Šią savaitę Telšių katedrai po beveik metus trukusių restauravimo darbų buvo grąžintas Šv. Antano Paduviečio paveikslas. Nuo 2019 metų pradžios šiais darbais rūpinosi Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras.
Restauruojant paveikslą muziejaus Restauravimo centro tyrimų laboratorijoje, taip pat bendradarbiaujant su MB „Meno kūrinių tyrimai“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedra buvo atlikta nemažai paties paveikslo ir jo aptaisų tyrimų. Jie leido nustatyti tapybos sluoksnių ir metalų sudėtį, tapybos techniką, išaiškinti ankstesnius paveikslo restauravimo darbus.
Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtoja Marija Gimbutienė, 2021-uosius nusprendė paskelbti Marijos Gimbutienės metais.
Marija Gimbutienė buvo archeomitologijos pradininkė, mokslininkė, padėjusi pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai.
Paskelbti tyrimo „Moterys Lietuvos kino industrijoje“ galutiniai rezultatai. Pirmasis tokio masto Baltijos šalyse vykdomas projektas buvo skirtas moterų profesiniam tapatumui tirti ir užtruko dvejus metus . „Meno avilio“ inicijuotas tyrimas apima Lietuvos kino istoriją ir dabartį, siekia įvardyti, kaip kito moterų padėtis kine nuo 1947 m. iki šių dienų. Tirti visi svarbiausi kino gamybos etapai: pasirengimas dirbti kine, darbas jame, galimybė gauti finansavimą ir darbo įvertinimą, priklausomai nuo lyties.
xqvhawhhef
Paroda veiks nuo gruodžio 10 d.
Gynimas gruodžio 13 d., 14 val.
„Xqvhawhhef" yra vienos iš knygų, kurią radau Babelio bibliotekoje, pavadinimas. Šioje knygoje yra pora pastraipų iš mano doktorantūros meno projekto. Knyga ,,xvhawhhef" atsirado 2015 m., kai J. Basile'as sukūrė skaitmeninę biblioteką pagal J. L Borgeso apsakymą ,,Babelio biblioteka" (1941). Teoriškai ši skaitmeninė biblioteka talpinana viską, ką įmanoma išreikšti visomis kalbos. Pastraipas, kurias radau ,,xvhawhhef", parašiau tik 2019 m. metais apibendrindamas meno projektą. Iki parašnt tekstą nesugalvojau Babelio bibliotekoje ieškoti būtent šių žodžių, bet radęs juos dar sykį sudvejojau žodžių pajėgumu sklandžiai perteikti mintis.
Trečia paskaita „Romantizmo audros" vyks gruodžio 4 d., (trečiadienį) 17.30 val. Šiaulių dailės galerijoje, Vilniaus g. 245.
Paskaitos trukmė 1 val. Renginys nemokamas.
Šio rudens paskaitų ciklas skiriamas marginaliems meniniams judėjimams. Romantizmo menas dalinai toks yra. Juolab, kad šiandieninio racionalumo erdvėje romantizmo sąvoka skamba keistai. Tačiau reikia pripažinti ir jos gajumą.
Šiais metais Lietuvos fotomenininkų sąjunga švenčia 50-ies metų veiklos jubiliejų. Šia proga lapkričio 19 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyko šventinis vakaras, kurio metu buvo skaitomi pranešimai, apdovanoti profesionalai, labiausiai prisidėję prie fotografijos lauko, bei prisiminta visa institucijos istorija, kuri palyginta su šiandien vykdoma veikla.
Renginio metu pranešimus skaitė menotyrininkė Dr. Margarita Matulytė bei Lietuvos dailės muziejaus direktorius Dr. Arūnas Gelūnas, o sąjungos narius sveikino kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė.
Nuo lapkričio 23 d. Kogo galerijoje (Tartu, Estija) veikia lietuvių menininkės Anastasijos Sosunovos paroda „Baris, kuris pats pasivedžioja” („Barry Walking Himself”).
Anastasija Sosunova pastebi, kad apgyvendintose vietovėse vyksta įvairiausios keistenybės. Pasitelkdama šiuolaikinius mitus ir istorijas iš realaus gyvenimo, kaip kad istorija apie šunį Barį, kuris pats save vedžioja po vieną iš Vilniaus kaimynysčių, menininkė ieško tinkamiausios vizualinės kalbos perteikti idėjas apie išimtis, švelnų atvirumą ir nežinomybę. Ši kalba formuojasi per skirtingas medijas: liejant atpažįstamus daiktus iš dervos ir perlipdant juos iš molio iki dalinio neatpažįstamumo, taip pat kuriant video, renkant daiktus bei medžiagas gyvenamųjų rajonų apylinkėse. Tokiu būdu, parodos naratyvai atsiskleidžia per faktus ir metaforas įkūnijančias formas, medžiagas, vaizdus ir vos pastebimas jų deformacijas.
Specialiai 12-ai Kauno bienalei sukurtas menininko iš Ukrainos Mykola Ridnyi darbas „Dingęs bagažas“ dar kurį laiką bus pristatomas mieste. Vieną juodžiausių ir skaudžiausių istorijos periodų – Holokaustą – prisiminti skatinantis kūrinys, šią vasarą buvo eksponuojamas Kauno geležinkelio stotyje. Pasibaigus parodai „Po išvykimo | Prieš atvykstant“, milžiniškose dviejų metrų vazos, kuriuose Kauno geto kasdienybę atspindintys piešiniai, buvo perkeltos į naują ekspozicijos vietą – Kauno IX forto muziejų.
Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Porto/Post/Doc“, vykstantis Portugalijoje, šiemet ypatingą dėmesį skiria lietuvių dokumentinio kino režisieriui Audriui Stoniui. Festivalis pristato režisieriaus kūrybos retrospektyvą bei jį įkvėpusių lietuvių filmus. Stonys – festivalio garbės svety. Jis viešės festivalyje, pristatys savo kūrybą bei programos filmus. Viso bus parodyta keturiolika lietuviškų filmų.
Lapkričio 19 d. vakarą Vilniaus choralinėje sinagogoje nuaidėjo paskutiniai šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalio „Muzikos ruduo“ garsai. Sakralioje, istorine dvasia alsuojančioje erdvėje ryškūs Lietuvos muzikantai atliko Anatolijaus Šenderovo kūrinių programą, taip pagerbdami šį pavasarį išėjusio kompozitoriaus atminimą. Pagal tokią dedikaciją kiek netikėtai – „Švęsti“ – pavadintas koncertas kvietė šviesiai prisiminti šio žydų kilmės kūrėjo muziką ir asmenybę bei švęsti gyvenimą.