7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

LNM inf.

Bedugnės kapinyno tyrimai: elitiniai Vytauto laikų raiteliai nebuvo laidojami kartu su žirgais

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.
Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai.


Archeologiniams tyrimams vadovavęs dr. Gediminas Petrauskas teigia, kad per 3 ekspedicijos savaites – liepą ir rugpjūtį – komanda ištyrė 20 kv. m. plotą. Viduramžius menančiame kapinyne archeologai aptiko degintinių kaulų ir daugiau nei 100 XIV amžiaus degintinių kapų įkapių: ginkluotės elementų, šarvų detalių, puošnių žirgo kamanų apkalų ir kitų mirusiuosius į pomirtinį pasaulį lydėjusių daiktų.


Archeologiniai Bedugnės kapinyno tyrimai atskleidė, kad elitiniai Vytauto kariai raiteliai buvo sudeginti laužavietėje, o jų palaikai kartu su ugnyje apsilydžiusiomis įkapėmis ir jų fragmentais, sudaužytų puodų šukėmis, anglimis bei degėsiais buvo išberti pačiame žemės paviršiuje.


„Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai buvo laidojami juos deginant kartu su žirgais, tačiau elitiniai Vytauto laikų kariai raiteliai Bedugnės kapinyne buvo laidojami be jų. Stebina tai, kad puošnūs raitelio ir žirgo ekipuotės elementai – balnakilpės, pentinai, sidabruoti kamanų apkalai, žirgo kanopas tvirtinusios ledvinės – buvo paaukoti (ir ne kartą!) vienoje ir toje pačioje kapinyno dalyje. Tai leidžia kalbėti apie reikšmingus ir šiandien dar mažai pažįstamus XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių raitelių laidojimo apeigų ritualus“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas G. Petrauskas.


Kaip ir pirmaisiais ekspedicijos metais, Bedugnės kapinyno tyrimuose dalyvavo moksleiviai iš Akmenės, Jonavos, Joniškėlio, Papilės, Skaudvilės, Trakų Vokės ir Vilniaus, gausus studentų, savanorių ir talkininkų būrys, iš viso beveik keturios dešimtys Lietuvos valstybės ir tautos istorijai neabejingų žmonių. Tyrimai sulaukė vietos gyventojų dėmesio, ekspediciją surengtų atvirų dienų metu lankė ekskursijos, vaikai buvo mokomi archeologinių tyrimų metodikos pagrindų.
2020 m. archeologinius tyrimus planuojama tęsti, o artimiausią pavasarį apibendrinti rezultatai bus pristatyti plačiajai visuomenei. Bedugnės kapinyno tyrimus rengia Lietuvos nacionalinis muziejus ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, juos remia Vasario 16-osios fondas.

Apie Vasario 16-osios fondą
Vasario 16-osios fondą įkūrė ir milijoną eurų paskyrė koncernas „MG Baltic“. Fondo tarybą, kuri vertina paraiškas, sudaro visuomeniniais pagrindais dirbantys istorijos ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turintys specialistai. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu [email protected].

 

Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. G. Petrausko nuotr.
Bedugnės kapinyno tyrimų akimirka. G. Petrausko nuotr.
Bedugnės kapinyne aptiktas žirgo kamanų apkalas. G. Petrausko nuotr.
Bedugnės kapinyne aptiktas žirgo kamanų apkalas. G. Petrausko nuotr.

Paroda „Baltijos keliui“ – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“

2019 m. rugpjūčio 20 – gruodžio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“.


2019 m. rugpjūčio 23 d. pasitinkame „Baltijos kelio“ 30-ies metų jubiliejų, šiais metais minimą šūkiu „Baltijos kelias – tai mes“, simbolizuojančiu tautos vienybę ir valstybės tęstinumą. Šia proga Tado Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“, kurios dėmesio centre – fotografo Raimondo Malaiškos (g. 1958) fotografijų triptikas „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“, autoriaus  dovanotos Vrublevskių bibliotekai.


Vaizduose įamžinta akcijos pradžios vieta – Katedros aikštė, akcijos dalyviai, pasipuošę skautiška ir tautine atributika. Fotografijose ne kartą pasikartojantis vilties simbolis – žvakė, simbolizuojantis ne tik tikėjimą, bet ir saugumą, harmoniją, susitelkimą. Tai vienintelės išlikusios ir iki šiol LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomos R. Malaiškos fotografijos, kurios, anot fotografo, palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka išliko iš prarasto juostinio archyvo. Likę eksponatai atspindi tris dešimtmečius saugotą atminimą ne tik tradicine forma – nuotraukomis, tačiau ir sukurtomis dainomis, piešiniais, ekslibrisais, nugulusiais ateities kartoms į albumus.


„Baltijos kelias“ – tai 2 milijonų rankomis susikibusių žmonių grandinė, sujungusi tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją. Ši akcija – taikus žmonių protestas prieš sovietinę okupaciją, slaptą melu grįstą 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo ir Ribentropo susitarimą, kuriuo remiantis vėliau negailestingai panaikinta Baltijos šalių nepriklausomybė, slaptaisiais protokolais pasidalinta įtakos sritimis ir pradėtas Antrasis pasaulinis karas.


1989 m. rugpjūčio 23 dieną, prisimenant prieš pusę amžiaus sudarytą Molotovo–Ribentropo susitarimą, nulėmusį trijų tautų likimą, buvo surengta „Baltijos kelio“ akcija. 600 km ruožas, nusidriekęs nuo Vilniaus iki Talino, simboliškai atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir taip išreiškė laisvės troškimą. Akcija rekordininkė – taip iki šiol prisimenama ilgiausia rankomis susikibusių žmonių grandinė, kurią sudarė net 1,5 mln. gyventojų; vien Lietuvos teritorijoje jų dalyvavo apie 800 tūkst.


Šiandien „Baltijos kelio“ atminimą ženklina kelios dešimtys kryžių, koplytstulpių, paminklinių lentų, kitų atminimo ženklų. Iki šiol tai populiariausia tema tiek dokumentinių filmų kūrėjams, tiek parodų organizatoriams, tiek knygų leidėjams. Leidžiami proginiai medaliai, monetos, pašto ženklai. „Baltijos kelio“ dokumentinis paveldas pasklidęs valstybiniuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose, dažnai – privačių asmenų kolekcijose, todėl jų fiksavimas ir viešinimas parodose – ypač svarbus.


„Baltijos kelio“ svarba pripažįstama ne tik vietiniu lygmeniu, t. y. Pabaltijyje, tačiau ir tarptautiniu – įrašyta į Tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“; įtraukta į Gineso Pasaulio rekordų knygą; sukurtas užsienio rinkai pritaikytas interneto puslapis ww.balticway.net, informaciją pateikiantis net 4 kalbomis: anglų, estų, latvių, lietuvių; Europos parlamente atidaryta „Baltijos kelio“ alėja ir memorialinė lenta, primenanti apie bendrą trijų tautų siekį.


„Baltijos kelias“ iki šiol „gyvas“ žmonių atmintyje kaip viena svarbiausių XX a. protesto formų, svariai prisidėjusi prie nepriklausomybės atgavimo ir apie ją garsiai prabilusi ne tik Sovietų Sąjungai, bet ir visam Pasauliui.

Lina Anušauskienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus darbuotoja

 

 

Roberto Antinio parodos „Trintukas“ Diuseldorfe

Rugpjūčio 9 d. (penktadienį), 19 val. galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe (Dorotheenstrasse 22) vyks Roberto Antinio parodos „Trintukas“ atidarymas. Parodą galerijoje galima bus aplankyti iki rugsėjo 14 d.


Menininko Roberto Antinio kelias nužymėtas daugeliu kūrybos etapų. Kūrybos pradžia – darbas su tėvu, garsiu skulptoriumi Robertu Antiniu (Vyresnysis). Vėliau (nuo 1980 m.) menininkas pasuko prie temų „Apie neregius“ ir „Priemonės praregėjimui“. Kitos temos, užimančios išskirtinę vietą jo kūryboje, tai „Epitafijos“ (skiriamos jau mirusiam skulptoriui – Tėvui), su ankstesnėmis persipinanti tema „Efemerijos“, o dar vėliau atsiranda „Trintukas“, kuri susijusi su proceso ir interaktyvumo sąvokomis. Čia menininkas stengiasi kurti ir rodyti ne objektus, o santykį tarp suvokėjo ir pateiktų „veikėjų“.


Ši paroda sudaryta iš trijų ekspoziciją vienijančių temų:
-„Trintukai vitrinoje“. „Trina“ miesto praeivius.
- „Prašviesėjimai“. Trintukai vaikų su negalia rankose įgauna galimybę trinant „Juodą“ atsirasti „Prašviesėjimui“.
- „Artistas“. Čia trintukas „pavirsta“ artistu, vaidinančiu vaidinimą apie galimybes bendrauti su žiūrovu. „Trintukas–artistas“ vaidina apie savo „nusitrynimą“ kaip ir žiūrovo galimą tapsmą „Trintuku“.

Menininkas Robertas Antinis (g. 1946) gyvena ir dirba Kaune. 2002 metais apdovanotas garbingiausiu apdovanojimu Lietuvoje – Nacionaline Kultūros ir Meno premija. Aktyvus kūrybinis kelias pažymėtas daugeliu personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Japonija, JAV ir kt.). Jo kūrinių yra MO muziejaus (Vilnius), Egidio Marzona Kolekcijoje (Berlynas, DE), Nacionalinė dailės galerijos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, kolekcijose, privačiose kolekcijose Vokietijoje, Italijoje, Rusijoje, Latvijoje, Moldovoje, Lietuvoje.
Nuo 1997 m. menininkas bendradarbiauja su galerija „Meno parkas“.


Paroda yra galerijos projekto „Trys viename. Robertas Antinis“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


Parodos lankymas nemokamas.
Galerijos darbo laikas: II-VI 14:00-18:30

 

LNM inf.

Į Lietuvą grįžta auksinė Antano Smetonos plunksna

Po beveik 80 metų į Lietuvą sugrįžta itin prabangi prezidento Antano Smetonos plunksna. Tai išskirtinis suvenyras, kurį prezidentui 1933 metais, švenčiant vardadienį, padovanojo Ukmergės inteligentai.


Ant plunksnos išgraviruoti žodžiai „Didžiajam Plunksnos Darbininkui ir Tautos Vadui J. E. P. Prezidentui P. ANTANUI SMETONAI Jo vardo dienoj Užulėnyje, 1933.VI.13. Ukmergiškiai“ rodo, jog auksinė plunksna – kaip suvenyras ir simbolis – ukmergiškių buvo pasirinkta neatsitiktinai. A. Smetona vadinamas Didžiuoju Plunksnos Darbininku, nes buvo rašto žmogus – publicistas, leidėjas, redaktorius – jo tekstai pasižymėjo sklandumu ir originalumu.

K. Stoškaus nuotr.
K. Stoškaus nuotr.
Meno rinkos agentūra

A. Mončio namuose–muziejuje vykusiame Vilniaus aukcione kovas kurstė ne tik A. Mončys

2019 m. rugpjūčio 3 d. Palangoje esančiame Antano Mončio namuose–muziejuje įvykusiame LVIII Vilniaus aukcione labiausiai dalyvių geidžiamais įsigyti kūriniais tapo Violetos Gaidamavičiūtės–Kiselienės ofortas „Preiloje“, A. Mončio (1921–1993) akvarelė „Kompozicija mažame formate I“, Saulės Kisarauskienės monotipija atliktas triptikas „Aušros Vartai“ bei Vytauto Kasiulio (1918–1995) litografija „Muzikantas su „šarmanka“ ir papūga“. Tačiau brangiausiai parduoti Kazimiero Žoromskio (1913–2004), Antano Martinaičio (1939–1986) ir Antano Gudaičio (1904–1989) tapybos darbai bei dar iki šiol niekur nerodyta paties A. Mončio skulptūra „Moteris“.

 „Šis aukcionas išpildė visas Vilniaus aukciono namų prognozes, o taip pat turėjome progą dar kartą įsitikinti, kad pajūryje vykstančiame aukcione didžiausias dėmesys tenka kūriniams, nesusijusiams su jūra. Nors marinistika vis dar išlieka populiari, bet rezultatai rodo, kad mūsų aukciono gerbėjų meno akiratis sparčiai plečiasi ir jiems reikia ne tik įvairesnės tematikos, bet ir kuo įvairesne technika atliktų kūrinių“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė–Makselienė.

Tradiciškai labdaringa rubrika prasidėjusio Vilniaus aukciono dalyviai nudžiugino A. Mončio namų–muziejaus bendruomenę: iš viso surinkta 1,9 tūkst. eurų muziejaus veiklai paremti (visų šioje rubrikoje siūlytų lotų pradinė vertė sudarė kiek daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų). Beje, pats pirmasis šios rubrikos kūrinys – A. Mončio akvarelė „Kompozicija mažame formate I“ tapo vienu labiausiai norimu įsigyti aukciono lotu: jo pradinė kaina kilo beveik du kartus ir pasiekė 660 eurų.

Tiesa, didžiausia kova LVIII Vilniaus aukcione virė ne dėl tapybos darbų: V. Gaidamavičiūtės–Kiselienės oforto „Preiloje“ kaina kilo 2,4 karto iki 360 eurų. Beveik 1,6 karto daugiau nei nustatyta pradinė kaina pasiūlyta ir už S. Kisarauskienės monotipija atliktą triptiką „Aušros Vartai“ (920 eurų) bei V. Kasiulio litografiją „Muzikantas su „šarmanka“ ir papūga“ (400 eurų).

Pasak S. Skaisgirytės–Makselienės, šįkart brangiausiai parduotų kūrinių sąraše – mažiau sensacijų, daugiau išsipildžiusių prognozių. Pavyzdžiui, brangiausiai įvertinto šio LVIII Vilniaus aukciono meno kūrinio – K. Žoromskio „Trijų dimensijų serija | T.D.S. #45“ – kaina kilo nežymiai: jis parduotas už 6,7 tūkst. eurų.

Kaip buvo prognozuota, brangiausiai parduotųjų sąraše atsidūrė ir A. Mončio skulptūra „Moteris“, į naujus namus iškeliavusi už 4,9 tūkst. eurų. Po jos rikiuojasi du tapybos darbai, parduoti po 4,2 tūkst. eurų, tai – A. Gudaičio „Vyras su skrybėle“ ir A. Martinaičio „Prie Labos upokšnio“. Beje, dėl pastarojo teko ir šiek tiek pasivaržyti – jo pradinė kaina siekė 3,6 tūkst, eurų.

Be jau paminėtų lotų, LVIII Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Prano Gailiaus (1928–2015), Sergejaus Gračiovo (1922–1993), Leonardo Gutausko, Vytauto Igno (1924–2009), Vinco Kisarausko (1934–1988), Romualdo Požerskio, Jono Vaičio (1903–1963), Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) ir kitų gerai žinimų autorių darbai.

Kitas Vilniaus aukcionas vyks šių metų rudenį Tolerancijos centre. Jo meno vertybių rinkinys bus pradėtas formuoti per artimiausias kelias savaites.

FAKTAI IR SKAIČIAI

6 700 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: K. Žoromskio „Trijų dimensijų serija | T.D.S. #45“

90 – po tiek eurų kainavo pigiausi LVIII Vilniaus aukciono lotai – Kęstučio Ramono paveikslas „Gėlių puokštė“, Johnny Friedlaender litografija „Abstrakti kompozicija“ ir nežinomo XX a. I p. autoriaus darbas „Barkasas“

1014 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LVIII Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis

140 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo Vilniaus aukciono loto, kuriuo tapo V. Gaidamavičiūtės–Kiselienės oforto „Preiloje“, kaina

34 – tiek procentų LVIII Vilniaus aukcione parduotų lotų buvo parduoti už aukštesnę nei nustatyta pradinė kaina

 

Kazimiero Žoromskio kūrinys
Kazimiero Žoromskio kūrinys
Rengėjų inf.

Rosandos Sorakaitės paroda „The Night Comes Early“ galerijoje „River“, Los Andžele (JAV)

Š.m. rugpjūčio 10 d. (šeštadienį), 16 val. (vietos laiku) galerijoje „River“, Los Andžele (JAV) atidaroma  Rosandos Sorakaitės paroda „The Night Comes Early“.


Parodoje pristatomi naujausi Rosandos Sorakaitės kūriniai, sukurti rezidencijos galerijoje „River“ metu. Kūrinių seriją inspiravo istorinės architektūros detalės ir unikalus vietos apšvietimas.
Galerija „River“ rezidencijų programą pradėjo vykdyti nuo 2019 m. Jos tikslas - remti tarptautinės meno bendruomenės narius, įvairių šalių menininkus, gyvenančius ir kuriančius ne didžiuosiose tarptautiniuose meno centruose, suteikti platformą kylantiems menininkams viešai pristatyti savo kūrybą, bendrauti su vietiniais menininkais ir dalyvauti meno renginiuose Los Andžele, skatinant nacionalinius ir tarptautinius mainus. Rosanda Sorakaitė yra pirmoji menininkė, dalyvaujanti šioje programoje.


Tai yra pirmas galerijų „River” ir „Meno parkas” bendradarbiavimo projektas.
Paroda Los Andžele yra galerijos „Meno parkas” vykdomo tarpatautinio projekto „Meno linija” dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Daugiau apie parodą: www.arivergallery.com


Paroda vyks: 2019 08 10 – 08 31 d.   |   Galerija atvira: šeštadieniais 12-17 val. arba sutartiniu laiku.
Galerijos „River” adresas:  1086 W. Edgeware Rd. / Los Angeles, CA 90026

 

Rosanda Sorakaitė, The Night Comes Early, fragmentas
Rosanda Sorakaitė, The Night Comes Early, fragmentas
Lewben Art Foundation

„Lewben Art Foundation“ turi naują vadovę

Nuo rugpjūčio 1 d. „Lewben Art Foundation“ direktoriaus pareigas pradeda eiti Ugnė Bužinskaitė, kuriai nauja tik ši pozicija, bet ne pati institucija. „Lewben Art Foundation“ ir šiai įstaigai priklausančiame Lietuvos išeivijos dailės fonde ji dirba beveik septynerius metus.


Vilniaus dailės akademijoje menotyros bakalauro ir UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos magistro studijas baigusi bei „Sotheby’s“ meno institute Niujorke studijavusi U. Bužinskaitė iki šiol buvo Lietuvos išeivijos dailės fondo vykdomoji direktorė ir „Lewben Art Foundation“ kuratorė.


Dėl šių pokyčių paskirta ir nauja patronuojamojo Lietuvos išeivijos dailės fondo vadovė. Ja tapo ilgametė „Lewben Art Foundation“ projektų vadovė Giedrė Marčiulaitė.


Buvusi „Lewben Art Foundation“ direktorė Indrė Tubinienė, fondui vadovavusi nuo 2014 m., priėmė iššūkį vadovauti įmonių grupės „Lewben Group“ Marketingo ir viešųjų ryšių padaliniui.


Apie „Lewben Art Foundation“

„Lewben Art Foundation“ – meno fondas, administruojantis beveik 2000 kūrinių kolekciją, kurią sudaro Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai nuo XVIII a. pabaigos senųjų meistrų darbų iki šiuolaikinio meno. Be tapybos, sudarančios kolekcijos branduolį, didelę dalį užima skulptūros, fotografijos, videodarbai ir instaliacijos.


Bendradarbiaudamas su dailėtyrininkais, kuratoriais, menininkais ir kitomis kultūros institucijomis, „Lewben Art Foundation“ organizuoja parodas, leidžia meno albumus.


„Lewben Art Foundation“ yra VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondo, kurio tikslas – sistemingai tyrinėti išeivijos dailę bei grąžinti kūrinius į tėvynę, steigėjas. Lietuvos išeivijos dailės fondo administruojamą kolekciją sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XX a. pradžios iki šių dienų.

Artimiausias „Lewben Art Foundation“ projektas

Jau kitą savaitę bus pristatytas naujausias „Lewben Art Foundation“ projektas – paroda „Mūsų asmenukė“ („Our Selfie“) MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius). Tai pirmas dviejų privačių kolekcijų – „Lewben Art Foundation“ ir MO muziejaus – bendras projektas. Paroda lankytojams bus pristatyta rugpjūčio 8 dieną. Pristatyme dalyvaus ir parodos kuratorė Francesca Ferrarini.

Daugiau informacijos – [email protected], +370 621 84256

 

Ugnė Bužinskaitė
Ugnė Bužinskaitė
 "Lewben Art Foundation" ekspozicija "In Art We Trust"
"Lewben Art Foundation" ekspozicija "In Art We Trust"
  < PUSLAPIS IŠ 320  >>> Archyvas