo, kad jau nieko nebestebina ir nebepiktina (!) moteris su batuta, nors dar prieš keliolika metų dėl ne(pasi)tikėjimo moters mostu buvo galima prisiklausyti piktų replikų į valias.
Kovo 7 d. Kauno valstybinė filharmonija kviečia klausytojus į koncertą, skirtą Ukrainos kovos už laisvę palaikymui ir karo aukų atminimo pagerbimui. Viena iš koncerto iniciatorių – nuo karo baisumų į Lietuvą pasitraukusi dirigentė Oksana Madaraš, kurios batutai tą vakarą paklus Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, viešnios iš Ukrainos: smuikininkė Myroslava Kotorovič bei sopranas Hanna Tverdova, taip pat – mecosopranas Gabrielė Kuzmickaitė, tenoras Karolis Kašiuba ir bosas Žygimantas Galinis.