7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Laimutė Ligeikaitė

Patirtis ir atradimai

Pokalbis su 10-metį atšventusio ansamblio „Canto Fiorito“ vadovu Rodrigo Calveyra ir dainininke, ansamblio direktore Renata Dubinskaite prieš koncertą Nacionalinėje filharmonijoje

„Canto Fiorito“ (kuriame dabar nuolat dainuoja Ieva Gaidamavičiūtė, Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė, Povilas Vanžodis, Nerijus Masevičius) jau pradėjo skaičiuoti vienuoliktus metus. Senosios muzikos ansambliui, atliekančiam muziką, parašytą prieš 400 ar 300 metų, tai akimirksnis. Tačiau skaičiuojant mūsų laikmečio virsmais ir sąlygomis, „Canto Fiorito“ labai ilgai didvyriškai laikosi kaip savo idėjas tvirtai skleidžiantis kolektyvas, neišduodantis savojo kelio, nekeičiantis meninės krypties. O turint omeny, kad išsilaikote daugiausia iš projektinių lėšų ir nesate globojamas kokios nors kultūrinės institucijos, iškart norisi paklausti: kokia tokio jūsų atsidavimo senosios muzikos menui priežastis?

„Canto Fiorito“ 10-metis. Sėdi (centre) Rodrigo Calveyra, stovi (centre) Renata Dubinskaitė. Vytauto Abramausko nuotr.
„Canto Fiorito“ 10-metis. Sėdi (centre) Rodrigo Calveyra, stovi (centre) Renata Dubinskaitė. Vytauto Abramausko nuotr.
„Canto Fiorito“ Kretingos festivalyje. 2018 m. Ansamblio archyvo nuotr.
„Canto Fiorito“ Kretingos festivalyje. 2018 m. Ansamblio archyvo nuotr.
„Canto Fiorito“ Šv.Kotrynos bažnyčioje. 2021 m. M. Endriuškos nuotr.
„Canto Fiorito“ Šv.Kotrynos bažnyčioje. 2021 m. M. Endriuškos nuotr.
Josue Melendez, Davide Pozzi, Renata Dubinskaitė, Rodrigo Calveyra T. Merulai skirtame koncerte. Ansamblio archyvo nuotr.
Josue Melendez, Davide Pozzi, Renata Dubinskaitė, Rodrigo Calveyra T. Merulai skirtame koncerte. Ansamblio archyvo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Brahmso gelmėse

Pianistas Petras Geniušas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir dirigentė Gianna Fratta interpretavo Johannesą Brahmsą

Kovo 28 d. LVSO koncertų salėje skambėjo vien Johanneso Brahmso muzika: pirmoje koncerto dalyje girdėjome Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 B-dur, op. 83, kurį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko pianistas Petras Geniušas, antroje – Simfoniją Nr. 1 c-moll, op. 68. Orkestrui dirigavo italų maestra Gianna Fratta.

Petras Geniušas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Petras Geniušas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Petras Geniušas, Gianna Fratta, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Petras Geniušas, Gianna Fratta, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Dirigentė Gianna Fratta. S. Lukoševičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. S. Lukoševičiaus nuotr.
Koncerto akimirka. S. Lukoševičiaus nuotr.
Rengėjų inf.

Gegužės mėnesį – naujas festivalis Vilniuje „Vilnius Spring Festival“!

Šiandien pristatomas naujas ir ambicingas festivalis vilniečiams bei miesto svečiams „Vilnius Spring Festival“, kuris kvies atrasti išskirtinius meno įvykius dešiniajame Neries krante! 

„Festivalis pripildys naująjį Vilniaus centrą kultūrine energija. „Vilnius Spring Festival“ koncertai vyks Nacionalinėje dailės galerijoje ir leis atskleisti naujojo Vilniaus centro potencialą, nukreipiant vilniečių bei į Vilnių atvyksiančių turistų dėmesį būtent į šį Neries krantą, pakeičiant įprastas renginių, pasivaikščiojimų bei atradimų vietas Vilniaus mieste, praplečiant miesto kultūrinį žemėlapį. 20 metų Lietuva yra Europos Sąjungos bei NATO narė ir jos piliečiai turi unikalias sąlygas saugiai gyventi, aktyviai kurti ir plačiai pristatyti nacionalinę kūrybą, būtent dėl to šis festivalis  pradedamas gegužės 9-ąją  - minint Europos dieną ir šių metų festivalyje išskirtinai skambės lietuvių kūrėjų premjeros!“,- pasakoja festivalio iniciatorių Šv. Kristoforo kamerinio orkestro direktorius Nerijus Masevičius.  

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Modestas Barkauskas. N. Unikauskaitės nuotr.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Modestas Barkauskas. N. Unikauskaitės nuotr.
Bjelle. Asmeninio archyvo nuotr.
Bjelle. Asmeninio archyvo nuotr.
„Vilnius JJAZZ Ensemble“. D. Rimeikos nuotr.
„Vilnius JJAZZ Ensemble“. D. Rimeikos nuotr.
Solo teatro inf.

Naujas Solo teatro spektaklis-koncertas „Klara. Meilės daina“

Solo teatras kviečia į spektaklio-koncerto „KLARA. MEILĖS DAINA“ premjerą, sukurtą žinomos vokiečių kompozitorės ir pianistės Claros Schumann (Klaros Šuman, 1819–1896) įdomaus gyvenimo ir kūrybos motyvais. Scenoje neeilinės asmenybės gyvenimą pristatys dviejų žinomų menininkių duetas – režisierė, aktorė Birutė Mar ir Vokietijoje reziduojanti pianistė Guoda Gedvilaitė. 

Clara Schumann
Clara Schumann
Živilė Tamaševičienė

Kova dėl šv. Kazimiero sielos

Alessandro Scarlatti oratorija „Šventasis Kazimieras“ užbaigė Marco Scacchi festivalį

Kovo 3–23 dienomis Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko 10-asis tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, šiemet daugiausia dėmesio skyręs Renesanso ir baroko muzikai. Kovo 23-iąją, minint Senosios muzikos dieną, nuskambėjo baigiamasis festivalio koncertas – Didžiojoje renesansinėje menėje atlikta Alessandro Scarlatti oratorija „Šventasis Kazimieras“ („S. Casimiro, Rè di Polonia“). Šio kūrinio vilniečiai buvo klausęsi senokai – prieš 15 metų, kai 2009-aisiais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine, sceninį oratorijos pastatymą Šv. Kotrynos bažnyčioje parodė festivalio „Banchetto musicale“ rengėjai.

Festivalio orkestras, solistai, dirigentas Christianas Frattima. V. Abramausko nuotr.
Festivalio orkestras, solistai, dirigentas Christianas Frattima. V. Abramausko nuotr.
Gunta Gelgotė, Yo Otahara ir festivalio orkestras. V. Abramausko nuotr.
Gunta Gelgotė, Yo Otahara ir festivalio orkestras. V. Abramausko nuotr.
Valeria Girardello ir festivalio orkestras. V. Abramausko nuotr.
Valeria Girardello ir festivalio orkestras. V. Abramausko nuotr.
Domas Ignotas ir festivalio orkestras. V. Abramausko nuotr.
Domas Ignotas ir festivalio orkestras. V. Abramausko nuotr.
Luca Cervoni ir festivalio orkestras. V. Abramausko nuotr.
Luca Cervoni ir festivalio orkestras. V. Abramausko nuotr.
Festivalio orkestras, solistai, choras „Varpelis“, dirigentas Christianas Frattima. V. Abramausko nuotr.
Festivalio orkestras, solistai, choras „Varpelis“, dirigentas Christianas Frattima. V. Abramausko nuotr.
Koncerto akimirka. V. Abramausko nuotr.
Koncerto akimirka. V. Abramausko nuotr.

49-ąjį kartą skambės festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

Pavasaris uostamiestyje jau 49 metus lydimas klasikinės muzikos. Laiko patikrintos melodijos kviečia susitikti festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“, kuriame – balandžio 5–27 dienomis ne tik garsiausių Lietuvos muzikų, bet ir pasaulinio garso atlikėjų kūryba bei pasirodymai. 

Federico Mondelci. Organizatorių nuotr.
Federico Mondelci. Organizatorių nuotr.
Renata Dubinskaitė. Organizatorių nuotr.
Renata Dubinskaitė. Organizatorių nuotr.
Kopenhagos Karališkosios koplyčios berniukų choras. Organizatorių nuotr.
Kopenhagos Karališkosios koplyčios berniukų choras. Organizatorių nuotr.
Rengėjų inf.

Spalvingas balandis Paliesiaus dvare

Balandį Paliesiaus dvare atgyja ne tik gamta – įvairiausios spalvos atsiskleis ir koncertų salėje. Čia šį mėnesį skambės įvairūs muzikos žanrai ir net poezija, išgirsime daug skirtingų instrumentų. Atvelykio šeštadienį Paliesiuje pirmą kartą suskambės vargonai: Dainius Sverdiolas atliks vieną reikšmingiausių kūrinių šiam instrumentui, Olivier Messiaeno opusą „Viešpaties gimimas“. Balandžio 13 d. koncerte „Susikalbėjimai“ girdėsime retą derinį – du smuikus ir fortepijoną – gros smuikininkai Dainius ir Ieva Puodžiukai bei pianistas Darius Mažintas. Balandžio 20 d. solistė Aistė Pilibavičiūtė ir pianistė Nijolė Baranauskaitė nuskraidins į saulėtąją Ispaniją. O paskutinį mėnesio šeštadienį pristatant poezijos knygą „Lytėjimas“ skambės gydantys Dalios Morozovaitės žodžiai ir žavūs Augustės Ivanauskienės fleitos garsai.

Paliesiaus dvaras. Organizatorių nuotr.
Paliesiaus dvaras. Organizatorių nuotr.
Dainius Sverdiolas. Organizatorių nuotr.
Dainius Sverdiolas. Organizatorių nuotr.
Dainius Puodžiukas, Ieva Puodžiukė, Darius Mažintas. Organizatorių nuotr.
Dainius Puodžiukas, Ieva Puodžiukė, Darius Mažintas. Organizatorių nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė, Nijolė Baranauskaitė. Organizatorių nuotr.
Aistė Pilibavičiūtė, Nijolė Baranauskaitė. Organizatorių nuotr.
Dalia Morozovaitė. Organizatorių nuotr.
Dalia Morozovaitė. Organizatorių nuotr.
LNF inf.

Atvelykiui – Olivier Messiaeno „Amen vizijos“

Balandžio 7-osios, Atvelykio, vakarą žinomi Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pianistai, Škotijos Karališkosios akademijos fortepijono profesoriai Petras Geniušas ir Stephenas Coombsas kviečia praleisti sklandant ne tik įstabiems Olivier Messiaeno muzikos garsams, bet ir filosofinei minčiai. Filharmonijos Didžiojoje salėje pianistai atliks O. Messiaeno „Amen vizijas“. Filosofinę mintį ir kitus kontekstus plėtos filosofas Jonas Dagys.

Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Stephen Coombs. LNF archyvo nuotr.
Stephen Coombs. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

„Holsto orbitoje“ sužibės pučiamieji, solo tūba gros svečias iš Vokietijos

Balandžio 6 d. orkestro muzikos koncertą „Holsto orbitoje“ Nacionalinėje filharmonijoje surengs Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO). Koncertu bus paminėtas Gustavo Holsto 150-metis. Orkestrui diriguos Martynas Staškus, solo tūba gros svečias iš Vokietijos Constantinas Hartwigas, dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišraus choro merginų grupė. Prieš koncertą Filharmonijos fojė bus atidaryta nauja paroda – Vilmanto Dambrausko „Mano miesto portretai“.

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir Martynas Staškus. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir Martynas Staškus. D. Matvejevo nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Der Komische Holländer

„Skrajojantis olandas“ Komische Oper Berlin

Poeto Heinricho Heine’s užrašyta legenda apie amžinoms klajonėms pasmerktą olandą, įkvėpusi vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje išgarsėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka, Komische Oper Berlin scenoje įgavo netikėtų režisūrinių ir vizualinių akcentų, o pats kūrinys galėtų būti vadinamas Der Komische Holländer (spektaklis žiūrėtas kovo 15 d.).

Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 354  >>> Archyvas