Kiti anonsai

Rengėjų inf.

Birželio 5 d. 19 val. Druskininkų kultūros Lelijoje (V. Kudirkos g. 39, Druskininkai) atidaroma grupinė paroda „Poryc valgyc dyrbc valgyc“.

Mantė Valiūnaitė

79-asis Kanų kino festivalis

Glamūriškiausias ir vienas svarbiausių Europos kino renginių – Kanų kino festivalis – dažnai linksniuojamas kaip toks, kuriame galima rasti įvairiausio kino. Ten savo programų pagrindą sudaro ir Lietuvos kino festivaliai, o tai reiškia, kad daugelio filmų teks ilgokai palaukti. Vis dėlto pagrindinis konkursas, taip pat trumpametražių filmų ir „Ypatingo žvilgsnio“ konkursinės programos kasmet darosi vis konservatyvesnės formos atžvilgiu. Jau kuris laikas į šias programas nebepatenka dokumentiniai filmai, o, regis, jau prieš kelis dešimtmečius buvo pralaužti ledai. Pagrindiniame konkurse vėl gausu tradicinių prancūziškų dramų, daugelis jų galėtų sėkmingai keliauti tiesiai į kino teatrų repertuarą. Galėčiau daryti išvadą, kad Kanai grįžta prie konservatyvaus žvilgsnio į kiną, praranda drąsą, tačiau šiais metais konkurse kaip niekad daug neheteronormatyvių meilės istorijų. Tad net jei ir pasigedau drąsesnės formos filmų, atvirumo kitoms rūšims nei vaidybinis kinas turinio aspektu Kanai, regis, kaip niekad laisvi. Taip pat džiugina pastangos rodyti filmus iš tolimų šalių, kurių filmai nebuvo rodomi niekada arba labai retai.

Rengėjų inf.

Gegužės 26–31 d. Vilniuje jau 53-ią kartą aidės tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Tai ne tik vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškos muzikos festivalių, bet ir istoriškai svarbus kultūrinis reiškinys, buvęs itin svarbia lietuvių folkloro judėjimo dalimi, iš kurios kilo ir galinga, nepriklausomybę iškovojusi Dainuojanti revoliucija. „Skamba skamba kankliai“, kasmet sužydėdami ne tik alyvų žiedais, bet ir įvairiaspalviais tradicinių raštų margumynais, pažeria daugybę tikrumu žavinčių akimirkų, šildo gyvosios tradicijos puoselėtojų šypsenomis, į savo glėbį šiltai priima tradicinės dainos ar šokio žavesio pagautus naujokus ir renginių gausa pasibeldžia į daugelio vilniečių ir sostinės svečių širdis.

Ignas Uogintas

Kontekstas kaip projektavimo medžiaga

Pradėkim nuo šių dienų Šiaulių identiteto, suformuoto kultinės Rimanto Kmitos knygos ir dar labiau kultinės Igno Miškinio ir Eglės Vertelytės ekranizacijos „Pietinia kronikas“, kur veiksmas vyksta viename iš pietinių mikrorajonų. O vis dėlto Šiaulių „Pietinis“, kaip ir daugelis kitų masinės statybos rajonų, gimė iš specifinės ideologinės ir estetinės srovės.

Karolina Kupstaitė

Gegužės 25 d. 18 val. „Poezijos pavasario“ proga sostinės AP galerijoje atidaroma paroda, kviečianti į retą susitikimą su tuo, kas dažniausiai lieka nematoma – poetų rankraščiais. Ekspozicijoje pristatomi šiuolaikinių Lietuvos poetų juodraščiai yra tarsi kūrybos proceso artefaktai, ištraukti iš privačios rašymo erdvės į viešumą. Paroda bus eksponuojama iki birželio 7 dienos.

Ditė Elzbergaitė

Baletų „Pasaulio pabaigos šviesa“ ir „Esmeralda“ gastrolės Vilniuje

Bendros trijų Baltijos šalių gastrolės – reta proga Lietuvos žiūrovui pamatyti, kuo šiandien gyvena kaimyninių teatrų baletas. Estijos nacionalinė opera pasirinko choreografo, ilgamečio baleto solisto Jevgenijaus Gribo kartu su jaunosios kartos kompozitore Alisson Kruusmaa 2024 m. sukurtą šiuolaikinį baletą „Pasaulio pabaigos šviesa“, o Latvijos nacionalinis operos ir baleto teatras – choreografų Aivaro Leimanio ir Elzos Leimanės baletą „Esmeralda“, kurio premjera Rygoje įvyko tik prieš metus.

Ugnė Sasnauskaitė

Festivalio „New Baltic Dance“ Baltijos šokio platforma

Nuo 2019 m. organizuojama 4-oji Baltijos šokio platforma šiemet įsiliejo į festivalio „New Baltic Dance“ programą ir užkūrė tikrą pasiutpolkę. Be atrinktų šokio spektaklių, svečiai ir dalyviai sausakimšose auditorijose stebėjo idėjų ir projektų pristatymo sesijas, pokalbius su spektaklių kūrėjais, ruošiamų ir jau baigtų kūrinių pristatymus atvirose studijose, aktualias kongreso diskusijas bei kitas veiklas, numatytas „šalia“ programos.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kai buvau vaikas, ledo ritulys buvo svarbus sovietų propagandos ginklas. Pasaulio čempionatų finaluose dažnai susirungdavo SSRS ir Čekoslovakijos komandos. Mes su seneliu sirgdavome už čekoslovakus. Tai buvo seniai, bet ledo ritulys man iki šiol asocijuojasi su sovietų valdžia ir jos požiūriu į sportą kaip į svarbiausią patriotizmo ugdymo ir skatinimo instrumentą. Vėliau už mane užaugę žmonės tokių asociacijų neturi ir per LRT Plius jau antrą savaitę žiūri kiekvieną vakarą transliuojamas pasaulio čempionato rungtynes.

Rengėjų inf.

Muziejų nakties šeštadienį, gegužės 23 d., Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus vakaro lankytojus kvies į ypatingą kalbos, šviesų ir Vilniaus istorijų vakarą.

„Auros“ inf.