7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

Meno rinkos agentūra

LVIII Vilniaus aukciono intrigas pajūryje kurstys 
lietuvių išeivijos dailininko A. Mončio dvasia


2019 m. liepos 31 d., jau penktą kartą Palangoje įsikūrusiame Antano Mončio namuose–muziejuje atidaryta netrukus vyksiančio LVIII Vilniaus aukciono ekspozicija, kurioje be specialiai pajūriui atrinktų gausybės vertingų lituanistinės vaizduojamosios dailės meno kūrinių bus galima pamatyti ir dar iki šiol niekur nerodytą paties A. Mončio (1921–1993) skulptūrą „Moteris“.

„Kiekvieno aukciono kolekcijos formavimas palydimas tam tikra intriga ir, neslėpsiu, kad į Vilniaus aukciono namus netikėtai atkeliavusi ši skulptūra suintrigavo ne tik mus, bet ir A. Mončio namus–muziejaus kolektyvą. Labai tikiuosi ir linkiu šiam kūriniui atrasti gerus namus, o taip pat tikiuosi, kad jis privilios sėkmę ir pačiam muziejui, į kurį mes tradiciškai atvykome su labdaringa misija“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Organizatorių inf.

Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas

Nuo 2019 m. gegužės 18 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose pristatyta Raimondo Paknio fotografijų paroda „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Ji veiks visą vasarą.

Šioje parodoje eksponuojamas buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės, vadinamosios Abiejų Tautų Respublikos, teritorijoje (Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje) per šimtmečius išsibarstęs architektūros paveldas, atskleidžiama šiandieninė nykstančių bažnyčių, pilių, dvarų sodybų situacija. Tai tęstinis leidėjo ir fotografo R. Paknio parodų ciklo „Išlikęs laikas“ projektas. Įgyvendintų projektų sėkmė rodo dabartinės Lietuvos visuomenės norą domėtis Abiejų Tautų Respublikos istorija ir puoselėti jos istorinę atmintį. Autorius kuria meniškus, istorinės romantikos kupinus vaizdus, kartu ragina atkreipti dėmesį į per šimtmečius deformuotą ir su kiekviena diena vis labiau nykstantį senosios Lietuvos architektūros paveldą: bažnyčias, koplyčias, vienuolynus, dvarus, jų interjerus ir eksterjerus.    

Iš Raimondo Paknio fotografijų parodos „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“
Iš Raimondo Paknio fotografijų parodos „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“
Iš Raimondo Paknio fotografijų parodos „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“
Iš Raimondo Paknio fotografijų parodos „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“
Iš Raimondo Paknio fotografijų parodos „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“
Iš Raimondo Paknio fotografijų parodos „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“
NMKČDM inf.

Eglės Gandos Bogdanienės paroda „Pasveikinimas“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose, Turistų g. 9, liepos 31 d., trečiadienį, 16.30 val. atidaroma tekstilės menininkės Eglės Gandos Bogdanienės paroda „Pasveikinimas“.

Parodoje pristatomi E. G. Bogdanienės darbai peržengiantys tekstilės ribas. Menininkė savo kūrybą suvokia kaip socialinių eksperimentų laboratoriją, kurioje tyrimo objektu dažniausiai tampa visuomenė ar net pati autorė. Jos darbuose gausiai naudojamos įvairios medžiagos ir skirtingos technologijos. Nauja raiška prabyla vėlimo ir smaigstymo technikos. E. G. Bogdanienės kūryba įtraukia į moters identiteto refleksijas patriarchalinėje kultūroje. Klasikiniai ir krikščionybės mitai, kasdienė rutina, atradimai ir netektys, lyčių stereotipai jos darbuose virsta egzistencinėmis aktualijomis.


Tekstilės menininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, studijų prorektorė E. G. Bogdanienė aktyviai dalyvauja šiuolaikinio meno parodose, projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Konceptualios idėjos jos kūryboje ir akademiniame darbe yra varomoji jėga, skatinanti nesibaigiančius formų eksperimentus. E. G. Bogdanienė nuo 1999 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos, o nuo 2012 m. – tarptautinio profesinio tinklo ArcInTex narė. Jos darbai yra plačiai pripažinti ir apdovanoti ne vienoje parodoje ir konkurse. Jie atspindi artimą kūrybos ir asmeninio gyvenimo ryšį. Menininkė yra surengusi apie 30 personalinių ir dalyvavusi daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Dominikos Respublikoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje, Taivane, Kinijoje ir kitur.


Paroda veiks: 2019 07 31 – 2019 09 26

 

Mo inf.

MO muziejus tarp 10 labiausiai vertų aplankyti muziejų pasaulyje

Italijos naujienų agentūra ANSA išrinko 10 šiuolaikinio meno muziejų pasaulyje, kuriuos verta aplankyti. Tarp vertų dėmesio – ir MO muziejus Vilniuje.

Sąraše įtraukti muziejai, galerijos ar meno centrai, kurie, kaip teigiama straipsnyje, yra verti atradimo ir dėmesio. Tarp jų yra ir jau kurį laiką veikiantys muziejai, ir visiškai naujai duris lankytojams atvėrusios meno erdvės.

Be MO muziejaus sąraše įtraukti tokie prestižiniai meno muziejai kaip Bilbao Guggeinheimo, MAXXI Romoje, Amos Rex Helsinkyje, Louis Vuitton Paryžiuje, Saatchi galerija Londone, Kanazawos 21-ojo amžiaus moderniojo meno muziejaus Japonijoje ir kiti muziejai.

 

Kaip teigia Italijos naujienų agentūra, MO muziejus, suprojektuotas architekto Danielio Libeskindo ir gimęs dviejų Lietuvos mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, yra naujausias šiuolaikinio meno muziejus Vilniuje. Muziejaus kolekcijoje daugiau nei 5 000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių nuo 1960-ųjų iki šių dienų. MO muziejaus pastatas dera su bendra miesto architektūra, o muziejaus terasos laiptai sujungia netoliese esančią judrią miesto gatvę su ramia MO muziejaus terasa.

„Džiaugiamės šiuo įvertinimu ir MO muziejaus įrašymu į solidžią pasaulyje garsių muziejų draugiją. Tai įrodo, kad judame teisinga kryptimi, o naujos meno erdvės atsiradimas Vilniuje yra vertingas tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams ar atvykstantiems turistams“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmąjį muziejaus veiklos pusmetį jame apsilankė maždaug 150 000 lankytojų.

MO muziejus – gero laisvalaikio vieta, pasakojanti istorijas apie mus. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

Visą 10 muziejų sąrašą su aprašymais galite rasti čia: http://bit.ly/2LEVMOF

Marija Griniuk. Nomadiška radikali akademija. Klimato kaitos problemos suvokimui

Akademija įsikurs galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas).
Projekto pristatymas vyks rugpjūčio 7 d. (trečiadienį) 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas). Projekto laikas: 2019 08 07–2019 08 21
Tai dieninė meno stovykla kur balta galerijos erdvė virsta eksperimentine patyrimų erdve. Stovyklos metu vyks performansai, dirbtuvės, diskusijos, maisto gaminimas ir bendri pietūs. Stovykla vyks 8-12 dienomis, 11:30-17:00 val.


Meno projektą galės stebėti visi galerijos lankytojai.
Pasibaigus stovyklai, galerijos erdvėje bus rodoma projekto dokumentacija.
Projekte savanoriauja menininkai–pedagogai iš Švedijos, Suomijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos.


Dalyvavimas yra nemokamas.

Norintiems paremti projektą: Marija Griniuk, LT 514010051002066160
Paremdami projektą daugiau negu 30 EUR, nurodykite kontaktinę informaciją ir gausite dovanų BiteVilnius AiR vienetinius marškinėlius su šilkografine spauda.


„Nomadic Radical Academy“ – projektas, grindžiamas „Fluxus Pedagogies“ InterMedia idėjomis. Mes dirbame aktyvuodami pojūčius mokymo ir mokymosi metu, tradicinę instaliacijos erdvę galerijoje, klimato kaitos suvokimą derindami su performatyvine pedagogika. Meno instaliacijos kūrybinėse erdvėse vaikai, jaunimas ir kiti projekto dalyviai dirbs su Šiaurės šalių performanso menininkų bei pedagogų grupe. Jie kartu patirs, integruos ir interpretuos meną; lavins kritinį mąstymą apie šiuolaikinį aplinkos suvokimą; įgis žinių apie būtinybę keisti savo elgesį aplinkoje; meninėmis priemonėmis prisijungs prie aktyvistų, suprantančių klimato kaitos problemą bei jos pasekmes Žemei ir žmonėms; aptars savo tapatybę globalioje visuomenėje ir sieks kritiškai pažvelgti į žiniasklaidoje pateikiamą informaciją.


Norime projekto dalyvius paskatinti plėsti savo akiratį dirbant su menu ir per meno prizmę aptariant sociokultūrinę aplinką bei mūsų vaidmenį ir tapatybę joje.


Projekto metu bus naudojamos vien perdirbtos medžiagos arba spalvos, pagamintos iš natūralių gamtos komponentų, pvz.: augalų. O vienose iš dirbtuvių bus naudojamos darbuotojų uniformos iš skirtingų darbo erdvių; pirmasis dalyvių žingsnis, prisijungiant prie renginio, bus sukurti naujus kostiumus skirtus  performansui.


Mūsų darbo metodai yra pagrįsti įvairiais požiūriais, patirtimi ir teorijomis. Tarp teorijų yra feministinių (pvz., Sara Ahmed), liminalios erdvės (pvz., Richard Schechner) ir pedagogikos teorijų, kaip antai išmokyklinimo, griaunamojo dialogo, socialinės sąveikos ir mokymosi be mokytojų. Pagrindinė mūsų tyrimų sritis: aplinka ir klimato kaita. Mūsų metodika sukurta siekiant atverti kelius pokalbiam, kurių metu galima mokytis ir mokyti naudojant meno metodą.

 

 

VDA inf.

Paskutines dvi liepos savaites kviečiame užsukti į VDA tekstilės galerijos Artifex POP-UP mugę

Nors tokio pobūdžio renginiai ir nėra naujiena, tačiau VDA tekstilės galerijos Artifex erdvėse POP-UP organizuojamas pirmą kartą. Tai renginys, kuriame Jūs galėsite ne tik pasigrožėti jaunųjų menininkų ir dizainerių kūryba, pabendrauti su pačiais kūrėjais, bet ir už prieinamą kainą įsigyti originalų patikusį aksesuarą, interjero detalę ar drabužį.  


Galerijoje bus pristatomi tiek jau atpažįstami, tiek nauji vardai: Lukas Tomaševičius // Anu, Greta Gritėnaitė // gretism, Aleksandra Glušinaitė // MUTO, Marija Rinkevičiūtė, Gintarė Kuznecovaitė, Indrė Milašiūtė, Deva Bartinkaitė, Kazimieras Inčirauskas // Pančiakos.  


Visi autoriai išskirtinai daug dėmesio skiria gamtai, aplinkai draugiškų objektų gamybos technologijoms, tvarumui, natūralioms žaliavoms, archajiškoms technologijoms, minimalizmui, humorui ir urbanistinei miesto kultūrai – visus dalyvius sujungia tekstilės dizainas.


Renginio metu bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus galima patiems ką nors pasigaminti, pavyzdžiui, susikurti originalius savo rankomis dekoruotus marškinėlius, puoštus natūraliais medžio žievės raštais. Taip pat siūlysime prisiliesti prie senųjų Azijos tradicijų, išmėginti shibori – audinio daigstymą/raišiojimą bei marginimą indigu. Kūrybinių dirbtuvių laiką skelbsime mūsų Facebook paskyroje „Tekstilės galerija „Artifex“ – sekite mūsų naujienas.

ARTIFEX POP-UP pradeda veikti liepos 16 d. (antradienį) 18 val. (18 – 21 val.) ir veiks iki liepos 31 dienos galerijos darbo metu ( II-V 12 – 18 val., VI 12 – 16 val.) Gaono g. 1,  Vilnius.

 

LDS inf.

Interaktyvus naujų Lietuvos dailininkų sąjungos narių parodos atidarymas

Liepos 18 dieną, ketvirtadienį, 17:30 val. Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) vyks naujų LDS narių parodos atidarymas. Šventės metu įstojusiesiems bus įteikti nario pažymėjimai. Į šventę kviečiami ne tik naujieji LDS nariai, bet ir visi meno kūrėjai bei gerbėjai.
Šviežiai priimtuosius tikrais nariais pasijusti padės performansas „Įšventinimas“, raginantis tapti sąmoningu Sąjungos nariu, žinančiu savo teises, privilegijas ir pareigas. Performanso autorė – aktorė, šokėja, performatyvaus meno kūrėja Greta Bernotaitė, priklausanti LDS tarpdisciplininio meno sekcijai.
 2019 m. gegužės 24 dieną vyko Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Tarybos posėdis, kurio metu slaptu balsavimu buvo vertinama kandidatuojančių į narius kūryba ir kūrybinė biografija.
Šiemet LDS narių gretas papildė 41 kūrėjas. Šiuo metu LDS narių bendruomenėje – net 1467 kūrėjai.
Daugiausiai narių šiemet pretendavo į LDS Vilniaus tapytojų sekciją. O LDS demografinė ir kūrybinė įvairovė tampa vis didesnė. Sąjunga džiaugiasi tarp naujųjų narių pavardžių regėdama visiems gerai pažįstamus meno lauko grandus, avangardistus, pozityviuosius taikiuosius kūrybos pankus, perspektyvius, postmodernia XXI amžiaus kalba idėjas transliuojančius jaunesniosios kartos kūrėjus. Kas vienija patekusiuosius į LDS? Jie nestokoja talento, įdirbio, meistrystės ir savitumo.


Parodoje išvysite naujųjų narių stojamiesiems pristatytus kūrinius. Šiemet į LDS įstojo: Andriuškevičius Aleksas (Kauno skyrius), Bielinytė Aelita (Vilniaus keramikų sekcija), Blažienė Ana Marija (Individualistai), Dambrauskaitė Viktorija (Klaipėdos skyrius / grafika), Daujotas Mantas (Vilniaus tapytojų sekcija), Dubauskienė Sigita (Vilniaus scenografų sekcija), Juršėnaitė Ieva (Vilniaus tapytojų sekcija), Kamarauskaitė Justina (Vilniaus monumentalistų sekcija), Kardišiūtė Greta (Kauno skyrius), Kavaliauskas Nerijus (Vilniaus skulptorių sekcija), Kavaliauskienė Rūta Glinskytė (Vilniaus skulptorių sekcija), Kišonaitė Agnė (Vilniaus monumentalistų sekcija), Leipuvienė Rima (Vilniaus keramikų sekcija), Liekytė Greta Alice (Vilniaus grafikos skyrius), Matulevičiūtė Rūta (Vilniaus tapytojų sekcija), Mažeikaitė-Teiberė Saulė (Vilniaus dailėtyros sekcija), Mikuckytė-Mateikienė Austėja (Vilniaus dailėtyros sekcija), Mikuličiūtė Irena (Vilniaus tapytojų sekcija), Milašius Saulius (Vilniaus skulptorių sekcija), Minkutė Živilė (Vilniaus grafikos skyrius), Norkutė Eglė (Vilniaus tapytojų sekcija), Paukštelis Viktoras (Vilniaus tapytojų sekcija), Povilaitienė Jurga (Vilniaus grafikos skyrius), Prapuolenis Bangutis (Kauno skyrius), Pupelis Rimvydas (Panevėžio skyrius), Ruškienė Danguolė (Klaipėdos skyrius / dailėtyra), Sadauskienė Milda (Vilniaus tapytojų sekcija), Slavinskaitė-Zujienė Vilma (Vilniaus monumentalistų sekcija), Spūdytė Živilė (Šiaulių skyrius / grafika), Stanevičiūtė Kamilė (Kauno skyrius), Šimelionytė Rūta (Vilniaus tapytojų sekcija), Šiupinskas Albinas (Kauno skyrius), Šliaupa Paulius (Vilniaus tapytojų sekcija), Šlipavičius Rimantas (Vilniaus monumentalistų sekcija), Tamašauskas Artūras (Klaipėdos skyrius / skulptūra), Tankevičienė Daiva (Kauno skyrius), Trakimavičius Virgilijus (Kauno skyrius), Tūras Leonardas (Vilniaus grafikos skyrius), Vaitekūnas Jonas (Vilniaus tapytojų sekcija), Vaivada Karolis (Kauno skyrius), Židonytė Violeta (Kauno skyrius).
Daugiau apie performanso autorę: https://gretabernotaite.com/.

MO

Jei jau susitaikėme su mintimi, kad mes esame gyvūnai, ar galime susitaikyti su mintimi, kad mes – robotai?

Ko žmonės bijo labiau – robotų ar migrantų? Kaip keičiasi mūsų santykis su gyvūnais ir kitomis gyvybės formomis? Kaip šis santykis nulemia mūsų pasirinkimus ar netgi likimus? Apie šiuos klausimus kalbamės su Egle Rindzevičiūte, kultūros studijų mokslų daktare ir sociologijos dėstytoja Kingstono universitete. Eglė yra viena iš MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ katalogo autorių, savo straipsnyje analizuojanti lietuvių migracijos priežastis. Ji teigia, kad be visų kitų įvairių priežasčių lietuvius užsienin varė anapus Atlanto kylanti jautienos pramonė, kuri lietuvių darbo jėgą veikė kaip magnetas.

Eglė Rindzevičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Eglė Rindzevičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Rengėjų inf.

Į Nidą – kultūros ir naujų idėjų: Thomo Manno palikimas išgyvena renesansą

Vienas iš XX a. literatūros grandų, Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas ir turtingas jo kūrybos bei idėjų palikimas sulaukė renesanso, akcentuoja Lietuvoje viešėję tarptautinio Th. Manno namų tinklo atstovai. Nidoje veikiančiai VšĮ Thomo Manno kultūros centras įsitraukimas į tinklo veiklą yra dingstis dar labiau išsiskirti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kultūros įstaigų bei lankytinų objektų žemėlapyje.

Oskaras Koršunovas spektaklio „Tartiufas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
Oskaras Koršunovas spektaklio „Tartiufas“ repeticijoje. T. Ivanausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 320  >>> Archyvas