Atkaklioji Matilda

Vasario 14 ir 15 dienomis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) susibūrė įvairaus amžiaus publika – linksmas vaikų juokas pynėsi su tėvų ir senelių smalsiais pokalbiais apie Timo Minchino miuziklo „Matilda“ (pagal Roaldo Dahlio knygą) premjerą. 1988 m. britų rašytojo sukurta istorija yra tapusi moderniąja vaikų literatūros klasika, nes subtiliai atskleidžia ne tik vaikams, bet ir suaugusiems aktualias temas.

Miuziklas „Matilda“, 2010 m. sukurtas australų muzikos atlikėjo bei komiko Timo Minchino (dainų ir tekstų autorius), Christopherio Nightingale’o (aranžuočių ir papildomos muzikos autorius) ir britų libretisto Denniso Kelly Karališkojo Shakespeare’o teatro (Royal Shakespeare Company) užsakymu, kaipmat sulaukė pasaulinio pripažinimo – yra statomas Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose šalyse, pelnęs daugiau nei šimtą apdovanojimų, tarp jų septynis „Olivier“ ir penkis „Tony“, 2022 m. ekranizuotas filme „Miuziklas Matilda“ (režisavo originalaus pastatymo režisierius Matthew Warchusas) ir platinamas „Netflix“ kanale.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lietuviškajai „Matildos“ premjerai pradėjo ruoštis prieš keletą metų – dirigentas ir chormeisteris Vytautas Valys ir choreografas Taurūnas Baužas kartu su savo auklėtiniais Klaipėdos vaikų operos studijoje (KVOS) parengė kamerinį, sutrumpintą miuziklo variantą (libretą į lietuvių kalbą vertė Virginijus Pupšys), o dabar scenoje pristatė ir visą miuziklą pagal licencinę sutartį su „Music Theatre International“.

Vasario 15 d. (antrojoje „Matildos“ premjeroje) 38-ąjį sezoną pasitikusiame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre po rekonstrukcijos teko lankytis pirmą kartą. Teatras sužavėjo jaukiai stilizuota, kopas primenančia aplinka, o prie gerų įspūdžių prisidėjo ir miuzikle apsilankiusi publika: buvo juntamas šiltas žmonių bendravimas, pakili nuotaika. Miuziklą publika priėmė puikiai, per pasirodymą buvo girdimi šūksniai ir plojimai po patikusių numerių, o visa tai vainikavo ovacijos atsistojus. 

Pagrindinė veikėja Matilda (Vytautė Rimkutė) – jauna, ypatingu smalsumu, aistra knygoms, lakia vaizduote ir netgi psichokinetinėmis galiomis apdovanota mergaitė, patekusi į jos asmenybei nepalankią aplinką. Matildos tėvai ponia ir ponas Vormvudai, arba lietuviškai Kiečiai (Žyginta Jašinskaitė ir Mindaugas Rojus), nuo pat mergaitės gimimo nepaisė jos pomėgių ir tebuvo savo ydingų, paviršutiniškų įpročių tenkinimo vergai: mama žavėjosi vien salsa ir pramoginiais šokiais, padedant jos šokių mokytojui Rodolfo (Aurelijus Liškauskas), tėvas užsiėmė nešvariu automobilių pardavimo verslu, o brolis Maiklas (Tymuras Orobchenko) kartu su tėvais domėjosi tik televizoriumi. Negana to, pradėjus lankyti mokyklą, Matildai teko susidurti su dar vienu iššūkiu – mokyklos direktore panele Agata Trančbul, arba Kuoka (Tadas Jakas), kuri nekenčia vaikų ir žiauriai juos baudžia už nepaklusimą taisyklėms. Vienintelės Matildos užuovėjos – bibliotekininkė ponia Felps (Reda Jucevičienė), kuriai mergaitė pasakoja savo kurtą istoriją apie akrobatę (Ernesta Stankutė) ir iliuzionistą (Valdas Kazlauskas), ir panelė mokytoja Dženiferė Hani, arba Meilutė (Judita Butkytė), iš karto pastebėjusi Matildos neįtikėtinus gabumus bei dėjusi pastangas žūtbūt jai padėti.

Matilda nesitaiksto su instinktyviai juntama neteisybe – valiūkiškai krečia išdaigas nesąžiningai besielgiantiems tėvams, o sužinojusi, kad mokyklos direktorė yra panelės Hani teta, kuri su panele Hani elgėsi taip pat žiauriai kaip ir su mokiniais, iš susikaupusio pykčio pasinaudoja psichokinetinėmis galiomis ir išvaro ją iš mokyklos. Miuzikle yra ir kitų veikėjų – Matildos gimimo scenoje ją priima daktaras (Aurimas Raulinavičius), atliekantis ir šokių konkurso, kuriame dalyvavo Matildos mama, teisėjo vaidmenį kartu su Janina Kozłowska ir Modestu Narmontu. Seselės ir Virėjos vaidmenis atlieka Reda Jucevičienė, Pramogautoją įkūnija Giedrius Gečys, Knygą, kurios vaidmuo buvo įtrauktas režisierės Rūtos Bunikytės, siekiant sustiprinti Matildos emocijų atvaizdavimą ir ryšį su knygomis, vaidina Illia Temchenko. Miuziklo pabaigoje pasirodo gangsteris Serdžio (Virginijus Pupšys) su parankiniais Narmontu ir Jonu Ščerbiaku, norintys atkeršyti Matildos tėvui už netikusių automobilių pardavimą ir apgaulę. Matildos klasiokus ir mažuosius vaidina Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai, vaikus ir tėvus – KVMT choro artistai bei baleto trupės šokėjai.

Miuzikle hiperbolizuoti Matildos antagonistų charakteriai tarsi duria pirštu į visuomenėje (šiuo atveju tėvų, brolio, mokyklos direktorės) neretus bruožus: puikybę, materializmą, valdžios troškimą, piktavališkumą. Šios nedorybės miuzikle perteikiamos daugiausia su humoru: Matildos tėvų gyvenimo aistra šokiui, verslui bei televizoriui, Maiklo juokinga apatija viskam, kas vyksta aplink, įvairiomis mokyklos direktorės pykčio ir nepasitenkinimo formomis. Vis dėlto šioje ryškias emocijas keliančioje aplinkoje Matilda iš pirmo žvilgsnio pasirodo kaip nuosaiki herojė, subtiliai pasiduodanti vaikiškoms šėlionėms ir išlaikanti tvirtą charakterį. Svarstant to priežastį, verta pažvelgti į visuminį miuziklo paveikslą. Jis – ne tik apie Matildą, siužeto protagonistę, savais būdais ir gebėjimais besipriešinančią neteisingai aplinkai, bet ir apie santykį su šia aplinka. Būtent santykis su šeima, su mokyklos draugais, mokytoja, direktore ir paaiškina šią subtilią Matildos vaidmens plėtotę, taip pat ir visą istorijos esmę.

Nors ir galėdama pasislėpti knygų puslapiuose, Matilda nusprendė kovoti su neteisybe artimiausioje aplinkoje. Jos jausmai ir vidinis virsmas atsiskleidžia, sakyčiau, meistriškai apgalvotoje scenografijoje, kurios pamatiniu leitmotyvu tapo knygos, besitransformuojančios į reikalingas erdves: namus, biblioteką, direktorės kabinetą, klasę bei kitas. Pasak miuziklo scenografės ir kostiumų dailininkės Rūtos Venskutės, scenografija atspindi siurrealistinį, fantasmagorišką Matildos vidinį pasaulį, kuris tarytum vyksta pagrindinės herojės galvoje.

Miuzikle ryškūs ir kiti simboliai – ydingus bruožus reprezentuojančių veikėjų kostiumai ir scenografijos detalės išryškinti, o vaikų, tarp jų ir Matildos, kostiumai suvienodinti, siekiant juos pavaizduoti kaip užprogramuotą, išskirtinumo neturinčią masę, kuri yra slopinama ir taip lengviau valdoma. Šiuos įspūdžius papildo šviesų dailininko Andriaus Stasiulio sukurta šviesos scenografija, paryškinanti siužeto plėtotę, atskleidžianti ir sustiprinanti herojų kuriamas nuotaikas. Miuziklo režisierė Rūta Bunikytė scenoje sukūrė nenutrūkstamą muzikinį, vaidybinį bei choreografinį vyksmą, taikliai išnaudodama scenografines detales, – žiūrovai nė akimirkos neatitraukė dėmesio nuo miuziklo siužeto.

Efektinga Timo Minchino muzika charakteringai atskleidžia veikėjų būsenas – šmaikščios, satyrinės dainos, pykčiu ir maištu alsuojantys numeriai bei sielos gelmes paliečiančios jautrios melodijos stipriai įtraukia į „Matildos“ siužeto grandinę. Miuziklo muzikos vadovui ir dirigentui Vytautui Valiui teko šiam tikslui suburti bene visų KVMT kartų atlikėjus – jaunuosius KVOS auklėtinius, choro, baleto artistus, įvairaus amžiaus solistus. KVMT simfoninio orkestro kamerinė grupė scenoje pasirodančius veikėjus lydi bene nenutrūkstamai – net kalbamuosiuose intarpuose muzika beveik nenustoja skambėjusi. 

Miuzikle svarbų vaidmenį atlieka ne tik muzika, vokalas, bet ir vaidyba bei šokis. Vytautės Rimkutės unikalus tembras ir natūrali vaidmens pajauta sukūrė nuoširdų atkaklios mergaitės paveikslą, atskleidė mažos, bet pagal savo amžių subrendusios herojės vidinį pasaulį, kupiną smalsumo, lakios vaizduotės, geranoriškumo, o kartu maišto ir kovos prieš nedorybes. Žyginta Jašinskaitė ir Mindaugas Rojus įtikinamai, šmaikščiai kūrė namų šeimininkės ir nedoro verslininko vaidmenis, nepaliko abejingų Aurelijaus Liškausko šaržuotas šokių mokytojo ir šokių partnerio vaidmuo. Įdomus režisierės sprendimas mokyklos direktorės vaidmenį skirti vyrui – Tado Jako sukurta panelės Trančbul persona perkopė visus galimus lūkesčius. Ji tapo galinga priešingybe švelniai nuosaikiai Rimkutės vaidybai – ryški, ugninga, valdinga, kupina pykčio ir agresijos direktorė kiekvienu žodžiu, veiksmu, net žvilgsniu ar judesiu transliavo grubiąsias būdo ypatybes. Toks bene stipriausias miuziklo personažas išryškino vertybines priešpriešas ir lyginant su Juditos Butkytės įkūnytos panelės Hani skaidriu balsu, kuklumu, geranoriškumu ir meile vaikams.  

Reikšmingą vietą miuzikle užima vaikai – mokyklos mokiniai, Matildos klasės draugai, kurie turi atskleisti visus savo vokalo, vaidybos ir šokio talentus. Vaikų choro epizodai susipina su Taurūno Baužo choreografija, taip pat skirta dėmesio ir individualiems vaikų pasirodymams. Visa tai stebint buvo juntamas vaikų entuziazmas, nuoširdus atsidavimas miuziklo istorijai. Tiek vaikų numerių, tiek viso miuziklo choreografija atskleidė ir sustiprino siužetą, šokiu perteikė visų miuziklo veikėjų emocijas.  

„Matilda“ tapo inspiracija, atraminiu tašku tolesnei istorijos plėtotei. Istorijos, kuri aktuali visiems ir visuomet. Istorijos, kuri, tikiu, užgauna kiekvieno skaitytojo ir žiūrovo pasąmonę, ar jis būtų vaikas, ar suaugęs. Atkaklioji Matilda sužadina tuos pamatinius prisiminimus, kurie, kitaip nei kasdienybės rutina, gyvuoja mumyse kaip kertinės „aš“, „mes“, „jie“ sampratos. Nors asociacijos gali skirtis, dėl šios puikios istorijos ir sėkmingo pastatymo pamatiniai tapatybės svertai išlieka.