Festivalio „Vilnius Winds“ koncertas „Macchinaria & Bolero“
Pernai prasidėjęs pučiamųjų muzikos festivalis „Vilnius Winds“ įnešė naujų vėjų į itin gausią renginių pasiūlą sostinėje ir kvietė išgirsti dar neskambėjusių bei rečiau atliekamų kūrinių, tarp kurių buvo galima atrasti šiuolaikinės klasikos interpretacijų ir eksperimentinių projektų. Pernai metų programoje vyko muzikinis dialogas tarp praeities ir modernių meno formų (pvz., Mozartas sutiko repą) ar džiazo muzikos bendrystė su klasika (džiazo koncertas fortepijonui ir orkestrui) bei intriguojančios teatro jungtys, o šių metų festivalio programoje vyravo kūriniai nuo Vienos iki Niujorko, skandinaviška muzika, kameriniai ansambliai ir alternatyvaus roko įkvėptas avangardinis menas.
Valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio muziką daugiau mažiau pažįsta profesionalai. Platesniems sluoksniams, net ir koncertus lankančiai publikai, ji beveik nežinoma. Retsykiais Szymanowskis suskamba, ypač iniciatyvą parodžius mūsų atlikėjams. Neminint senesnių laikų, kuriuos įprasta išmesti iš atminties kaip „kultūros dykumą“, jau Antrosios Respublikos laiku Rusnė Mataitytė bent porą kartų yra atlikusi Pirmąjį smuiko koncertą, o Nacionalinė filharmonija 2007 m. paminėjo kompozitoriaus 125-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines. Iškilmingą koncertą tuomet surengė maestro Antonio Wito diriguojamas Varšuvos filharmonijos orkestras, pristatęs minėtą smuiko koncertą ir kitus kūrinius.








„Kalbėsimės lietuviškai, tai man puiki galimybė praktikuotis ir nepamiršti šios kalbos“, – pokalbio pradžioje patvirtina latvių kompozitorius Pēteris Vasks. Iš tiesų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pabaigęs kontraboso specialybę Vytauto Sereikos klasėje, puikiai kalbantis lietuviškai ir dažnai čia apsilankantis kompozitorius džiaugiasi galėjęs pažinti Lietuvą. Šiame trumpame pokalbyje jis dalinasi mintimis apie šviesos ir meilės svarbą savo kūryboje bei kviečia į spalio 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiantį koncertą „Švytinti vakaro šviesa“. Jame skambės Pēterio Vasko Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2 „Vakaro šviesoje“ bei kiti opusai, atliekami Lietuvos kamerinio orkestro ir smuikininko Hugo Ticciati.
Opera „Andromeda“ LDK valdovų rūmuose
Gražus sumanymas – prikelti Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytus operos spektaklius, nuo kurių prasidėjo operos istorija Lietuvoje. Prieš penketą metų, 2018-aisiais, parodytas rekonstruotos „Elenos pagrobimo“ (1636) – pirmosios operos Lietuvoje – pastatymas. O šiais metais atkurtas dar vienas anais laikais, Žemutinėje pilyje reziduojant Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui, įvykęs operos pastatymas „Andromeda“ (1644). Deja, šių, kaip ir trečiosios Vilniuje pastatytos operos „Apviltoji Kirkė“ (1648), yra išlikę tik libretai, parašyti į Lietuvą operą atvežusio Vladislovo IV Vazos dvaro sekretoriaus Virgilio Puccitelli.








Spalio 14 d. 18 val. Paliesiaus dvaro koncertų salėje „Pasaga“, garsėjančioje unikalia forma ir ypatinga akustika, įvyks laukiamas koncertas – čia pirmą kartą pasirodys iš Bosnijos ir Hercegovinos kilęs Edinas Karamazovas. Jis yra meistriškai įvaldęs ne vieną senąjį ir šiuolaikinį styginį instrumentą, išleidęs daug kompaktinių plokštelių su įvairiais atlikėjais, susilaukęs nuostabaus kritikų įvertinimo – tad tai talentas, kurį išgirsti tikra privilegija.
Tarptautiniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui pasibaigus
Daugiau nei prieš savaitę baigėsi IX Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, aidėjęs net keturiose Vilniaus koncertinėse erdvėse. Dešimtį dienų trukusią fortepijono ir vargonų muzikos puotą laimino vasariška šiluma, iš vėsių filharmonijos rūmų išėjusius klausytojus užliedama saulės spinduliais, akis džiuginančia vis dar vešlia medžių ir vejų žaluma, o po finalinių koncertų emocijų įkaitintus klausytojus gaivino dar ir vasariškas lietus. Įspūdžiai išliko tokie gyvi, kad, akivaizdu, lydės ir skambės dar ilgą laiką.
Vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos dirigentų Martynas Stakionis profesiniu keliu žengia Vokietijoje, turi poros metų kontraktą Šlėzvigo-Holšteino operoje, tačiau neatsidžiaugia progomis padirbėti gimtajame Vilniuje. Šįsyk charizmatiškasis maestro su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir pianistu Andriumi Žlabiu rengiasi spalio 7-osios koncertui Nacionalinėje filharmonijoje, kur atliks savo giminaičio Juliaus Juzeliūno ir Johanneso Brahmso kūrinius.
Šių akademinių metų vargonų koncertų ciklą „Muzikos valanda“ pradės Vidas Pinkevičius ir Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė M.K. Čiurlionio chorinės kantatos „De Profundis“ transkripcija vargonų duetui. Klausytojus užlies didžiųjų Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčios vargonų garsai. Kviečiame į koncertą spalio 7 dieną, 18 valandą, Šv. Jonų bažnyčioje.
Fortepijono virtuozas Alexanderis Paley Lietuvos publikai yra puikiai pažįstamas dėl savo neeilinio talento, išskirtinės charizmos ir ištikimos kūrybinės draugystės su maestro Gintaru Rinkevičiumi ir jo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Šį spalį A. Paley ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras klausytojams parengė dar vieną staigmeną. Per du vakarus, spalio 5 d. ir spalio 14 d. Valdovų rūmuose bei spalio 6 d. ir 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje, nuskambės visi romantizmo simboliu tapusio lenkų kompozitoriaus Frédérico Chopino kūriniai fortepijonui su orkestru.
Avangardinių ir kanonams nepaklusnių garsų mėgėjus dosniai lepinanti „Improdimensijos“ komanda spalio 7 d. priims ypatingus svečius – žanro legendų gitaristo Joe Morriso, kontrabosininko Williamo Parkerio ir perkusininko Hamido Drake’io trio. Tai bus išskirtinė proga išgirsti kaip organiškai sąveikauja vakarietiškoji laisvojo džiazo tradicija ir afrikietiškas, indiškas ar kubietiškas ritminis paveldas. Skirtingus kontinentus apjungiančios patirtys skambės kamerinėje, puikia akustika pasižyminčioje fortepijonų salono „Organum“ (Savanorių pr. 1, Vilnius) salėje.