Paskelbti „Moterys Lietuvos kino industrijoje“ tyrimo rezultatai

Paskelbti tyrimo „Moterys Lietuvos kino industrijoje“ galutiniai rezultatai. Pirmasis tokio masto Baltijos šalyse vykdomas projektas buvo skirtas moterų profesiniam tapatumui tirti ir užtruko dvejus metus . „Meno avilio“ inicijuotas tyrimas apima Lietuvos kino istoriją ir dabartį, siekia įvardyti, kaip kito moterų padėtis kine nuo 1947 m. iki šių dienų. Tirti visi svarbiausi kino gamybos  etapai: pasirengimas dirbti kine, darbas jame, galimybė gauti finansavimą ir darbo įvertinimą, priklausomai nuo lyties.

Kur galia ir pinigai, moterų nėra daug

„Tyrimas leidžia įvertinti realią situaciją. Ilgametražiame vaidybiniame kine moterys režisierės sudaro 15 proc. Iki šiol neturime ilgametražio vaidybinio filmo, kurio operatorė būtų moteris, ar kuriam muziką būtų sukūrusi kompozitorė. Kita vertus, tyrime fiksuojame ne tik statistiką, opias problemas, bet ir interpretuojame duomenis, lyginame padėtį Lietuvoje su kitomis šalimis. Fiksuojame ženklų teigiamą postūmį laike“, – apibendrino išvadas projekto iniciatorė, kino ir kultūros istorikė Lina Kaminskaitė – Jančorienė. 

Pasak jos, per visą 1947–2017 m. laikotarpį moterims palankiausiomis sritimis išliko trumpametražis ir dokumentinis, nekomercinis, valstybės finansuojamas kinas. Remdamosis kiekybinio tyrimo rezultatais, tyrėjos sieja tai sieja su galių pusiausvyra. „Ten, kur kine yra galia ir pinigai, moterų nėra daug. Ir atvirkščiai, kur galios ir pinigų nėra daug (pavyzdžiui., dokumentiniame kine), ten ir problemų dėl lyties žymiai mažiau. Vaidybinis ilgametražis kinas – tradiciškai laikomas didžiausią statusą turinčiu,jame koncentruojasi daugiausiai pinigų ir galios. Jame dominuoja vyrai. Nors moterų padėtis kinta, tačiau tebėra sričių, kuriose lyčių lygybė dar nepasiekta“, –s akoviena tyrėjų, psichologė Jelena Šalaj.

Lygybė su išlygomis

Anot tyrėjų, vyrų dominavimą rodo šie požymiai: didesnis vyrų aktyvumas teikiant paraiškas daugumoje filmų kategorijų ir, atitinkamai, didesnė režisieriams vyrams suteikiama finansavimo dalis; režisierių vyrų dominavimas didesnį finansavimą gaunančiose kino industrijos srityse; finansinis mechanizmas, palankesnis vyrams, siekiantiems kurti vaidybinius filmus.

„Egzistuoja nemažai faktorių, kodėl moterims sunkiau įsitvirtinti kino industrijoje.1996–2018 m. duomenys rodo moterų „nubyrėjimo“ tendenciją: studijas baigia daugiau kino profesionalių, nei įsitvirtina darbo rinkoje ir pasiekia įvertinimų už profesinius pasiekimus. Tai padeda paaiškinti darbo kine specifika ir motinystė: pirmiausia, darbo kino industrijoje pobūdis (ilgos, nenormuotos darbo valandos, negalėjimas planuoti, asmeninio ir profesinio gyvenimo sričių persidengimas) yra nepalankus moterims, ypač sukūrusioms šeimą ir turinčioms vaikų“ – sako J. Šalaj.

Kita situacija – netiesioginė nelygybė, kai moteriai netiesiogiai nurodoma jos vieta. Pavyzdžiui, stereotipiškai vertinant, kokius filmus turi ir gali kurti moterys. Iš moterų tikimasi subtilių ir emocingų istorijų. Į moteris nežiūrima taip rimtai, kaip žiūrima į vyrus. Jaunos kino profesionalės dažnai jaučia, kad pasitikėjimą darbe jos turi užsitarnauti, įrodydamos vertę realiais darbais, o jaunu vaikinu pasitikima iš anksto – kaip potencialiu talentu, nepaisant to, kad patirties jis dar neturi.

Aktualus tyrimas ne tik Lietuvoje

„Pasakodama apie tyrimą pabrėždavau, kad didžioji dalis duomenų buvo surinkti dar prieš #MeToo bangą. Man svarbu, kad žmonės suvoktų, jog tyrimo idėja kilo anksčiau nei #MeToo iškilo į viešumą. Šioje srityje kliovėmės nuojauta, kad reikia tai tyrinėti. Intuicija nepavedė – lyčių lygybės problemos kino industrijoje tapo viena labiausiai linksniuojamų temų pasaulyje“, – sako viena tyrėjų, sociologė Sandra Zaidova.

Tyrėjų grupė siekė, jog tyrimas būtų aktualus ir Baltijos šalių bei Europos kontekste. „Atlikdamos tyrimą stengėmės maksimaliai išnaudoti mūsų grupės tarpdiscipliniškumą. Lina – kino istorikė, aš – psichologė, Sandra – sociologė. Tai padėjo mums pasirinkti skirtingas perspektyvas bei pastebėti daugiau temos aspektų. Tyrimas buvo atliekamas bendradarbiaujant su kino industrijos atstovais (-ėmis), nuolat pildomas, atsižvelgiant į kine dirbančių profesional(i)ų pastebėjimus“, – tvirtina J. Šalaj. Tyrėjos rėmėsi statistiniais tyrimaiss bei išanalizavo moterų situaciją ir jos kaitą Lietuvos kino istorijoje nuo 1947 m iki dabar. Buvo atlikti interviu su moterimis - 21 kino profesionale nuo 26 iki 73 metų, dirbančiomis arba dirbusiomis Lietuvos kino industrijoje.

Galimybė pristatyti šio tyrimo rezultatus tarptautinėse konferencijose D. Britanijoje, Prancūzijoje, Švedijoje išryškino mūsų kultūrinės terpės ir tyrimo unikalumą. Lietuva – mažos kino gamybos šalis,  todėl duomenų kiekiai joje, palyginus su kitomis, yra aprėpiami ir palyginami laike: turime unikalią galimybę palyginti moterų padėtį septynių dešimtmečių intervale, ją stebėti politinėje, ekonominėje, kultūrinėje kaitoje.

Detalūs atlikto tyrimo „Moterys kino industrijoje“ rezultatai:

[LT] http://menoavilys.org/lt/656111/projektai/moterys-lietuvos-kino-industrijoje

[EN] http://menoavilys.org/en/207417/projects/women-in-lithuanian-film-industry