7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kronika

Živilė Etevičiūtė

Godos Palekaitės paroda „Ribiniai protai” Gioteburgo „Konstepidemin” galerijoje

Menininkė Goda Palekaitė, Konstepidemin – tarptautinės menininkų rezidencijos kvietimu dalyvavo 3 mėnesių rezidencijoje Gioteburge*. Bendradarbiavimas su vietos menininkais buvo viena iš rezidencijos sąlygų, šalia siūlomos nemokamos studijos, stipendijos ir išlaidų naujai produkcijai**. Godai buvo pasiūlytas bendradarbiavimas su vyresnės kartos politinio ir socialinio meno atstove, Švedijoje žinoma performansų menininke Annika Lundgren. 8 mėnesių susirašinėjimas ir pokalbiai gyvai išsirutuliojo į 3 skirtingus ir kartu susijusius meno projektus: Godos Palekaitės  parodą „Ribiniai protai” (Liminal Minds), Annikos Lundgren performansų-skaitymų sesijas „Plokščia žemė” (Flat Earth), ir parodoms gerokai įpusėjus atliktą performatyvų abiejų menininkių susirašinėjimo skaitymą, atskleidžiantį projekto genezę.

Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Godos Palekaitės nuotr.
Meno avilys

Mes ekranus, ar jie mus? Liberalus ir kritiškas požiūris

Ekranams vis rečiau užgęstant, diskusijoms apie jų naudą ir žalą netylant, vienareikšmiškiems atsakymams neatsirandant, kviečiame pokalbiui apie ekranų vietą jauno žmogaus pasaulyje, šeimoje ir mokykloje. Dalindamiesi skirtingomis patirtimis, istorijomis, liberaliais bei kritiškais požiūriais, su mokytojais, tėvais ir ekspertais ieškosime pusiausvyros tarp ugdymo tyrinėjant ekranų kultūrą ir augant be jų.


Diskusijų festivalyje „Būtent“ Birštone medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ bendraįkūrėjos Gintės Žulytės moderuojamoje diskusijoje dalyvavo: psichologė Aliona Šalaj, kino prodiuserė, kino gamybos studijos „Just a moment“ vadovė ir Lietuvos kino akademijos narė Dagnė Vildžiūnaitė, Vilniaus S. Nėries gimnazijos technologijų ir grafinio dizaino mokytojas, 2017 m. išrinktas tarp trijų inovatyviausių mokytojų technologijų ir menų srityje, Donatas Kriukas ir Vilniaus Valdorfo mokyklos informacinių technologijų mokytojas Tomas Šiaulys.

Rasa Murauskaitė

M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso rezultatai

VIII Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas baigėsi. Sekmadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusios iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu paaiškėjo, kad pirmosios vietos laurai iškeliauja į Pietų Korėją ir Rusiją – vargonų kategorijoje pirmąją vieta įvertinta korėjiečių vargonininkė Hyun Sun Park, o pianistų konkurso nugalėtojų tapo rusų pianistas Aleksandras Kašpurinas.

M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
M. Mikulėno nuotr.
LFS inf.

Gintauto Trimako kūryba pristatyta pagrindiniame fotografijos centre Škotijoje „Street Level Photoworks“

Lapkričio 16 d. pagrindiniame fotografijos centre Škotijoje „Street level Photoworks“ pristatytas naujausias menininko Gintauto Trimako leidinys „Išėjimai“.

Po 26 metų G. Trimakas sugrįžta į Glazgą su albumu, nagrinėjančiu kone mažiausiai analizuotus menininko kūrybos darbus. „Išėjimų“ seriją menininkas sukūrė Tarptautinio fotografijos simpoziumo metu, keliaudamos Neringos pakrante nuo Juodkrantės iki Nidos ir fiksuodamas pajūrio pakrantėse esančius laiptus, taką nuo jūros bei kitus žmonių paliktus pėdsakus, juos jungdamas į vientisą vaizdą su jūriniu peizažu. „Išėjimai“ išsiskiria kūrinių talpumu: serijoje analizuojamos tokios temos kaip rutina ir joje pradingstantis laikas, meditatyvumas ir gyvenimo, tarsi performanso, dokumentavimas. Analizuojamos temos ypač aktualios šiuolaikiniam žmogui, gyvenančiam greitame ir besikeičiančiame pasaulyje, tad albumas būtų puiki priemonė šiandieninį gyventoją skatinti giliau analizuoti esamas problemas ir jį supantį pasaulį pasitelkiant G. Trimako kūrybą.  

LKC inf.

Vaikų ir jaunimo kino festivalyje Suomijoje – lietuviški filmai

38-ąjį kartą rengiamas tarptautinis Oulu vaikų ir jaunimo kino festivalis Suomijoje šiemet kviečia iš arčiau susipažinti su lietuvių kinu. Šviesia ir šilta programa garsėjantis renginys šeimoms į programą šiemet įtraukė dvylika lietuviško kino aukso fondo filmų. Tai pirmasis toks lietuvių kino pristatymas Suomijoje per pastarąjį dešimtmetį.

 

Kadras iš filmo „Paskutinė atostogų diena“
Kadras iš filmo „Paskutinė atostogų diena“
Kadras iš filmo „Mažą išpažintis“
Kadras iš filmo „Mažą išpažintis“
Kadras iš filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“
Kadras iš filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“
Kadras iš filmo „Širdys“
Kadras iš filmo „Širdys“
LKC inf.

Kino festivalyje Taline – naujausi lietuvių filmai ir kino projektai

Nuo lapkričio 1-osios iki gruodžio 1 d. Estijos sostinėje vyksta didžiausias regiono kino renginys – festivalis „Juodosios naktys“. Į svarbiausią industrijos atstovų susitikimo vietą Baltijos šalyse pristatyti naujausių filmų, būsimų filmų idėjų, vystyti scenarijų, susipažinti su tendencijomis vyks kelios dešimtys lietuvių. Bus parodyta 12 lietuvių arba kartu su lietuviais sukurtų istorijų.

Kadras iš filmo „Izaokas“
Kadras iš filmo „Izaokas“
„Scanoramos“ inf.

Konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje“

Lapkričio 16 d. Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginių serijos „Scakryptys“ metu įvyko pirmoji neformalios moterų Lietuvos kino industrijoje grupės „WIFT LT“ (Women in Film and Television Lithuania) organizuojama konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje. Kaip pritaikyti gerąją Skandinavijos praktiką?“. Lietuvos ir Skandinavijos šalių kino profesionalai dalijosi įžvalgomis, kaip pritaikyti sėkmingą lyčių lygybės modelį ir elgtis seksualinio priekabiavimo atvejais.

LLA

Ar Lietuvoje liks vietos kūrėjams?

Kasmet svarstant biudžetą iš valdžios ateina ir pasiūlymas didinti mokesčius. Nuo 2009 m., kai autorius imta lyginti su verslininkais, sąlygos jiems prastėja kasmet, mokesčiai didinami įsivaizduojant, jog kūrėjai užsiima itin pelningu verslu. 2019 m. pradžioje be darbo sutarčių dirbančių meno kūrėjų buvo 1133. Pagal individualios veiklos pažymą dirbančių meno kūrėjų atlyginimo vidurkis buvo 254 EUR per mėnesį, pagal autorines sutartis dirbančių – 157 EUR per mėnesį. Kad kūrėjas išgyventų, jis dirba per keletą darbų: rašo, verčia, dalyvauja susitikimuose, pristatymuose. O tai yra darbas, kuriam pasiruošimas užima dar didesnę laiko dalį.

  < PUSLAPIS IŠ 319  >>> Archyvas