Keturių Lietuvos džiazo grandų – saksofonininkų Petro Vyšniausko ir Vytauto Labučio, kontrabosininko Eugenijaus Kanevičiaus ir perkusininko Arkadijaus Gotesmano projektas „Emeritus“ kovo 20-ąją atkeliauja į Muzikos magijos klubą Vilniaus senamiestyje. „Nuo tada, kai susibūrėme į kvartetą, kalbos baigėsi – mes grojam ir grojam. Kiekvienąkart – kitaip, naujoviškai. Tokie jau mes esam“, – sako garsūs muzikantai ir geri bičiuliai.
Kovo 20 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambės programa „Narbutaitė, Vaskas, Messiaenas“. Prie Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) pulto stos belgų dirigentas ir kompozitorius Benjaminas Haemhoutsas. Maestro su LKO interpretuos Onutės Narbutaitės kūrinį „Otro río“ („Kita upė“, 2022), latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko Koncertą altui ir styginių orkestrui (2016), čia solo grieš altininkė Kristina Anusevičiūtė, bei XX a. prancūzų muzikos klasiko Olivier Messiaeno kantatą „Trys mažosios liturgijos apie dieviškąją esatį“.
Šį pavasarį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pasitinka nacionalinės reikšmės įvykiu – kovo 16, 17 d. duris atveria naujai rekonstruota, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti ir vienintelė Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikyta LVSO koncertų salė (buvę Vilniaus kongresų rūmai). Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras jau paskelbė prekybą bilietais į LVSO koncertų salės atidarymą.
Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“ gegužės 23 – 26 dienomis sugrįžta į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą – erdvę, kurioje ir prasidėjo. Įspūdinga ir kiek nostalgiška kelionė į praeitį – su muzika, kuri žvelgia į ateitį. Būtent taip norisi pristatyti gegužės 24 d. Naujojoje salėje vyksiantį „Satoko Fujii Tokyo Trio“ koncertą, mat būtent Satoko Fujii pasirodymu 2002-aisiais prasidėjo pirmasis festivalis.
Pokalbis su džiazo dainininke Egle Petrošiūte
Charizmatiškoji Eglė Petrošiūtė – išskirtinio šilto tembro dainininkė, valdanti balsą tarsi instrumentą ir Nyderlandų bei tarptautinėje džiazo muzikos scenoje užsitarnavusi pašėlusios improvizuotojos vardą. Ji baigė magistro studijas Amsterdamo konservatorijoje, dažnai su įvairiais muzikiniais projektais koncertuoja Europoje ir Brazilijoje. Su grupe „Fernando Paiva Group“ pasirodė žymiausiuose džiazo klubuose „Porgy&Bess“ Austrijoje ir „Bird’s Eye“ Šveicarijoje, o su modernia opera ECHO – legendinėje „Bimhuis“ salėje Amsterdame. Eglė jau porą metų koncertuoja su vienu stipriausių džiazo orkestrų Europoje „Upper Austrian Jazz Orchestra“.
Dešimtasis, jubiliejinis ir didžiausias senosios muzikos festivalis Valdovų rūmuose prasidėjo ir tęsis iki Senosios muzikos dienos (kovo 23 d.). Tarptautinis Marko Skakio (Marco Scacchi) vardu pavadintas festivalis, pasak jo vadovo Vytauto Gailevičiaus, atrado savo klausytoją, kurį traukia su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorija susijusi festivalio programa. Čia klausantis muzikos galima priartėti prie tų laikų, kai kapelos koncertuodavo valdovams, o kompozitoriai kurdavo vėliau į Europos muzikos lobyną įtrauktus kūrinius. Kasmet atskleidžiami Lietuvos kultūros istorijos fenomenai sulaukia vis platesnio susidomėjimo, o senoji Europos muzika atgyja naujomis, įstabiomis formomis.
Šį savaitgalį į „Fausto“ spektaklius pagrindinio vaidmens dainuoti sugrįžtantis Edgaras Montvidas kovo 12-ąją minės 25-erių metų, prabėgusių nuo debiuto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, sukaktį. Garsusis Lietuvos tenoras jau apsisprendė ir dėl to, kaip kitąmet sutiks savo 50-mečio jubiliejų.
Koncertas „Per nailono uždangą II“ su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais
Nacionalinė filharmonija tęsia unikalų koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kuriame pristatomi tarpukario ir pokario lenkų ir lietuvių kompozitoriai, didelis dėmesys skiriamas abi tautas simbolizuojančios Bacevičių šeimos kūrėjams Vytautui ir Grażynai, taip pat programose skamba ir naujausia muzika. Ciklo pavadinimą padiktavo 2018 m. išleista monografija apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.
Paliesiuje pirmą kartą scenoje susitiks du išskirtiniai smuikininkai ir seni bičiuliai: Martynas Švėgžda von Bekkeris ir Jonas Tankevičius. Nors įtaigumu ir subtilumu pasižyminčius muzikus sieja ilgametė draugystė, scenoje jie dar nebuvo susitikę – tai įvyks koncerto „Lemtingas susitikimas“ kovo 23 d. Paliesiaus dvaro koncertų salėje metu. Simboliška, kad šiam kūrybiniam tandemui akompanuos Vilniaus muzikos mėgėjų orkestras: kadaise su senelio Povilo Bekerio įkurtu orkestru jaunasis Martynas pradėjo savo muzikinę solisto karjerą, o Čiurlionio kvarteto primarijus Jonas Tankevičius yra vienas artimiausių orkestro bičiulių pastarąjį dešimtmetį.
Pavasario pranašas gali būti ne tik paukščiai, bet ir muzika. Antai visus kovo 9 d. koncerte Nacionalinėje filharmonijoje skambėsiančius kūrinius sieja pavasario ir meilės leitmotyvas. Lietuvių operos žvaigždė Viktorija Miškūnaitė, italų dirigentas Gianluca Marcianò ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) publiką suburs į koncertą „Pavasario balsai“, skambės Richardo Strausso gulbės giesmė – „Keturios paskutinės dainos“, Jurgio Karnavičiaus ir Roberto Schumanno muzika.