7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Justina Paltanavičiūtė

Žinoti, tobulėti ir dalintis. Pokalbis su smuikininku Januszu Wawrowskiu

Tamsų žiemos vakarą jaukioje Vilniaus kavinėje susitinkame trise – aš, smuikininkas Januszas Wawrowskis ir legendomis apipintas Antonio Stradivari smuikas, pagamintas 1685-aisiais. Kol smuikas saugiai ilsisi dėkle, su žymiu smuikininku, iš Varšuvos repeticijoms į Vilnių atvykusiu Fryderyko Chopino muzikos universiteto profesoriumi šnekučiuojamės apie neatrastą lietuvių ir lenkų kūrybą, jo smuiką, solisto karjeros iššūkius ir dar šį bei tą.

Janusz Wawrowski. B. Barczyk nuotr.
Janusz Wawrowski. B. Barczyk nuotr.
Rengėjų inf.

Improvizacinės muzikos ciklo „Improdimensija“ vasario programoje – pasaulinio garso muzikantai

2022-ųjų metų rudens sezoną su nepakartojamo meistriškumo danų avangardinio džiazo Zeuthen/Anderskov/Vestergaard trio pasirodymu užbaigusi „Improdimensija“ sugrįžta! Neatsiejama improvizacinės muzikos ir avangardinio bei laisvojo džiazo gerbėjų gyvenimo dalimi tapusios „Improdimensijos“ komanda žiemos pertraukos metu nesėdėjo sudėjusi rankų. Aktyviai plušusi komanda kruopščiai sudėliojo 2023-ųjų žiemos/pavasario koncertų tvarkaraštį ir jau vasario 1 d. pakvies į pirmąjį šių metų vyksmą − saksofonininko Johno Butcherio ir būgnininko Ståle Liaviko Solbergo pasirodymą. Bet tai toli gražu ne viskas. Vasarį klausytojų laukia kur kas daugiau malonių siurprizų.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
Eglė Šeduikytė-Korienė

Ilgos istorijos pusiaukelė

Pirmasis ciklo koncertas, skirtas Nacionalinės filharmonijos vargonų 60-mečiui

2023 m. sausio 19 d. įvyko pirmasis ciklo „Skamba filharmonijos vargonai“ koncertas, skirtas šių vargonų 60 metų gyvavimui paminėti. Ne tik jų pastatymo Nacionalinėje filharmonijoje istorija, bet ir visi tą vakarą groti kūriniai atgręžia mus į kelio pradžią ir į vargonų legenda tapusį profesorių Leopoldą Digrį, kuris ir pasuko Lietuvos vargonų istoriją keliu, atvedusiu iki šiandienos.

Džeraldas Bidva, Karolina Juodelytė, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Džeraldas Bidva, Karolina Juodelytė, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Renata Marcinkutė-Lesieur, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Renata Marcinkutė-Lesieur, Adrija Čepaitė, Lietuvos kamerinis orkestras. E. Šeduikytės nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai ir Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje prieš vargonų atidarymą. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai ir Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje prieš vargonų atidarymą. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai, Leopoldas Digrys (iš dešinės antras) su savo vargonų klase filharmonijoje. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Alexanderis Schuke su žmona, estų meistrai, Leopoldas Digrys (iš dešinės antras) su savo vargonų klase filharmonijoje. 1963 m. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje. Iš kairės: Vida Prekerytė, Nijolė Dainienė, Leopoldas Digrys, Bernardas Vasiliauskas, Laisvė Paškevičiūtė, Giedrė Lukšaitė. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Leopoldo Digrio vargonų klasė filharmonijoje. Iš kairės: Vida Prekerytė, Nijolė Dainienė, Leopoldas Digrys, Bernardas Vasiliauskas, Laisvė Paškevičiūtė, Giedrė Lukšaitė. L. Digrio asmenio archyvo nuotr.
Rengėjų inf.

Išskirtinis vakaras prancūziškos muzikos gerbėjams

18-ąjį koncertinį sezoną pradedantis Kauno miesto simfoninis orkestras jau šį šeštadienį pakvies klausytojus pasimėgauti prancūzų muzika, kuri visuomet pažeria gausybę spalvų ir emocijų. Publika šį vakarą išgirs retai atliekamą žymiausią XIX a. kompozitoriaus C. Francko kūrinį simfoniniam orkestrui – Simfoniją d-moll, kuri pripažįstama vertingiausiu kūrėjo darbu, taip pat vieno nuostabiausių muzikos talentų C. Saint-Saenso spalvingą simfoninę poemą „Mirties šokis“ bei išdaigišką ir saulėtą M. Ravelio Fortepijoninį koncertą G-dur.

Alain Paris. Organizatorių nuotr.
Alain Paris. Organizatorių nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Motiejus_Bazaras. Organizatorių nuotr.
Motiejus_Bazaras. Organizatorių nuotr.
LNF inf.

Simfoninis žvilgsnis per nailono uždangą

Ar muzika gali būti stipri? Kalbant apie tai Šaltojo karo kontekste – dar ir kaip! Apie muzikos galią istorinių pervartų laikais bylos vasario 4 d. orkestro muzikos koncertas Filharmonijoje „Per nailono uždangą. Vytautas Bacevičius ir Grażyna Bacewicz“. Be šių kompozitorių koncerte skambės garsaus suomių kompozitoriaus Einojuhani Rautavaaros simfonija, o programą atliks Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir lenkų smuiko virtuozas Januszas Wawrowskis.

Janusz Wawrowski. D. Matvejevo nuotr.
Janusz Wawrowski. D. Matvejevo nuotr.
Jūratė Katinaitė

Judita reikalauja Putino galvos!

Antonio Vivaldi opera „Juditos triumfas“ Kauno nacionaliniame dramos teatre

Sausio 13-osios ir Rusijos karo Ukrainoje aukoms pagerbti Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) kartu su teatru „Utopia“ atgaivino 2014 m. Baroko operos teatro (dabar jau lyg ir nebeegzistuojančio?) sumanytą ir įkūnytą Antonio Vivaldi operą „Juditos triumfas“ anuometiniame vis dar operos teatro dvasią menančiame Lietuvos rusų dramos teatre (dabar Vilniaus senasis teatras). Spektaklį tąsyk režisuoti sutiko stilingomis ir įkvepiančiomis operų interpretacijomis garsėjęs režisierius Gintaras Varnas.

Dalma Krajnyák ir Indrė Anankaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Indrė Anankaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák ir Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dalma Krajnyák operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jomantė Paukštė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jomantė Paukštė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš operos „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Renata Dubinskaitė operoje „Juditos triumfas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Remigijus Vitkauskas

Italijos saulės nušviesta muzika

Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo programa „Orkestro kelionė į Italiją“

Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje muzikos mylėtojus šildė kaitri Italijos saulė, svaigino itališko vyno purslai, žavėjo jūros bangų vaivorykštės. Programoje „Orkestro kelionė į Italiją“ skambėjo šios šalies kompozitorių ir pasaulio sostinei Romai dedikuoti kūriniai. Nors muzikos geografinis regionas gana siauras, jos gimimo laikotarpis platus – nuo XIX a. prancūzų kompozitoriaus Georges’o Bizet iki šiandien klestinčių italų kompozitorių Giovanni Sollimos ir Nicolos Compogrande.

Edmundas Kulikauskas, Onutė Švabauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Edmundas Kulikauskas, Onutė Švabauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Švabauskaitė, Edmundas Kulikauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Onutė Švabauskaitė, Edmundas Kulikauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Benkauskaitė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ pristato solinių dainų rinktinę

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Milda Ričkutė) šiemet švenčia 55-ąjį gimtadienį! Po truputį pradėdamas ruoštis jubiliejaus šventei, ansamblis išleido 15 kolektyvo narių įrašytą solinių dainų albumą „RATILIO čiulbučiai“. 

Iš įrašų LNKC. A. Černiausko nuotr.
Iš įrašų LNKC. A. Černiausko nuotr.
Iš įrašų LNKC. A. Černiausko nuotr.
Iš įrašų LNKC. A. Černiausko nuotr.
„Ratilio“ solistų koncertas Dzūkų kultūros festivalyje. A. Černiausko nuotr.
„Ratilio“ solistų koncertas Dzūkų kultūros festivalyje. A. Černiausko nuotr.
Iš įrašų LNKC. A. Černiausko nuotr.
Iš įrašų LNKC. A. Černiausko nuotr.
„RATILIO čiulbučiai“ viršelis (autorius Gustas_Avinas)
„RATILIO čiulbučiai“ viršelis (autorius Gustas_Avinas)
LMTA inf.

LMTA kviečia į „Susikalbėjimus Didžiojoje“ su Petru ir Luku Geniušais

Lietuvos muzikos ir teatro akademija tęsia susitikimų ciklą „Susikalbėjimai Didžiojoje“, skirtą akademijos 90 metų jubiliejui. Jau šį penktadienį, sausio 27 d., 18.30 val. LMTA Didžioje salėje vyks susitikimas su garsiais pianistais, LMTA profesoriais Petru ir Luku Geniušais. Kas, jei ne tėvas ir sūnus, gali paliudyti skirtingų kartų gebėjimą susikalbėti. Pianistus kalbins Gerūta Griniūtė.

Petras Geniušas. J. Šopos nuotr.
Petras Geniušas. J. Šopos nuotr.
Lukas Geniušas. A. Chobotovos nuotr.
Lukas Geniušas. A. Chobotovos nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Silvijai Sondeckienei

(1942 11 17 – 2023 01 21)

Kaip baisu rašyti apie bendramoksles... Ji buvo keleriais metais vyresnė. Graži. Man visada priminė puikiai žinomą amerikiečių artistę Shirley Temple. Ypatingai raiškus žvilgsnis: sukauptas, gilios akys nelengvabūdiškos net tuomet, kai Silvija šypsojosi. Gal brandino savo nuomonę, kurią buvo pasiryžusi kategoriškai apginti.

Silvija Sondeckienė ir Leopoldas Digrys. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė ir Leopoldas Digrys. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė su Isaaku Sternu. Maestro dedikacija. 1960 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė su Isaaku Sternu. Maestro dedikacija. 1960 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė, Barbora ir Monika Domarkaitės, Eugenija Kuprytė. 2019 m. D. Matvejevo nuotr.
Silvija Sondeckienė, Barbora ir Monika Domarkaitės, Eugenija Kuprytė. 2019 m. D. Matvejevo nuotr.
Silvija Sondeckienė ir David Geringas. 2020 m. D. Matvejevo nuotr.
Silvija Sondeckienė ir David Geringas. 2020 m. D. Matvejevo nuotr.
Silvija Sondeckienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Silvija Sondeckienė. Asmeninio archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 450  >>> Archyvas